Pasyvus namas ir jo variacijos

butu labai idomu pamatyti tuos skaiciavimus..



kiek as zinau oras patenkantis i rekuperatoriu is abeju pusiu pradziai filtruojamas.. tai padaryta ta, kad neuzsikimshtu pats rekuperatorius, kuris is esmes yra orinis silumokaitis.. jei paduot ora is vonios ar virtuves - filtrai greit uzsikims, juos reikes daznai keisti.. todel ta ora utilizuoja tisiogiai lauk.. o rekuperuoja tik salyginai sasa ora is patalpu..

Kai "skrodimu" užsiima į temą įsigilinę, ar net profesionalai- kodėl gi ne! Mano paties tikslas- sudominti ("duoti meškerę"), ir pasiųsti domėtis toliau savarankiškai, o ne dalinti gatavus receptus ("žuvį"). Stengiuos vengti dėti skaičius tik dėl vienos priežasties: tai gali suformuoti nuomonę, kad Pasyvus namas- kokia tai supertechnologija, ir besistatančiajam to niekada nepavyks perprasti. Mane labiau tenkina ką tik įdėtas lenkiškas elementoriaus traktavimas: polistirolas, polistirolas, polistirolas, geresnių charakteristikų langai ir dar keli priedai. Į subtilybes žmogus įsigilins vėliau, kai pradės daugiau domėtis, ar net pasirinks statytis Pasyvų namą, ir kreipsis į profesionalus. Esu įsitikinęs, kad pačioje pradžioje susukti žmogui galvą visokiais "pirminis energijos poreikis", "mažiau 120 kWh/ m2 per metus"- būtų klaidinga. Be to- pirmu punktu tautiečiui visada bus kainodara, Čia jis jokia išimtis, o greičiau europinis "standartas". Tik kainodara gali "ištempti" Pasyvų namą- tikrai ne atskirų elementų "skrodimas". Atpras žmogus lyginti "dėžučių" kainas- jau iš karto didžiulis šuolis link Pasyvaus namo. Atpras žmogus skaičiuoti šildymo kaštus metams, o primes kiek per gyvenimą- jau ir statosi Pasyvų namą.

Jei ne paslaptis- kam Jums tai? Išpildyti gal ir nėra sudėtinga, ir mažai kuo skirsis nuo "blokados" virtuvės kvapams- tačiau iš pateikto trumpo aprašo matosi, kad automatiškai kils klausymų su oro srautais tam tikrose zonose (vėjelis erdvėse šalia san. mazgų), sistema "išprotėtų", bandydama išlaikyti vienodą temperatūrą visose patalpose tuo metu, kai dirbtų kaip šildymo sistema ("šiltesnės" zonos erdvėse šalia san. mazgų), ir t.t.

Jums greičiausiai to nereikia- tik šiaip. Yra sprendimai, kur šis klausymas visiškai neaktualus. Spėju, kad pvz. liekamųjų klojinių technologija dar nesuformavo savo potencialo. Nežinau, kodėl dar joks gamintojas iki šiol nežengė to paskutinio žingsnio, ir neapjungė visų galimybių į vieną išdirbtą technologiją. Lauko paviršius su apdaila bei galutinei apdailai tinkamas vidaus paviršius- ir liekamieji klojiniai stipriai "prastumdytų" visas kitas statybos technologijas.

