QUOTE(Vyckaju @ 2010 02 10, 15:02)
nemoki skaiciuot, tai ir neskaiciuok...
neturiu laiko plestis, bet kur standartiniam name papildomos islaidos katilinei kaminui, katilui. ta minusuok. Ventiliacjos normalios irengimas ar tas pats rekuperatorius ar langus darinesi? ta minusuok. kas tave vercia naudoti A+++ prietaisus nuo to pats namas netampa pasyvus ar LEd lempas. to neskaiciuok.
kai suskaiciuosi padoriai diskusija taptu idomi, o ne i viena puse traukiama. As nesu nei uz, nei pries pasyvu.
Namas, be šildymo ir vėdinimo sistemų, apie kurias čia ir sukasi visa diskusija, turi karšto vandens ruošimo sistemą. Tuos prietaisus irgi reikia kažkur pastatyti (nenorite vadinti katiline, vadinkite "boilerine"), taip pat ir įsigyti. Tam tikriems sprendimams, kaip pavyzdžiui saulės kolektoriai, boilerio reikia talpaus.
Įvairiose šalyse pasyvumo reikalavimai šiek tiek varijuoja, bet bendros energijos sąnaudos yra vienas iš privalomų kriterijų ir sertifikuojant namą kaip pasyvų, yra normuojamas tiek karšto vandens ruošimo, tiek ir kitų namų ūkio prietaisų sunaudojamos energijos kiekis.
EVOY griežtai pasisako prieš "pasyvaus namo skerdimą", o kadangi tai jo tema ir jo "šventa karvė", kurios mėsinėti negalima, nesiplėsiu. Tačiau pas save exelyje "mėsinėju" tiek savo, tiek ir užsienio nuorodose pateikiamų įgyvendintų pasyvių namų atskirų elementų sąnaudas ir skaičiuoju, ką tikrai verta dėti dabar, o kas gali palaukti geresnių laikų, arba iš viso kažin ar vertas daryti.
QUOTE(Dario @ 2010 02 10, 22:16)
Del sveikatos. betkuris sandarus namas privalo tureti vedinimo sistema, visai nesvarbu ar jis termosas ar minimali masyvioji statyba. Susidejai plastikinius langus, apsandarinai ir jau reikalingas vedinimas. Pasyvus sitoj vietoj neissiskiria niekuo.
Pasyvus ir šioje vietoje, t.y. vėdinime, skiriasi nuo standartinio.
Jau rašiau, kad pasyviam vėdinimą skaičiuoja 30 m3/val. žmogui, arba maždaug 1m3/val į m2. Patvirtinimą, kad pastatyti pasyvūs namai vėdinami būtent tokiu našumu, galite rasti ir čia jau įdėtuose nuorodose. Įdėtose realizuotų pasyvių namų nuorodose peržiūrėjau, kad netgi su tokiu oro kiekiu ir 87 proc. rekuperavimu, vėdinimo nuostoliai sudaro 20 proc. visų "šildymo-vėdinimo" energijos praradimų. Juos lenkia tik nuostoliai per langus (35 proc.).
Tam, kad būtų galima užtikrinti oro kokybę reikiamose patalpose, pasyviuose namuose diegiama vėdinimo sistema, kai oras paduodamas į švarias zonas, o ištraukiamas iš užterštų. Lietuvoje tuo tarpu, kiek klausinėjau turinčių mechanines vėdinimo sistemas su rekuperatoriais, projektuojamos sistemos, kai oras atvedamas ir šalinamas iš kiekvienos patalpos. Ir netgi esu susidūrusi, kai suprojektuota sistema, kurioje oras iš WC ir vonios metamas lauk atskiru kanalu be jokios rekuperacijos. Įskaitant, kad vonios oras dažniausiai būna šiek tiek šiltesnis ir drėgnesnis nei visur kitus, su juo prarandama nemažai energijos.
Aš norėčiau pasidaryti vėdinimą, kai oras iš gyvenamųjų kambarių ištraukiamas ne tiesiogiai, o per sanitarines patalpas. Bendri principai aiškūs, bet kai einama link realizacijos, kyla visokių klausimų - kaip patogiau išsandarinti kambarius, kurioje vietoje geriau daryti ištraukimą iš kambarių, įtraukimą į san. mazgus, ištraukimą iš san. mazgų? Kaip padaryt angas tvarkingai durų viršuje.
Bet matau, kad bendraminčių čia nerasiu. Čia rimti vyrai globalius sienų klausimus ir jų ekonominį naudingumą sprendžia. Ne iki "vėjų" jiems.
QUOTE(Dario @ 2010 02 10, 22:16)
kalbant apie "mistini kvepavima" tai isviso reklaminis skiedalas, ne parametras ir jokiais mato vienetais nematuojamas. istikruju taip vadinamas "kiaurumas dregmei per sienas", i abi puses, siekiant tai pateikti kaip kazkoki privaluma.
"mistinis kvėpavimas" yra medžiagos savybė, įvardinama kaip medžiagos garų laidumo koeficientas, matuojamas kg/(m*s*Pa).
Konstrukcijoms naudojamas vandens garų varžos faktorius, matuojamas kartais. Jis parodo parodo, kiek kartų sluoksnio garinė varža yra didesnė už tokio pat storio nejudraus oro sluoksnio garinę varžą.
Jei paanalizuosite nuorodas iš realizuotų pasyvių namų, rasite ne vienoje vietoje pabrėžta, kaip atsakingai užsieniečiai vertina tą "mistinį kvėpavimą" ir stengiasi išvengti jo daromos žalos išorės atitvarose.
Kad ir tas pats vėdinimas (dabar man aktualu, tai ir kliūna visur) projektuojamas su padidintu ištraukimu, taip mažinant drėgmės patekimą į konstrukcijas.
ja galima pritaikyti sildymui, bet tai priedas. geras siuolaikinis namas privalo tureti rekuperacija, aisku taupymo sumetimais ne kiekvienas ja sugeba isirengti. pakilimo metu zinau zmones sutilpdavo i 12000 lt tai manau dabar galima dar pigiau pasidaryt. o irengus vamzdyna pati aparata su laiku galima tobulinti ir pasikeisti i geresni, bet tada nereikes visko lupti ir vamzdziu vedzioti. dar ji naudinga tuo, kad oras butu geras nebutina daryti dideliu patalpu galima sutaupyti ant ploto ir turio kas irgi labai svarbu 
