Vienas iš variantų pigesnio karkasinio Pasyvaus namo statybai
Namo orientacija
Kaip ir išsiaiškinome, kad "vitrinos" nėra privalomas Pasyvaus namo atributas, nes reikalingos didžiulės papildomos investicijos (lauko sienos charakteristikos visada bus geresnės, o m² pigesnis, nei kokybiško lango), o metinėje eksploatacijoje nauda nesunkiai įgaus minuso ženklą (jei kartu nėra sumontuota centralizuotai valdomų apsauginių žaliuzių). Tačiau namo orientacija nepraranda reikšmės dėl trejų priežasčių:
* Verta "turėti" tinkamai orientuotą/tinkamo nuolydžio/pakankamo ploto stogo šlaitą, kas vėliau leis mažiausiais kaštais įsirengti efektyviausiai veikiančią saulės jėgainę (šiandien gal ir nereikia, tačiau rytoj- kas žino...). Apie saulės kolektorius nė nekalbam- jie kaip ir privalomas Pasyvaus namo atributas.
* Yra variantai (šiltinant mineraline vata), kai patys fasadai panaudojami šildymui/absorbuoja saulės šilumą:
jei negąsdins niūroka tokiam namui tinkamų spalvų paletė.
* Visada verta išnaudoti sklypo specifiką. Pvz. Viskas tvarkoje, jei nuo vyraujančių vėjų (didesnių šildymo kaštų) namą "saugo" koks nors miškelis ar pan. Jei ne- gal neverta "visu grožiu" namą "atsukti" į vyraujančius vėjus. Teisybės dėlei: pastarąją problemą nesunkiai sprendžia orientuotas įdirbis apželdinime ("bavariškasis"- kai per žalumą matosi tik namų stogai).
Pamatai
"
Švediška plokštė" žinoma atrodo patraukliai: kas gali sau leisti- per daug nesigailės. Vis tik, norint "patrauklesnio biudžeto"- pamatams verta "įjungti" maksimalaus taupymo "režimą". Nėra svarbu: smėlio/rostverkas, betono poliniai, medžio poliniai ar pan,- karkasinis namas neturi tokių apkrovų, kaip mūrinis, ir persistengti nėra jokio tikslo. Vis tik: dažniausiai tautietis norės turėti ką tai labiau įprasto, ir rinksis gręžtinius/rostverkas. Nieko tame blogo: tik patartina rinktis maksimaliai "minimalistinį" išpildymą.
Perdanga/rūsio perdanga
Pasirinkus
ką tai panašaus (
ar pan.), iš karto išsprendžiamos trys problemos:
* Panaikinama bet kokia šalčio tiltelių tikimybė.
* Pigesnis šiltinimo kaštai reikiamam rezultatui pasiekti: nuo 2,5 cm termoputų "plomba", o toliau- "prištabeliuoti" kas tądien pigiau.
* Tokioje perdangoje suslepiami visi vidaus inžineriniai tinklai (komunikacijos)- kartu apšiltinant "pagal maksimumą".
Lauko sienos
Jei atsižvelgti tik į minimalius reikalavimus Pasyvaus namo lauko sienų šiltinimui- pilnai galima būtų išsiversti su 10 cm karkasu. Tačiau nėra verta ignoruoti tokį faktorių, kaip stabilumas. Todėl vis tik patartina rinktis 15 cm karkasą. Brangiau tai nebus: vietoje "ekstremalių" termoputų, galima bus išsiversti su "pigesnėmis"- tačiau vis dar uždarų porų ("nekvėpuojančiomis"). Iš lauko namas apvelkamas "kailiniais" iš kietų šiltinimo plokščių (pasirinktinai: nuo ekstrudinio polistireno, iki polyisocyanurato). Toks "buterbrodas" garantuos, kad namo sandarumo rodikliai nepakis net po ilgesnės eksploatacijos.
Langai
Kaip jau minėta: Pasyviam namui,
langai- nelabai ta vieta, kur verta taupyti.
I aukšto perdanga
Analogiška "Perdanga/rūsio perdanga".
Stogas
Vienaaukščiame name reikalavimai minimalistiniai:
* Kad "vėjas nenupūstų" ir "lietus neužlytų".
* Kad atsiradus poreikiui, konstrukcija "atlaikytų"/"tiktų" saulės kolektoriams ir/ar jėgainei sumontuoti.
Šildymas/vėdinimas
Dėl rekuperacinės- kaip ir viskas aišku. Pasyviam namui ("termosui") ji būtina. Tuo pačiu ši sistema nemaža dalimi prisideda, siekiant "15 kW/m² per metus". Be viso kito, ji gali palaikyti mikroklimatą visus metus vienodą/pageidaujamą.
Optimalios šildymo sistemos parinkimas tiesiogiai priklauso nuo kvadratūros:
* Mažesnei (iki maždaug 150 m²)- logišku pasirinkimu gali tapti elektrinis katilas/radiatoriai. Ypač- jei yra minčių šildymo sistemai įrengti sutaupytas lėšas, vėliau nukreipti stogo "įdarbinimui" elektrai gaminti.
* Didėjant kvadratūrai- dažniausiu pasirinkimu būtų (pagal vokiečių patirtį) granulėmis kūrenamas katilas arba geoterminis/oras-vanduo.
* Efektyviai pasitarnautų saulės kolektoriai. Ne tik šildant vandenį- nėra sudėtinga sistema jungti į šildymo/rekuperacinę sistemą, o jos "įnašas" priklausys tik nuo "kolbų" kiekio, ir optimalaus sumontavimo.
* Rekuperacinė pajėgi "patempti" dalį šildymo sezono. Renkantis šią sistemą, svarbu nesivaikyti "superefektyvumo" (tai nėra joks pranašumas, žinant kokį % šilumos nuostolių "aptarnauja" rekuperacinė), o pirmu Nr. "pasistatyti" jos "silpnąją vietą"- skleidžiamą triukšmą. Pagal šį rodiklį, greičiausiai verta rinktis dėžę su priešinių srautų plokšteliniais šilumokaičiais.
P.S. Visos šildymo sistemos dažniausiai "bendrauja" per didesnės talpos boilerį.
P.S. Ant anksčiau paminėtų perdangų galima be problemų betonuoti/įrengti vandeniu šildomas grindis. Nuo to perdanga taps tik dar labiau stabilesne.
Papildoma įranga
Siekiant "išspausti maksimumą"- puikiai pasitarnaus "
Protingas namas" (centralizuotas namo sistemų valdymas). Ji ne tik stropiai darinės žaliuzes, atjunginės nenaudojamus elektros prietaisus, reguliuos šildymo sistemos darbą, saugos namus- galimybės praktiškai beribės (tiksliau- ribojamos tik sistemos "užnavarotinimo" kainos).