Tai įrodo mano aukščiau išsakytus teiginius, kad pasyviam namui visgi yra privalomas papildomas šilumos šaltinis, t.y. katilinė plačiaja prasme. Todėl, kaip teigia Bronius, kad statant pasyvų namą katilinės nereikia, jai patalpos taip pat nereikai ir t.t. yra visiškai neteisingi teiginiai. Antras dalykas lenkui statyba kainavo daugiau 23 600 zl. tačiau namas - tik 100 kv. O Veikmės - namas 224 kv., todėl ir mano pateikiamas statybos pabrangimas (apie 60 000 Lt) visai tikėtinas. Įdomu tai, kad už šildymą sumokėta tikrai ne daug 300 zl./4 mėn. išeina 75 zl. mėnėsiui, tačiau skaičiuojant, kad Veikmės namas yra didesnis visai nesunkiai gauname apie 200 Lt sąskaitą už šildymą. Kitas svarbus aspektas - kur tas namas Lenkijoje stovi. Jei pietinėje šalies dalyje, tai ten daug šilčiau nei pas mus Lietuvoje. Todėl vėlgi visai tikėtina, kad statant pasyvų namą išleidi ne 11 proc. (dėžutė su daline apdaila), maždaug apie 20 proc. daugiau su visu įrengimu, o žinant, kad šildymo sąskaitos mažėja tik trečdaliu, tampa akivaizdu, kad pasyvaus namo atsipirkimas yra apie 25-30 metų. Vienintelis ir esminis, mano galva, yra tas dalykas, kad pasyvus namas Lietuvoje labai apsimoka tuomet, jei žiemos būtų tokios kaip 2007-2008 metai. Tuomet (būdavo gruodį ir +10 laipsnių) pasyvus namas tikrai apsimoka ir jo atsipirkimas įvyks žymiai greičiau - gal per 8-10 metų.

Dar vienas dalykas: lenkas sekmingai pasistatė 100 kv. namą ir moka už šildymą kapeikas. Lietuvis, ir tokių šiame forume dauguma, stato svajonių namus: 250-300 kv. Tai tik parodo mentalitetų skirtumą ir tai, kad dauguma čia ruošiasi ne name gyventi, o jam vergauti visą gyvenimą. Kodėl taip sakau, o gi todėl, kad dauguma teigia: pasidaryk tai, numatyk tai, kad vėliau galėtum psijungti tai ir tai. Aš sakau visai tai briedas: statyk mažesnį bent 50 kv. namą nei svajoji (sutaupysi bent 80 000 Lt), padaryk jį šiltesnį nei reikalauja standartai ir galutiniam variante sutaupysi labai daug pinigų, kurių užteks visam gyvenimui namui šildyti. Name reikia gyventi, o ne jam vergauti. Nejaugi jūs čia visi po darbo puolate savo prabangius Merses ir Bemsus tiuninguoti, lendat po kapotu, meistraujat, taisot ir galvot, ką čia dar pridėti papildomai.

Be to, kaip sakiau - fizikos dėsnių neapgausi. Vienur sutaupęs, kitur turi išleisti. Pvz., BMW per pastaruosius metus pavyko sumažinti degalų sąnaudas (išlaidas šildymui) apie 15-20 proc. Kodėl taip įvyko, o gi todėl, kad įtaisė daugybė elektroninių pagalbininkų bei stipriai pakeitė tam tikrus mašinos konstrukcinius mazgus. Už tai pirkėjas turi susimokėti (pirkdamas naują mašina), bet vėliau mažiau išleidžia pinigų degalams. Paprasta - netgi primityvu, bet tokia ta tiesa.

Gal neverta taip greitai daryti išvadas, ir iš dviejų pvz. formuoti pavyzdinę Pasyvaus namo koncepciją. Pastatė lenkas taip, kaip jis suprato Pasyvų namą- ir ačiū jam, kad nepatingėjo sudėti info.

Teisingai Bronius teigia: paprasčiausiai susiaurinote pasirinkimą iki minimumo, ir nepripažįstate jokių kitų variantų:
Jei planuojant Pasyvaus namo statybas, pagalvoti apie vėlesnį modernizavimą į "Zero"/"Plius"- šildymas vien elektra tampa netgi labai patraukliu. Tokiam šildymui pakanka šildančių kilimėliu po grindų danga, elementarių elektrinių radiatorių ar pan. (nebereikalingas plotas katilui). Rekuperatorius puikiai "įsikuria" palėpėje, pakabintas tarp gegnių (nebereikalingas papildomas plotas). Vandens pašildymui galima rinkti greitaeigius šildytuvus (nebereikalingas papildomas plotas boileriui). O tokių variantų pasirinkimui- masė.
Jei vis tik planuojama susimontuoti saulės kolektorių sistemą- plotas boileriui reikalingas, tačiau kodėl tai negali būti koks nešildomas pusrūsis, ar patalpa garaže, kuris atskirtas nuo namo, tačiau suprojektuotas po bendru stogu? Priminsiu, kad kalba eina apie šildomą plotą: pigaus nešildomo galima pristatyti kiek tik širdis geidžia- rūsys, garažai, laiko pirtelės, terasos ir t.t.

