Trys efektyviausi būdai, siekiant taupyti Jūsų namo statybose
Daugelis besistatančiųjų neturi tikslios informacijos apie statybos kaštus, ir tai juos stumia į finansinę krizę. Taupymas klaidingose vietose, savarankiški nekvalifikuoti sprendimai parenkant statybos technologijas ir sistemas, "fanaberija" (originale- išpuikimas) ir nesugebėjimas tinkamai organizuoti ir valdyti statybos proceso- yra pagrindinės priežastys.
Vidutinis Austrijos savarankiškai besistatantis, planuodamas 150 m2 namo statybas, tikisi įsiteikti 70.000- 100.000 EUR biudžete. Pasak ekspertų, realūs statybos kaštai (įtraukus visus kaštus: nuo telefono sąskaitų, iki bankams mokamų palūkanų) siekia 200.000- 280.000 EUR. Ir tai- be žemės sklypo kainos, ir įrengimo.
Trys efektyviausi taupymo būdai
Neverta ignoruoti jokių numatomų išlaidų- apgausite tik savo piniginę. Daugeliu atveju "užmerkiamos akys" į "smulkmenas", taip falsifikuojant tikruosius statybos kaštus. Maksimumas, kurį pavyksta sutaupyti savarankiškai besistatančiam (tai daugiau liečia besistatančius statybininkus)- 20% galutinės statybos kainos. Blogo planavimo "šalutinis poveikis": prailgėja statybos terminai, tuo pačiu auga nuomojamo/turimo būsto eksploatavimo kaštai. Vis tik, skaičiuoti tikrai verta, ir štai trys patys efektyviausi būdai:
1. Apsispręskite dėl rūsio. Atsisakius jo, galima sutaupyti geroką sumą.
2. Pasirinkite teisingą namo tipą. Net jei visas kvartalas užstatytas mūriniais namais, pasirinkęs karkasinį- galite sutaupyti geroką sumą. Nebent pats dirbate masyvioje statyboje, ar turite kitokį "priėjimą" prie pigesnių medžiagų.
3. Pasirinkite tinkamos kvadratūros ir optimaliai suplanuotą namo projektą. Kiekvienas nebūtinas m2 kainuos papildomus 1.500 EUR.
Trys klaidingi "taupymo" būdai:
1. Taupymas architekto sąskaita. Geras architektas priima kūrybiškus sprendimus, ir gali ženkliai sumažinti statybos kaštus.
Noriu net labai pritarti siam pasisakymui, bet turiu dauglabai patiries.
1 Tai to pacio arhitekto projekta patikrinkite projektu ekspertizeje, nes jie juos kepa nenustebkite geras projektas kainuoja 50000lt nesakykit kad isprotejau, geriau susitikit ir as pasakysiu kodel, juos-projektus kepa studentai, kordinates namo kampu pasitaiko net uz 5km nuo jusu sklypo vietos:)
2 geras arhitektas kuris daro brangu projekta jis yra kartu ir konstruktorius, nes projektas su leidimu kuri gaunat is arhitekto ten tik piesiniai, reikia KONSTRUKTYVO, o ji darosi tik 1 is 20 zmoniu.
3 pasidarykite samata, ir niekada nesakykite niekada, zmones ismeta pridetines islaidas noredami matyti kuo mazesne galutines eilutes suma, bet visa tai kaip pavyzdys 17-30proc padideja, nes klientu norai auga tik pamacius sienas....
4 Nuo tos dienos kai jau patvirtina arhitektai projekta sedekite diena nakti ir mastykite, imkit i rankas i rulete ir matukite savo bute ar tikrai tu keliu metru uzteks, nes popieriuje tik 60 proc tiesos atspindi, poto buna nesusipratimu.
5 iskart apmastykite elektra, baldu isdestyma, o kaip ispresite sildymo problema, tai kaip kam ko reikia, vieni nori spragtelti pele ir sumoketi saskaita bet gryzti po tusovkes ir nesirupinti vakare malkomis, kiti kam tai neivalias turi tarnauti. tad taip ar taipvistiek laimingu nera, jei domins kreipkites padesiu.
