na turiu dukra jau 10klaseje, o sunus 5 klaseje. su abijais iki asaru ruoseme pamokas iki 4 klases. nezinau ar as tokia reikli kad vaiku nepasitikedavau, ar ir jie jau buvo priprate, kad as salia sedciau dabar 10 nieko negaliu jau padeti(jau nebesuprantu), o dar 5 kartais papraso paaiskinti o ypac nemoka rasyti rasyneliu mintis trumpos. rasynelis gaunasi toks-atejo, padare ir isejo. vos 3 sakyniai. tai jau juos kuriam ir fantazuojam abu
kaip gerai kad cia uzejau Vis galvojau, kad mano trecioke kazkokia netokia kaip visi- ir didesne tingine, ir didesne uzuomarsa, ir didesne neklauzada...Pasirodo, ne tokia ji jau ir blogesne Gal tik mano reikalavimai labai auksti, tikriausiai pamirstam, kad tai tik vaikas, o ne koks robotukas... Kartais kai pagalvoju, kad keliasi tas vaikelis kaip ir as- 6.30, tai net baisu darosi, o dar tos dienos, kai eina i keleta bureliu, tai namo ja parsivezu apie 18.30. Tai pagalvoju- kokia cia ta vaikyste? Kur jau cia priversi buti atidziai ir super susikaupusiai... Pamenu, kad mano mama visai prie manes nei sedejo, nei ka moke...Skaityti ismokau 4,5 metu, rasyti 5, o mokykla isejau 6, baigiau vidurine medaliu, viena aukstaja "raudonu diplomu", veliau magistratura- vel tas pats...Todel visa laika gyvenau ta mintimi, kad vaikas gali ir turi pats, pats, ir viska pats- jei turi noro.
Beda, kad mano dukryte to noro neturi- matyt, kaip ir didzioji dauguma siuolaikiniu vaikuciu- Suprantu, kad reikia kazkuo sudominti, tai jau dabar koki geras puse metu ieskau to kazko... Kol kas nesudominau iki galo, bet po truputi sekasi...
Sekmes visiems
Beda, kad mano dukryte to noro neturi- matyt, kaip ir didzioji dauguma siuolaikiniu vaikuciu- Suprantu, kad reikia kazkuo sudominti, tai jau dabar koki geras puse metu ieskau to kazko... Kol kas nesudominau iki galo, bet po truputi sekasi...
Sekmes visiems
Padedu ruošti pamokas, paaiškinu jei ko nesuprato pamokoje, išaiškinu namų darbų užduotis ir peržvelgiame sekančios pamokos užduotis.
Maniškis pirmokėlis, pamokas darome kartu, pradžioje būdavo taip- jei aš sėdžiu šalia ir raginu, tai kažkaip stumiasi į priekį, pakanka man trumpam nueit į šalį, viskas užstrigo ir nedėlto, kad nesupranta, dėl to, kad tingi . Niu dabar truputuką geresnė situacija- primint man dar vis tenka apie namų darbus, nes jei to nepadaryčiau, tai jis prieš eidamas miegot tik prisimintų . Bet kai atsisėda, tai pats daro, tik kai ko nesupranta kviečia paaiškinti , manau įvažiuosim į mokinio pareigas
Akivaizdu, kad pirmas vaiko poreikis - prisivilioti mamą prie savęs, o ne įvykdyti pamokų ruošimo pareigą... Kai vyras mane iš šono stebi kaip "mes mokomės", tai sako, kad man labiau to reikia nei vaikui... ir kad aš net žaloju vaiką su tokia "meškos paslauga". Anot jo, tai patikrini, pasakai kad namų darbuose yra pvz. 10 klaidų ir tegu ieško... o aš tai su visom taisyklėm, pavyzdžiais ir pakartojimais... taip, kaip norėčiau kad man aiškintų... Kartais net nežinau kaip elgtis..
Su tuo pareigos jausmu iš viso sunku.. Ar įmanoma įskiepyti jį be baimės jausmo?
