- "Mama, taigi tu namų darbų nepadarei!" 
Mano kolegė nuo mažens kartu ruošdavo pamokas su sūnumi. Tai dabar ir kursinius darbus jam teberašo. Mamos, pratinkit vaikus atsakyti už savo pareigas (pamokų, namų ruoša). Kitaip už juos dirbsit visą gyvenimą. Na, nepadarys namų darbų kartą, gaus pastabą iš mokytojos, kitą kartą žinos. O jei jūs nepadarysit jo namų darbų, tai kitą kartą dar nuo savo vaiko ir pylos gausit - "Mama, taigi tu namų darbų nepadarei!"
- "Mama, taigi tu namų darbų nepadarei!"
Mano kolegė nuo mažens kartu ruošdavo pamokas su sūnumi
cia 2 skirtingi dalykai padeti ruosti pamokas ir parosti uz vaika pamokas..
cia 2 skirtingi dalykai padeti ruosti pamokas ir parosti uz vaika pamokas..
sutinku su Gabriele 97.. ir patikėkit, ypač pradinukų sąsiuviniuose labai matosi, kur mama rašė, o kur vaikas.. turėjau praktika su antrokais, tai net nereikėjo eiti pasižiūrėti, kas parašyta.. vaikas, kai daug "parašo" labai nori pasigirti ir kelia ranka savanoriu atsakinėti.. o kai ima skaityti namų darbą, tai kas antro žodžio neįskaito pamenu apie kambarines gėles prašiau susižinoti kuo daugiau informacijos ir paruošti mini pranešimą-nupiešti tą gėlę ir surašyti šalia jos priežiūros taisykles...pusė klasės mekeno, negalėjo suskaityti,ką parašė, tai joks pristatymas nepavyko 
o vaikai, tokį mamų nesveiką norą paruošti pamokas tai labai net pateisina, sako: "tai mama, sakė, ji gražiau rašo, tai bus viskas aišku ir be klaidų, nes aš kai parašysiu vištos koja, tai nebus galima įskaityti, kai mokytoja klaidas ištaisys ir raideles pabrauks"
vienu žodžiu, nepykit, kad išsiliejau, labai jau norėjau patirtimi pasidalinti 
pamenu apie kambarines gėles prašiau susižinoti kuo daugiau informacijos ir paruošti mini pranešimą-nupiešti tą gėlę ir surašyti šalia jos priežiūros taisykles...pusė klasės mekeno, negalėjo suskaityti,ką parašė, tai joks pristatymas nepavyko o vaikai, tokį mamų nesveiką norą paruošti pamokas tai labai net pateisina, sako: "tai mama, sakė, ji gražiau rašo, tai bus viskas aišku ir be klaidų, nes aš kai parašysiu vištos koja, tai nebus galima įskaityti, kai mokytoja klaidas ištaisys ir raideles pabrauks"
vienu žodžiu, nepykit, kad išsiliejau, labai jau norėjau patirtimi pasidalinti
Nesupratot mano pasisakymo. Kolegė neišmokė vaiko atsakomybės už savo darbą, todėl net po vidurinės turi jam padėti. Ji ne ruošdavo už jį, bet nuolat kontroliuodavo, sėdėdavo šalia ir aptardavo visas užduotis. Taip vaikas nepriprato savarankiškai mąstyti. Dabar susidurdamas su sunkumais, ne tik pamokų ruošoje, visada atsiklausia mamos, kaip daryti vienu ar kitu atveju. Sakysit nieko bloga, atsiklausti mamos. Bet yra dalykų, kuriuose mama nebekompetetinga. Vis dėlto jaunas žmogus, nauji santykiai su bendraamžiais, nauji mokslai ir panašiai.
Prisimenu J. Čekuolio žodžius: "Mano mama man padarė didžiausią paslaugą, kai išleido mane , penkiametį, nuvažiuoti su arkliu pas kaimyną. Tai buvo mano savarankiškumo pradžia." Aš tikrai to nebūčiau padariusi, todėl ir galvoju, kad mes, šiuolaikinės mamos, galbūt darome negerą įtaką savo vaikams už juos nuspręsdamos, padarydamos. Iš vienos pusės vaikui duodama visiška laisvė (parduotuvėje nupirksiu ką nori, nuvešiu kur nori, tu tik mokykis). Tačiau kada ir kaip ruošti pamokas, nuspręsiu aš. Kokius tavo gabumus lavinti, taip pat nuspręsiu aš. Kokią profesiją turi pasirinkti - aš geriau žinau.