Papildyta:
PAPILDYMAS
Ir pamastykit jei finansavima gausite, tikrai reiks 8 mesti darba kad kita darba atlikti-psatatyti svajoniu nama, Pamastykit kiek per 8 menesius neuzdirbsite pinigeliu, kiek isleisite telefonam konsultacijom, broku taisymui, telefonams ir kurui, cia tik ziedai realiai, reik siam reikalui pakloti 30000lt neskaitant kiek prarasite neuzdirbe nes neisite i darba..
QUOTE(kaban @ 2010 01 25, 20:21)
O man kazkaip ta beletristika ir pilimas is kiauro i tuscia atrodo beprasmishku uzsiemimu..
o va skaciavimas - yra visai smagus dalykas..
o va skaciavimas - yra visai smagus dalykas..
Gal nepavyksta tinkamai paaiškinti... Jei tikrai ieškote "rezepto" Pasyviam namui: Google surinkus bet kurio šiltinimo medžiagų gamintojo pavadinimą, jų svetainėse visada atrasite "gatavą receptą" (pvz.). Aplankius dar kelis tūkstančius (ko gero?) Pasyvių namų (ar pan.) statytojų svetainių- rasite maždaug tokį patį kiekį "pačių geriausių sprendimų".
Kad smagus- pilnai sutinku. Tik viena problemėlė: ne visada jie atitinka realios eksploatacijos duomenis. Google nemažai Pasyvaus namo monitoringo: vieną buvau įdėjęs- tereikia netingėti pavartyti puslapius...
QUOTE(kaban @ 2010 01 25, 20:51)
kiek palukanu mokate? jei savus investavote i nama - tai blogiausia investicija is visu imanomu, kad aprupinti save senatveje.. aishq cia tik mano nuomone
Nemanau kad blogiausia investicija nes mums tik po 33metus o kur dar musu perlai aaugancios dukros-va cia investicija kuri ir gal sunkiai atsipirks kaip tam anekdote, o gerti nesinori....
Palukanu nemokam,pasiseke sutaupyti bet gan sunkiai, kaip menam, snekam visa gyvenima atsiminsime sklypo isigyjima ir namo statybas kokios jos sunkios... tikrai
gal jums lengviau paimti is banko, bet dar sunkiau bus grazinti 40metu tarkim tas palukas... jei ju turit
na kaip sakydavo vienas mano pazystomas turtuolis - geriau tureti skolas, negu pinigus.. infliacija suvalgo ir ta ir ta tai tiems kurie investavo kosminius pinigus priesh krize - jau kokia puse ju prarado.. jei jau skolinti - tai ju ne labai gaila, o savu.. dar labiau gaila bet aishq as cia i pievas..
QUOTE(kaban @ 2010 01 25, 20:51)
tai blogiausia investicija is visu imanomu, kad aprupinti save senatveje...
aishq cia tik mano nuomone
aishq cia tik mano nuomone
Žiūrint su kuo lyginti. Jei su visą gyvenimą mokomomis įmokomis SODRA'i, ar su per visą gyvenimą susikaupsiančius didesnius (nei Pasyviame name) eksploatavimo kaštus- stebuklingai puiki investicija į savo senatvės Pensijų fondą.
Kažkodėl tai vis nusukate į šoną, ir apeinate mintį, kad beveik visada- Pasyvus namas tereikš šiek tiek sumažėjusią kvadratūrą. Konkrečiai Jūsų atveju: Pasyvaus namo kvadratūra vis dar būtų išlikusi daugiau kaip dvigubai didesnė, nei vokiškas statistinis vidurkis... Jūs pasirinkote "erdves" ir darbą prie KKK- kas čia blogo, jei kitas vietoje to pasirinks šiek tiek daugiau komforto, ir mažesnes išlaidas...
Žinoma! Bet yra dar vokiečio nuomonė, austro nuomonė, ... Kurią pasirinkti?
QUOTE(murtute @ 2010 01 25, 22:16)
Nemanau kad blogiausia investicija nes mums tik po 33metus o kur dar musu perlai aaugancios dukros-va cia investicija kuri ir gal sunkiai atsipirks kaip tam anekdote, o gerti nesinori....