Su tuo pareigos jausmu iš viso sunku.. Ar įmanoma įskiepyti jį be baimės jausmo?
Maniske tai grizta is mokyklos pirmoke, tai paziuriu kas yra uzduota kad pati zinociau paskui ar viska padare. Tada liepiu sestis ir dayti, o jei ko nesupranta ateiti ir pasakyti. Ir as pradzioj sedejau, ko toliau tai mazoji nebeleisdavo man prie jos stoveti. Gal ir gerai, nes noriu kad pati ismoktu daryti pamokas juk visa laika neprisedesiu prie jos. Dabar daro pati parodo ka padare, ko nesupranta ateina paaiskinu ir vel pati. O as tik patikrinu.
O aš vis dar manau, kad ketvirtokas turi pamokas ruošti pats o tik nepasižiūriu, taip kitą dieną pastaba iš mokytojos, kad ko nors neparuošė
o as nuo pirmos klases padedu vaikui prie pamoku , zinoma nesakau teisingu atsakymu . o kai nesuprasdavo visada paaiskindavau , ir taip kiekviena diena su tom pamokom , bet zinot dabar jau ketvirtokas ir pats daro namu darbus , matyt iaugo jau . mamytes jei tik galit padekit pamatysit tikrai bus geriau .
QUOTE(manima @ 2009 01 31, 12:03)
Maniškis pirmokėlis, pamokas darome kartu, pradžioje būdavo taip- jei aš sėdžiu šalia ir raginu, tai kažkaip stumiasi į priekį, pakanka man trumpam nueit į šalį, viskas užstrigo ir nedėlto, kad nesupranta, dėl to, kad tingi . Niu dabar truputuką geresnė situacija- primint man dar vis tenka apie namų darbus, nes jei to nepadaryčiau, tai jis prieš eidamas miegot tik prisimintų . Bet kai atsisėda, tai pats daro, tik kai ko nesupranta kviečia paaiškinti , manau įvažiuosim į mokinio pareigas
nu nu zinokit istorija ta pati buvo pirmoj klasej, jei kartu tai dar kazka padaro o jei vienas tai
siais metais jau kitaip, as stengiuosi tik priminti kad reik pamokas paruost, o jei neparuosia, tai tada jau ne su manim bet su tetuku tenka ruost, atrodo vyrui daug lengviau sekasi musu tinginiuka isjudint.
man mama nuo pirmos klasės nepadėjo ruošti pamokų, visada ruošiau pati... tik kelis kartus esu paklausus jos kelių matematikos uždavinių kai buvau 5 ar 6 klasėj...šiaip ji niekados nesikišdavo į mano mokslų reikalus, bet rezultatas gavosi geras, nes mokausi tikrai gerai gal todėl, kad nuo mažens ji man kartojo, kad jei nesimokysiu, eisiu gatvių šluoti, o aš to daryti tikrai nenorėjau
kaip as jus visas suprantu as turiu mergaite antroke ir ji visiskai tyngi mokytis kad ir kaip stengciausi ja paveikti kalbomis man niekaip nesiseka beto nepaminejau ji man ne dukra o vyro vaikas,mes kolkas bendro dar nesusilaukem bet labai stengemes ,labai norim bet jo mergaite anksciau gyveno su mama ir nieko per dienas neveikdavo tik paskuj motina lakstydavo,jai niekas neidomu ji nieko nenori veikti tik serialus per diena ziuret ir paskuj dabar jau mane lakstyti as jai niekada nebusiu mama ir nenoriu ja but nes ji turi ja ,tik man labai skaudu buna kai is jos grysta ji manes visiskai neklauso nezinau nei ka daryt,kaip ivesti nors kaskokia tais drausme,ir kad nors trupuciuka pasimokytu nes ji net skaiciuoti normaliai nemoka ,kaip pirmoje klaseja vaikai jau kuo puikiausiai skaiciuoja ir bent kaskuo domisi