Aš taip pat tik parašiau savo nuomonę. Kai auginau mažus savo vaikus, taip pat labai rūpėjo, ką daryti su namų darbais. Sėdėdavau vaikui už nugaros, reikalaudama gražiai parašyti. Privesdavau vaiką iki ašarų ir nusprendžiau - gana. Vaiko sveikata brangesnė už gražų raštą. Savo vaikams padėdavau, kai jie to paprašydavo, bet už nugaros daugiau niekada nebesėdėjau. Gaudavo visokių pažymių. Bet tai jų uždirbti ir gauti pažymiai.
Prisimenu J. Čekuolio žodžius: "Mano mama man padarė didžiausią paslaugą, kai išleido mane , penkiametį, nuvažiuoti su arkliu pas kaimyną. Tai buvo mano savarankiškumo pradžia." Aš tikrai to nebūčiau padariusi, todėl ir galvoju, kad mes, šiuolaikinės mamos, galbūt darome negerą įtaką savo vaikams už juos nuspręsdamos, padarydamos. Iš vienos pusės vaikui duodama visiška laisvė (parduotuvėje nupirksiu ką nori, nuvešiu kur nori, tu tik mokykis). Tačiau kada ir kaip ruošti pamokas, nuspręsiu aš. Kokius tavo gabumus lavinti, taip pat nuspręsiu aš. Kokią profesiją turi pasirinkti - aš geriau žinau.
Aš taip pat tik parašiau savo nuomonę. Kai auginau mažus savo vaikus, taip pat labai rūpėjo, ką daryti su namų darbais. Sėdėdavau vaikui už nugaros, reikalaudama gražiai parašyti. Privesdavau vaiką iki ašarų ir nusprendžiau - gana. Vaiko sveikata brangesnė už gražų raštą. Savo vaikams padėdavau, kai jie to paprašydavo, bet už nugaros daugiau niekada nebesėdėjau. Gaudavo visokių pažymių. Bet tai jų uždirbti ir gauti pažymiai.
QUOTE(Vėta @ 2010 08 04, 13:41)
Nesupratot mano pasisakymo. Kolegė neišmokė vaiko atsakomybės už savo darbą, todėl net po vidurinės turi jam padėti. Ji ne ruošdavo už jį, bet nuolat kontroliuodavo, sėdėdavo šalia ir aptardavo visas užduotis. Taip vaikas nepriprato savarankiškai mąstyti. Dabar susidurdamas su sunkumais, ne tik pamokų ruošoje, visada atsiklausia mamos, kaip daryti vienu ar kitu atveju. Sakysit nieko bloga, atsiklausti mamos. Bet yra dalykų, kuriuose mama nebekompetetinga. Vis dėlto jaunas žmogus, nauji santykiai su bendraamžiais, nauji mokslai ir panašiai.
Prisimenu J. Čekuolio žodžius: "Mano mama man padarė didžiausią paslaugą, kai išleido mane , penkiametį, nuvažiuoti su arkliu pas kaimyną. Tai buvo mano savarankiškumo pradžia." Aš tikrai to nebūčiau padariusi, todėl ir galvoju, kad mes, šiuolaikinės mamos, galbūt darome negerą įtaką savo vaikams už juos nuspręsdamos, padarydamos. Iš vienos pusės vaikui duodama visiška laisvė (parduotuvėje nupirksiu ką nori, nuvešiu kur nori, tu tik mokykis). Tačiau kada ir kaip ruošti pamokas, nuspręsiu aš. Kokius tavo gabumus lavinti, taip pat nuspręsiu aš. Kokią profesiją turi pasirinkti - aš geriau žinau.
Aš taip pat tik parašiau savo nuomonę. Kai auginau mažus savo vaikus, taip pat labai rūpėjo, ką daryti su namų darbais. Sėdėdavau vaikui už nugaros, reikalaudama gražiai parašyti. Privesdavau vaiką iki ašarų ir nusprendžiau - gana. Vaiko sveikata brangesnė už gražų raštą. Savo vaikams padėdavau, kai jie to paprašydavo, bet už nugaros daugiau niekada nebesėdėjau. Gaudavo visokių pažymių. Bet tai jų uždirbti ir gauti pažymiai.
Prisimenu J. Čekuolio žodžius: "Mano mama man padarė didžiausią paslaugą, kai išleido mane , penkiametį, nuvažiuoti su arkliu pas kaimyną. Tai buvo mano savarankiškumo pradžia." Aš tikrai to nebūčiau padariusi, todėl ir galvoju, kad mes, šiuolaikinės mamos, galbūt darome negerą įtaką savo vaikams už juos nuspręsdamos, padarydamos. Iš vienos pusės vaikui duodama visiška laisvė (parduotuvėje nupirksiu ką nori, nuvešiu kur nori, tu tik mokykis). Tačiau kada ir kaip ruošti pamokas, nuspręsiu aš. Kokius tavo gabumus lavinti, taip pat nuspręsiu aš. Kokią profesiją turi pasirinkti - aš geriau žinau.