Palukanu nemokam,pasiseke sutaupyti bet gan sunkiai, kaip menam, snekam visa gyvenima atsiminsime sklypo isigyjima ir namo statybas kokios jos sunkios... tikrai
gal jums lengviau paimti is banko, bet dar sunkiau bus grazinti 40metu tarkim tas palukas... jei ju turit
Palukanu nemokam,pasiseke sutaupyti bet gan sunkiai, kaip menam, snekam visa gyvenima atsiminsime sklypo isigyjima ir namo statybas kokios jos sunkios... tikrai
gal jums lengviau paimti is banko, bet dar sunkiau bus grazinti 40metu tarkim tas palukas... jei ju turit
nu gerai vyrukai, jus cia varijuojat idomiomis temomis, mano smegenys ne viska speja sugert mes planuojam 3 m pločio 2 m. aukcio nu labai noriu vitrinu, jei as sumažinčiau 3m, pločio ir 1,5 m aukcio , tai ar žymiai cia sutaupyčiau
QUOTE(EVOY @ 2010 01 25, 21:41)
Žiūrint su kuo lyginti. Jei su visą gyvenimą mokomomis įmokomis SODRA'i, ar su per visą gyvenimą susikaupsiančius didesnius (nei Pasyviame name) eksploatavimo kaštus- stebuklingai puiki investicija į savo senatvės Pensijų fondą.
Kažkodėl tai vis nusukate į šoną, ir apeinate mintį, kad beveik visada- Pasyvus namas tereikš šiek tiek sumažėjusią kvadratūrą. Konkrečiai Jūsų atveju: Pasyvaus namo kvadratūra vis dar būtų išlikusi daugiau kaip dvigubai didesnė, nei vokiškas statistinis vidurkis... Jūs pasirinkote "erdves" ir darbą prie KKK- kas čia blogo, jei kitas vietoje to pasirinks šiek tiek daugiau komforto, ir mažesnes išlaidas...
Žinoma! Bet yra dar vokiečio nuomonė, austro nuomonė, ... Kurią pasirinkti?
Kažkodėl tai vis nusukate į šoną, ir apeinate mintį, kad beveik visada- Pasyvus namas tereikš šiek tiek sumažėjusią kvadratūrą. Konkrečiai Jūsų atveju: Pasyvaus namo kvadratūra vis dar būtų išlikusi daugiau kaip dvigubai didesnė, nei vokiškas statistinis vidurkis... Jūs pasirinkote "erdves" ir darbą prie KKK- kas čia blogo, jei kitas vietoje to pasirinks šiek tiek daugiau komforto, ir mažesnes išlaidas...
Žinoma! Bet yra dar vokiečio nuomonė, austro nuomonė, ... Kurią pasirinkti?
O kaip ziurite i dideli pasyvu nama,pvz 250 m2 kazkaip vis kalba eina apie mazus.. Juk jei jo kaina tik 10-20% didesne nei yprasto,tai gal nebus tokiu jau baisiu islaidu ir toki pasistatyti..
QUOTE(kaban @ 2010 01 25, 21:34)
na kaip sakydavo vienas mano pazystomas turtuolis - geriau tureti skolas, negu pinigus.. infliacija suvalgo ir ta ir ta tai tiems kurie investavo kosminius pinigus priesh krize - jau kokia puse ju prarado.. jei jau skolinti - tai ju ne labai gaila, o savu.. dar labiau gaila bet aishq as cia i pievas..
Kazko gal nesupratau: o tai uz paskolintus pinigus kieno reikia grazinti? ne savo? Blogiausia turbut tiems, kurie skolino milziniskus pinigus, investavo juos i busta, kuriu verte nukrito, o palukanas teks moketi iki senatves. Bet cia ne apie pasyvu nama..
QUOTE(biesas66 @ 2010 01 25, 21:45)
O kaip ziurite i dideli pasyvu nama,pvz 250 m2 kazkaip vis kalba eina apie mazus.. Juk jei jo kaina tik 10-20% didesne nei yprasto,tai gal nebus tokiu jau baisiu islaidu ir toki pasistatyti..