Sprendžiant pagal lenko sudėtą šiltinimą- dzin kur tas namas stovi. "Pritaps" jis bet kuriame regione.

Pagal šiuolaikius reikalavimus pastatyto namo šilumos nuostoliai bus mažiau 110 kWh/ m2 per metus. Pasyvaus- mažiau 15 kWh/ m2 per metus. Net ir pridėjus rekuperacinės "prisuktas" kWh- kodėl tik trečdaliu? Negi spręsime tik pagal vieną pvz.?

O kodėl nepasitikite lenko skaičiavimais, kai jis mini 15 metų?

Jei pagal šiuolaikinius parametrus namo 1 kv. šildymui per metus reikia 110 kWh, o pasyviam - tik 15 kWh, tai išeina, kad pasyvaus (110/15= 7.33) namo šildymas turėtų kainuoti apie 7 kartus pigiau. Problema ta, kad praktikoje išeina ne 7 kartus pigiau (lenko ir Veikmės pavydys), o tik maždaug 3-5 kartus pigiau (čia įtakos turi klimato sąlygos, namo dydis, jo architektūra ir statybos subtilumai). Štai ką aš bandau pabrėžti įvertindamas ir papildomas išlaidas tokio namo pastatymu. Kalbant apie 15 metų atsipirkimą, aš gi ir sakiau, kad viskas priklauso nuo to, kokios laukia žiemos: šiltesnės ar šaltesnės. Todėl ir atsipirkimo laikotarpis gali būti nuo 10 iki 25 ar net 30 metų. Aš nieko neneigiu, tik mėginu sužinoti ir suskaičiuoti, kiek reikia įdėti papildomai pinigų statant pasyvų namą ir per kiek laiko tai gali atsipirkti.

Be to, lenko pasiektos maždaug 75 zl. per mėnesį išlaidos šildymui 100 kv namui reiškia tik tai, kad jis nėra itin taupus. Kaip jau minėjau aš už savo buto 58,31 kv. CENTRALIZUOTĄ (pačiam šilumą galima pasigaminti daug pigiau) moku (priklausomai nuo mėnesio nuo 50 iki 150 Lt). O jis apšiltintas tik 14 cm, be to - dažnai vaikštau į balkoną rukyti (šilumos nuostoliai), o žmona - per dieną butą dar 2-3 kartus stipriai pravedina, nors viduje būna 21-23 laipsniai šilumos. Nesišildom maksimaliai (reguliatoriaus padėtis - tarp 2 ir 3). Be to, išlaidos už šildymą būtų dar mažesnės, tačiau namuose yra mažas vaikas, todėl šildymas vyksta visą parą, o ne tik tam tikru laiku. Todėl ir noriu pasakyti, kad jei šildantis centralizuotai galima pasiekti tikrai nedideles išlaidas šildymui, tai nuosavame name jis gali būti ženkliai mažesnis. Klausimas tik kiek visai tai kainuos ir kada atsipirks. Apie tai ir reikėtų diskutuoti: kokios pasyvaus namo idėjos yra sveikintinos ir sumažina ženkliai šilumos nuostolius, todėl turi būti įdiegtos kiekviename name, o kokios yra galimos tik turint daug pinigų, bet nebūtinai atsipirks.

Mano galva, statant šiltą namą, galima pasinaudoti šiomis pasyvaus namo idėjomis:

1) teisingas indivualus projektas: gera orientacija šalių atžvilgiu, optimalus langų plotas ir jų išdėstymas, teisinga namo forma (be didelių išlankstumų), optimalus patalpų skaičius (galbūt nereikia garažo, rūsio, židinio ir pan. - mažėja statybos sąnaudos ir gali šalčio tilteliai) ir t.t. Tai kainuos brangiau apie 5-7000 Lt nei kartotinis projektas;
2) pastato apšiltinimas užmetus po 5-10 cm vatos visuose konstrukcijose. Jei sienas tarkim reikia apšiltinti 15 cm vatos, tai tikrai daug nekainuos ir greitai atsipirks jas apšiltinus 20 cm vatos. Analogiškai reikia elgtis ir su gridnimis, pamatais bei stogu. Išlaidos papildomai gali padidėti maks. 5000 Lt.
3) teisinga vidaus apdaila, t.y. spalvos. Tai reiškia, kad interjera reikia taip apipavidalinti, kad spalvos padėtų pasisavinti ir išlaikyti natūralią pro langus patenkančia šilumą, o ne ją švaistytų. Nieko nekainuoja.