Aš taip pat tik parašiau savo nuomonę. Kai auginau mažus savo vaikus, taip pat labai rūpėjo, ką daryti su namų darbais. Sėdėdavau vaikui už nugaros, reikalaudama gražiai parašyti. Privesdavau vaiką iki ašarų ir nusprendžiau - gana. Vaiko sveikata brangesnė už gražų raštą. Savo vaikams padėdavau, kai jie to paprašydavo, bet už nugaros daugiau niekada nebesėdėjau. Gaudavo visokių pažymių. Bet tai jų uždirbti ir gauti pažymiai.
Tai Jūs siūlot vaikui nepadėti mokytis?Ir padėti tik tada kai pats paprašo?O tai jeigu aš matau, kad vaikui nesiseka/nesupranta tai man neprieiti?Laukti kol jis pats pas mane ateis?
Nesąmonė.Aš nesutinku.
Supraskit kaip norit. Pasakiau savo nuomonę. O jūs puolat į kraštutinumus. Aš norėjau pasakyti, kad nereikia visko daryti už vaiką ir žlugdyti jo savarankiškumą bei atsakomybę. Pateikiau tokio elgesio pavyzdį ir pasekmes.
Manyčiau, kad tinkamas būdas būtų prisėsti kartu prie vaiko ir paprašyti, kad jis garsiai paaiškintų, kaip supranta užduotį ir kaip ketina (reiktų) ją atlikti (jei matysite, kad vaikas grybauja į šoną, nukreipsit tinkama linkme). Tokiu būdu ir vaikas samprotaus ir savarankiškai mąstys, ir mamos galės būti ramios, kad vaikai gerai atliks namų darbus + stebėsite vaiko samprotavimo galių progresą 
Beje, manau, nebūtina "stebėti" visų namų darbų, juk vis tiek matematika pvz.gali sektis prasčiau, o lietuvių kalba labai gerai, tai kam tada lįsti vaikui į akis ir prašyti, kad n-tąjį kartą aiškintų jau savaime suprantamus dalykus (pirmokams čia netaikoma 
)
Beje, manau, nebūtina "stebėti" visų namų darbų, juk vis tiek matematika pvz.gali sektis prasčiau, o lietuvių kalba labai gerai, tai kam tada lįsti vaikui į akis ir prašyti, kad n-tąjį kartą aiškintų jau savaime suprantamus dalykus
(pirmokams čia netaikoma )
Nuo pat pirmos klasės namų darbus ruošiu savarankiškai ir už tai esu labai dėkinga savo tėvams, nes sėdėti su vaiku prie namų darbų, mano nuomone, yra nenaudinga. Net ir dabar neretai išgirstu pasisakymus klasiokų, esą jie nemato prasmės klasėje klausyti mokytojų aiškinimo, nes jiems tėvai paaiškins praėjusią temą ir padės atlikti namų darbus. Mano mamos nuomone (Ji - pradinių klasių mokytoja), neretai atsiranda mokykloje dykaduoniaujančių, nes jiems yra priimtiniau, kad namuose su jais mama/tėtis dirbtų individualiai, kam klasėje, žinoma, sąlygų nėra.
QUOTE(Ryžulia @ 2005 11 17, 18:26)
Aš manau, kad tėvai turi stipriai kontroliuoti vaiką, kad jis darytų pamokas, o jei jam nesiseka-daryti jas kartu. Laikui bėgant, manau, vaikui išsiugdys pareigos jausmas, nes jis turėtų suprasti, kokios jo pareigos ir kad jas reikia vykdyti. Bet , esu įsitikinusi, kad vaikui reikia padėti tai suvokti.
žinau pavyzdį, kad tikrai labai veikia.Mergaite dabar 7klasėj, o trimestr vien dešimtukai, bet, aišku, buvo didelis mamos prispyrimas
Jei vaikas ko nesupranta,tai būtina padėti,paaiškinti.Aš tik už,kad reikia padėti ir netgi karts nuo karto patikrinti ar viską gerai atlieka.
P.S Man ir pačiai patinka-ypač anglų kalba,kurią mokausi kartu su vaiku.
P.S Man ir pačiai patinka-ypač anglų kalba,kurią mokausi kartu su vaiku.
Pirmoje klaseje sunus ruosdavo pats, o as tik patikrindavau
