mes ir jau baigėm papinimąsi
mūsų džiaugsmeliui dabar metukai ir beveik du mėnesiai.
tiesą sakant, nutraukėm ne todėl, kad jau laikas - būčiau ir toliau sėkmingai maitinusi ir man dzin tie pasakymai - ką? dar valgo?
nebuvo pas mus nei drabužių tampymo, nei reikalavimo bet kada ir bet kur tuoj pat gauti pienuko. kažkaip gražiai nuo pat gimimo sudraugavom
nutraukėm, nes jau 23 savaitėlė eina kaip laukiamės antrojo džiaugsmelio
pradėjom nuo naktinio maitinimosi. užsispyriau vieną kartą, perpsėjom tėtį, jog gali būti erzeliukų naktį, nes bandysim nebevalgyti naktimis. net palaukėm atostogų laikotarpio, kad tėtė į darbą neitų užtinusiomis akimis. bet... pirma naktis ir buvo baisiausia - šiek tiek pazirzė, paniurzgėjo, pasimuistė, paragavo vandenuko virinto ir prisiglaudęs užmigo. antra naktis dar gersnė buvo - vis mažiau zirzė ir niurzgėjo. supratau, kad darom labai teisingai, nes mažiui užtekdavo tiesiog įsiknisti į pašonę ir miegodavo - vadinas, papulis nebe taip ir reikalingas buvo.
po savaitėlės ėmiausi dieninio nupapinimo. vat čia buvo baisiau - pripratęs miegoti tik su papuliu buvo dieną, nelabai įsivaizdavau, kaip priims paprastą pienuką iš savo puodelio (buteliukų po šiai dienai nei vieno neturim). pavirinau pienuko, įpyliau į puodelį - nepatiko. išgėrė vos kelis gurkšnius ir baisiai pyko, kad negauna savo pienuko. apie pusvalanduką kovojom, po to pavargo ir užmigo. kitą dieną pienuko išgėrė jau pusę puodelio, o po kelių minučių miegojo. trečią dieną jau pareikalavo viso puodelio, o išgėręs saldžiai užmigo - manau, visai gerai pavyko ir dieniniu nutraukimu.
atėjo rytinio nusipapinimo eilė. čia ilgai sukau galvą, kaip teisingai padaryti, jog netektų paskui gailėtis, jog reikia anktsi keltis ir bėgti pienuko šildyti... bet viskas išsisprendė savaime, kai vieną rytą pabudęs ir atėjęs pas mus į lovą, mažasis nebereikalavo pienuko. tiesiog iš lovytės įsiropštė pas mus ir nusisukęs užmigo toliau. kitą rytą aš jam taip pat nesiūliau, o jis ir nereikalavo. taip kad ir lig šiol puikiai apsieinam - miega iki kokių aštuonių devynių, o tuomet jau keliamės košytės virtis, ir jokio pienelio rytui nebegeriam.
vakarinis nusipapinimas ir ganėtinai lengvas buvo - jau žinojo, kad puodelyje būna pienukas. tad nusiprausęs ir įkeltas į lovą kantriai laukia, kol pašildysim pienuką. pavalgo, dar pakalba, pasivarto ir užmiega.
iš pradžių duodavau MP kas antrą vakarą. po savaitėlės palikau kas trečią, tada dar daviau kartą į ketvirtą vakarą, o dabar jau penkios dienos, kai visiškai nebegauna.
tikiuosi, nesusidarys perteklius papuliuose. kol kas kaip ir tvarkoj, jei ką, bandysiu šiek tiek nutraukt. bet gal viskas bus gerai
taigi užtrukom beveik pusantro mėnesiuko su nutraukimu
nes jei tik maikutę apsidedu, tai prašo ir prašo, pati įsikiša ranką ir susiranda ko jai reikia 
. Tik vat gerai kai namie ar sodyboje, bet kai to pradeda reikalauti visur 
maitinimu skaiciu jau mazinau kelis kartus, bet vis nesekmingai nes maziukas susirgdavo arba tekdavo kur isvykti, o tada jis automatiskai nieko nepripazysta ti papeli! Buvau nutraukusi jau papeli pries miega, bet isvykom i kelione ir jis kelione gale apsirgo tai ciulpe mane kas pusvalandi, bet po dienos buvo jau beveik sveikas! as pati jau mastau apie nutarukima, bet mano sunus ne... naktim ir daznai nubunda, nusiramina prie papelio, net nezinau nuo ko pradeti, nejau teks laukti kol pats atsisakys? man sis jausmas nerealus, bet kad sveikata siek tiek sustreikavo , o gerti vaistus ir maitinti vaika, nenoriu nes nezinau, kokios bus pasekmes? Manau, kad lengviausia nutraukti maitinima iki 1 nes tada mazylis dar nesamoningai ciulpia papeli, o virs metu papelis atlieka ne kiek maisto, bet artumo, nusiraminimo funkcija! 
Metukų su trupučiu buvau nutraukusi naktinį maitinimą, duodavau vandeniuko ir tūtę...Priprato prie tūtės, prasibusdavo, jei iškrisdavo, na, bet tai niekis...Gydytojai visi vienbalsiai šaukė, kam duodu tūtę, gi sąkandis blogai formuosis...O aš nenoriu vaiko rikdyti 
kaip ir gerai jaučiasi, tai ir geriam toliau 
