Knygų skaitytojų klubas, 63 dalis...

1. Nea, mano didysis eina. Pirmadieni puses klases nebuvo, tai visiems liepe pateisinti praleistas pamokas.Tai siandien kad ir kiek termometras rode, vistiek isejo
2. Nu tai kad ne, ne pas Darling tie ''Mokslo draugai''. As jau perdaviau juos pagal paskirti - Malibu
Papildyta:


gal nukeliam kitai savaitei?...
Aga, susalsiu Taigi del katytes as tau mielai az parasysiu (jeigu sugebesiu, zinoma)

nu kaip cia pasakius, pateisinama tik nuo 20 laipsniu, pirmadieni nejo, antradieni ejo, siandien ne, ryt bus tik 16-17 ryte, bet neleisiu ne del salcio, o dideles pugos, nes jis vazineja is priemiescio, mes gi ne paciam Vilniuje gyvenam. tad didzioji dauguma eina i mokyklas, nes ne kiekviena ryta -20 laipsniu
o mokslo draugai jau 4 savaites guli mano lentynoje Aciu


man tai jokio skirtumo. laiko turiu dar visa kita savaite, o po to 6 menesius negalesiu pasimatyt isskyrus savaitgaliais. o antradieni parasiau tik kaip pvz, data siulykit pacios, as tik ta virvele tempiu del susitikimo

Ačiū, mielosios, už sveikinimus! Ačiū!
Pats laikas būtų prie stalo!



Ir man ne pro šalį pasistiprint, nes skaitau apie labai kūdus laikus.

Mano siu metu skaitiniai..

A.ir B.Strugatskiai „Otel u pogibševo alpinista“. Tikėjausi kažko „tokio“, nes kiek girdėjau, Strugatskių fantastika įdomi. Nieko „tokio“ neradau. Kaip vėliau paaiškėjo, tai visiškai netipiškas Strugarskių kūrinys. Detektyvinė istorija su fantastikos elementais. Skaityti buvo visai nieko, šiaip prasiblaškymui, tačiau tikėjausi daugiau. Kaip detektyvinė istorija skysta, o ir pabaiga, kur jau buvo fantastikos užuomazga, pasirodė žiauriai vaikiška ir niekam tikusi. Nenorėčiau plačiau aiškinti kodėl, nes tiesiog atskleisiu detektyvinio siužeto esmę. Gal kas susigundys skaityt...bet visai nerekomenduoju. O ypač toms, kurios nieko Strugatskių neskaitė. Jei ne MB, tai i šiuos autorius nežiūrėčiau daugiau visai. Tačiau MB patikino, kad yra ir labai gerų kūrinių..bandysiu dar kažką.

E.Zamiatin „My“. Rekomenduoju. Antiutopija. Ją ėmusi skaityti supratau, kad patinka antiutopijos... siužetas kažkuo panašus į filmą „Ekvilibriumas“. Tobulas pasaulis, visi tobuli lygūs ir šlovinantys santvarkos prižiūrėtojus , o labiausiai kūrėjus. Gyvenimas verda stiklinėj sterilioj aplinkoj, gauni taloną, kad galėtum pasimylėti su priskirtu visuomenės nariu – numeriu (žmonės neturi vardų, o tik numerius. D-503), keliesi ir miegi pagal skambutį, maistą kramtai 50 kartų vienam kąsniui ir visi laimingi...Tačiau atsitiktinumo dėka pagrindinis veikėjas susitinka moterį, kuri gyvena visiškai kitaip ir visiškai nesuprantamai, ir turi paslapčių, tokių neįsivaizduojamų ir pavojingų idealios visuomenės nariui. Knyga tarsi dienoraštis, pagrindinio veikėjo dvasios atbudimas, nesuprantamų pojūčių bei emocijų atradimas, kova su savimi ir kančia dėl meilės (o gal priklausomybė nuo jos objekto?), dėl to, kokiu norisi būti, o nemoki ir negali, smalsumas pažįstant tą „senovinį XX amžių“. Daugybė jausmų, abejonių ir visa tai priveda. Mano nuomone, tai gilus daugiasluoksnis kūrinys kur fantastika ir tas ateities pasaulis yra tarsi butaforija ir priedas, o tikroji esmė – žmogaus vidinio pasaulio drama, kova su savimi, abejonės... sielos ir dvasios atgimimas, praradimas?... knyga ne banali, baigiasi gana netikėtai, aš pagal įvykių eiga nebūčiau įtarusi tokios pabaigos. Rusai moka rašyti, sukurti nuotaiką, įspūdį...

S.Parulskis „Nesibaigianti vienatvė dviems“. Kažkoks keistas kūrinys. Dialogas. Išbrauk vieną veikėją – vyrą ar moterį - ir gausis monologas ar pokalbis su savimi . Daug neblogų, bet jau kažkur girdėtų minčių. Visai patiko, neatstūmė nei stilius , nei pateikimo būdas, bet reikia daugiau Parulskio, kas galėčiau susidaryti aiškesnę nuomonę apie patį rašytoją ir jo šį kūrinį. Skaitysiu dar kažką...