Galbūt yra ir daugiau sprendimų, kurie stipriai nedidina namo statybos kainų, bet leidžia taupyti šilumą ir greitai susigrąžinti investuotus pinigus.

Problema tame, kad praktikoje viskas "į vienus vartus". Spėkite, kiek naujai statytų individualių namų telpa į B klasę? O senesnės statybos? Jei imti LT būsto fondo vidurkį- prasideda nuo dešimties kartų (Pasyvaus namo "naudai").

Renovuoti daugiabutį pagal Pasyvaus namo reikalavimus- visada bus pigiau, ir rezultatas bus geresnis/atsipirks greičiau. Visi keikia "kolūkius"- bet tai puikus būdas taupyti/mažinti investicijų poreikį. Galėtų tuo pasinaudoti ir individualių namų savininkai. Tačiau žinau tik vieną projektą, kur žmonės sugebėjo susitarti.

P.S. Į "15 kWh/m2 per metus" įtrauktos ir kWh vandens pašildymui visus metus.

Vat cia man patiko, teisingas poziuris! tik as siltinciau ne 25% storesniu sluoksniu, bet 50% storesniu, nes, laikas parode, kad reikalavimai auga greitai... kas buvo gerai pries tris metus, siandien jau oi oi kaip negerai. kur garantija, kad po 3 metu nebus oficialiu reikalavimu sienas apsiltinti iki R10???

Viskas teisingai, tačiau kuo daugiau vatos, tuo greičiau artėjame link namo termoso. Tokiu atveju priverstinai reikalinga rekuperacija, kuri stipriai didina namo pastatymo išlaidas bei išdalies ir eksploataciją (išlaidos elektrai, t.y. rekuperatoriaus veiklai). O jei nepersisitengti su apšiltinimo sluoksniu, tikrai galima išsiversti be rekuperacijos (ją atstos priverstinis namo vėdinimas - durų varstymas ir langų atidarymas) bei sutaupyti pinigų. Vat apie tą aukso viduriuką aš ir bandau kalbėti. Juk ko per daug, tas nesveika. Todėl būtų labai įdomu išdiskutuoti ir surasti tą aukso viduriuką. O ir pati tema tą sufleruoja: pasyvus namas ir jo variacijos.

man tai atrodo, kad pasyvus namas ar ne pasyvus vistiek turetu tureti rekuperacija, galima diskutuoti apie rekuperatoriaus tipa galinguma ir pan. mano manymu galima ir pasyviam name langus ir duris varstyti tik koks tada tikslas statytis ekonomiska nama jei sildome varnas tema apie pasyvius namus visdelto ir ju variacijas

Jei rekuperacine sistema kainuoja 10.000L, o namo samata yra 550.000Lt, tai isidiege tokia sistema, islaidas namui padidinsite 1.8%, juokingas skaicius, ar ne?

Viskas gal ir taip, bet elektroniniai dalykai man atrodo nepatikimi. Sukiši nemažus pinigus ir žiūrėk, kad veiną dieną nesugestų. Gerai jei dar vasara, o jei žiema. O kur dar naujo pastatymo rūpestis, atvežimas, papildomos išlaidos ir t.t. Aš tiesiog galvoju ar nebus panašiai kaip su geoterminiu šildymu: dauguma rėkė, kad labai apsimoka ir puolė montuotis sistemas po 50-70 000 Lt (vienas kitas tilpo į 30-35 000 Lt), tačiau pasirodė, kad viskas puikiai veikia tik iki -10 ar -15. Po to ženkliai šauna elektros sąnaudos į viršų, o kur dar padidėją tarifai.