Iš patirties žinodamas, už ką kaban'as puls "skrosti"- stengiuosi išlikti "standarto" kainų ribose, kas reiškia "mažesnė kvadratūra-jokios papildomos "vergovės" bankams-mažos eksploatacinės išlaidos". Pritaikius Jūsų situacijai: apie 200 m2 namas- Pasyvus namas- 3.000 kWh/1.350 Lt per metus šildymas ir karštas vanduo .
QUOTE(EVOY @ 2010 01 25, 21:56)
Iš patirties žinodamas, už ką kaban'as puls "skrosti"- stengiuosi išlikti "standarto" kainų ribose, kas reiškia "mažesnė kvadratūra-jokios papildomos "vergovės" bankams-mažos eksploatacinės išlaidos". Pritaikius Jūsų situacijai: apie 200 m2 namas- tačiau Pasyvus .
Beda ta kad neturiu puses milijono,o i banka tai nebrisi..
kuom cia deta mazesne kvadratura? taiki 15kwh vienam kvadratui. tai pasyvus.. namo dydis reishkia tik bendra islaidu suma, kaip statybom taip ir prieziurai.. nuo dydzio pasyvumas nepriklauso.. uztat priklauso nuo konfiguracijos.. pvz: 100 kv 1 auksto namas palyginus su 100 kv 2 aukstu namas (esant vienodams kitiems parametrams)= apie 15% daugiau energijos reikia.. pagal mano skaiciavimus.. o jei ivertinti mansardinius namus- kur virsutiniai kampai nupjauti - tai irgi mazina nuostoli kuo namas panashesnis i sfera tuo geriau verta pamastyti
Sutinku su auksciau isdestytomis AVOY mintimis, kad:
architektams taupyti negalima,
pamatams taupyti negalima,
sienoms taupyti negalima
SILTINIMO MEDZIAGOMS taupyti negalima,
langams taupyti negalima,
stogui taupyti negalima
ir is viso namo statybai pinigu taupyti negalima.
Kita vertus nelabai ir as kuo skiriuosiu nuo to vidutinio optimisto austro, kuris planuoja viena, o pasistato uz du kartus didesne suma. PARADOKSAS, kad visi tai zino, visi vienas kitam tai pasakoja, bet patys tikisi, kad jie tikrai pasistatys du kartus pigiau nei kiti!! Juokinga, ar ne?
Papildyta:
kita vertus, siomis dienomis, kai lauke - 25, as kurenu katila viena karta per diena dvi ikrovas viena po kitos. Po 20-24 valandu nuo kurenimo pabaigos, temperatura kambariuose krenta dviem laipsniais. Tai tik du kartus blogesnis rezultatas nei pasyvaus namo, kuriame temperatura turetu kristi tik laipsniu per para! ar as labai klystu? Zinoma, kad klystu, nes as savo nama sildau, o pasyvaus namo sildyti juk nereikia, ar ne?
architektams taupyti negalima,
pamatams taupyti negalima,
sienoms taupyti negalima
SILTINIMO MEDZIAGOMS taupyti negalima,
langams taupyti negalima,
stogui taupyti negalima
ir is viso namo statybai pinigu taupyti negalima.
Kita vertus nelabai ir as kuo skiriuosiu nuo to vidutinio optimisto austro, kuris planuoja viena, o pasistato uz du kartus didesne suma. PARADOKSAS, kad visi tai zino, visi vienas kitam tai pasakoja, bet patys tikisi, kad jie tikrai pasistatys du kartus pigiau nei kiti!! Juokinga, ar ne?
Papildyta:
kita vertus, siomis dienomis, kai lauke - 25, as kurenu katila viena karta per diena dvi ikrovas viena po kitos. Po 20-24 valandu nuo kurenimo pabaigos, temperatura kambariuose krenta dviem laipsniais. Tai tik du kartus blogesnis rezultatas nei pasyvaus namo, kuriame temperatura turetu kristi tik laipsniu per para! ar as labai klystu? Zinoma, kad klystu, nes as savo nama sildau, o pasyvaus namo sildyti juk nereikia, ar ne?