I.McEwan „Šeštadienis“. Knyga apie vieną Londono ligonines neurochirurgo dieną – šeštadienį, kuri pilna įvykių , situacijų, naujienų, svarstymų ir minčių. Tekstas prikimštas medicininių terminų, kurie visai nebūtini. Rašytojas, matyt, norėjo pasirodyti, kad labai intensyviai rinko medžiagą knygai. Istorija paprasta apie paprastos šeimos gyvenimą, jų santykius. Apie tai, kaip suvienija įvykiai šeimos narius. Man patiko, kaip aprašomi vyro ir žmonos santykiai, jų susiklausymas, tarpusavio supratimas. Aišku, galbūt kažkam tai kvepia labai jau idealiais santykiais, bet kodėl ne... Šiek tiek pateikiama vidutinio amžiaus vyro pasvarstymų apie gyvenimą, apie vaikus, senatvę. Graži gana švelni istorija apie žmogų mylintį savo šeimą, darbą ir apie tai, kaip lengva sugriauti tokia subalansuotą gerovę. Nieko ypatingo, tačiau istorija pateikta taip, kad joje kažkas yra. Sunku įvardinti kas... patiko pabaiga, kurią lyg ir gali nuspėti, lyg ji ir banaloka, tačiau aprašyta viskas taip, kad harmoningai išplaukia ir kitokios pabaigos neprisiųtum...
Dar kartą įsitikinau, kas visos McEwano knygos lyg ir paprastos ir banalios, bet savyje turi kažkokį kablį, palieka įspūdį. Specialiai perskaičiau visas knygas išleistas lietuviškai (tikiuosi visas) ir pasilikau pabaigai „Atpirkimą“ - kaip desertą...

o kodel konkreciai 6 menesius?
Tada reiks kita savaite susibegt, nes nuo pavasario mano visi savaitgaliai bus neginco tvarka leidziami kaime

Papildyta:


McEwanas As dar neskaiciau ''Cesilo pakranteje''..

va sita dar reik perskaityt

na as galiu tik tomis dienomis kai man yra kam vaika palikti. sia savaite tikrai nelabai galesiu, nes teti i ligonine pagulde. o kita savaite galeciau antradieni, treciadieni, sestadieni ir sekmadieni

Klopedija, daug gimtadienio sveikinimu ir nuo manes!

Skaitau Muriel Barbery "Ezio elegancija". Nezinau dar, ar man ta knyga patinka Superintelektuali, bet buka prastuole apsimetanti concierge (priziuretoja? kaip lietuviskai?), dar intelektualesne dvylikamete mergiukste, samprotaujanti kaip kokia profesore su trim daktarinem disertacijom - abi metosi visokiom protingom mintim (kurios skamba kiek lekstai, nepaisant ju akivaizdziai intelektualaus "pamusalo"), o nevyksta kol kas dar beveik nieko - jau ketvirtadali perskaiciau. Yra labai geru gabaliuku, bet jie, kaip anglai sako, few and far between (per mazai ir per retai). Gal toliau bus geriau?

Ir dar perskaiciau indes Manju Kapur "The Immigrant" (Imigrante). Apie 30-metes indes, anglu literaturos destytojos Delio koledze, meginimus pritapti Kanadoje, kur ji atsidure, istekejusi uz giminiu pripirsto stomatologo, irgi indo, bet jau ilgiau gyvenancio Kanadoje. Santuokos takas duobetas, integracija irgi einasi sunkiai, sansu gauti toki pati darba - nulis (arba reikia daug mokytis), kitokio darbo nelabai norisi, bet reikia, nes feminisciu grupe, kurioje kazkaip netycia atsiduria musu heroje, skatina ja buti aktyvesne, siekti finansines nepriklausomybes ir visaip kitaip zadina jos ambicijas. Knyga tikrai ne sedevras (stilius vietom net ir gerokai slubuoja, truputi raukiausi skaitydama), bet istorija idomi, nors ir kiek trafaretine, bet vis tiek itraukia. Ypac "meiles emigrantems" visai rekomenduociau - Ninos isgyvenimuose ir nuotykiuose tikrai atrasite ka nors, ka ir jus patyrete gyvenimo svecioje salyje pradzioj


O "Пикник на обочине" neskaitei? Man kazkada patiko. Ir daugiau esu skaiciusi, ir pamenu, kad patiko, bet va tik si pavadinima teprisimenu...


As tai siulyciau apsigalvoti ir dar syki pabandyti Kaip tik dabar skaitau ir tirpstu nuo malonumo Buninui gal reikia tam tikros nuotaikos, bet man "Tamsios alejos" labai patinka, nors skaitau letai, su pertraukom, po daug negaliu, toks sotumo jausmas apima, kaip karciojo sokolado per daug suvalgius. O ir prislegia mane tas liudesys ir melancholija, kai per daug paskaitau. Bet po truputi megautis - pats tas. Tik skaityti, aisku, rekomenduociau rusiskai, ne vertima.

man is siu dienu geriausia antradieni. SoftSkin, kaip maciau, irgi

Klopedija, su tavo švente! Ir toliau būk tokia pat stilinga, drąsi, organizuota motera ir sąmoninga knygų skaitytoja

Jau kaip intriguojančiai saule^ McEwano ir Zamiatino knygas aprašė

o čia deguto šaukštas ir taip nelinksmam straipsniui

kol kas dar neskaiciau, bet turiu. MB klause audio, tai sake patiko labai...laukia eiles Piknikas