Pasyvus namas ir jo variacijos

Na ir prirašėte! Pabandysiu atsakyti bent dėl esminių punktų.

Pirmiausia: aš niekam nenurodinėju, kas kaip turi statytis, nekritikuoju jau pasistačiusių, o tik rašinėju apie tendencijas Europoje ir pasaulyje dar tik planuojantiems statybas ar rimtesnę renovaciją. Tai EU nurodinėja: nuo 2016 m.- statysimės Pasyvius namus, nuo 2019 m.- Zero Energy. Nesiginčysiu tema- vykdys tautietis šiuos nurodymus ar ne. Ir taip aišku- o kur jis dėsis! Man įdomiau- kiek tai duos naudos besistatančiam tautiečiui.
Pabandykime suprasti EU vadovybę, kuri priiminėja tokius sprendimus. Šaliai (LT), kurios būsto fondas pirmauja pagal šilumos nuostolius, o lygiai tokia pati "raji" energijai pramonė dar kiek "plaukioja" paviršiuje tik dėka mokamų centų savo darbuotojams- perspektyvas jie mato labai liūdnas. Ar kas pakęstų, jei jų išpuoselėtame kvartale, atsirastų "bomžynas"? O LT kaip tik pilnu tempu ruošiasi tapti tuo "bomžynų" išpuoselėtame EU kvartale. Schema paprasta: neišvengiamai kylant kuro kainoms, LT eksportas taps vis mažiau konkurencingas (dar mažesni centai bus mokami savo darbuotojams), o ir taip kone tik duona, dešromis ir sūriais (grįžtame atgal į Smetonos laikus?) dar beišgalinti pasigirti LT, galės visiškai pamiršti apie aukštąsias technologijas; proporcingai augs emigracija (koks žmogus nesiieškos kur geriau?); proporcingai smuks pragyvenimo lygis (po truputi virsime pensininkų kraštu). Reziumė: dirbame ir mąstome taip, kad išliktume amžinais EU paramos kaulytojais, pigios darbo jėgos tiekėjais, ir perkamosios galios nebeturinčia rinka. EU, perspektyvos turėti tokį kaimyną- visiškai nevilioja. Todėl visai suprantama, kad ji ir trinktelės kumščiu per stalą taip, kad mūsų valdantieji tai išgirstų. Čia toks trumpas reziumė iš EU ekonomistų atsiliepimų apie LT ekonomikos perspektyvas. Kas naudojasi vietiniais informacijos šaltiniais- be abejo, galėjo susiformuoti ir kiek optimistiškesnį vaizdelį. Jei kam sukėliau depresiją: vakare gali įsijungti žinias, pasiklausyti Kubiliaus- ir viskas praeis.

Dabar apie "pasaulį pagal kaban". Jis jame jaučiasi puikiai, kas reiškia- viskas tvarkoje. Tačiau kaban vertėtų suprasti, kad jo idealus pasaulis- daugumai tautiečių/šiandieninių buto savininkų tėra absoliutus košmaras! Kaip ištikimas jo postų skaitytojas, susidariau nuomonę, kad visas jo gyvenimas sukasi tik apie namą. Kada kaban atranda laiko pasidžiaugti savo erdvėmis- niekaip nesuprantu: vis ką tai krapšto, eksperimentuoja, kasinėja, trešia jo paties spermatozoidus naikinančiomis priemonėmis, o likusį laiką skiria viešoje erdvėje apginti savo pasirinkimus statant/renovuojant ir pakeikti apie statybas nieko neišmanančius statybininkus. Gal klystu, bet man tai primena kokią tai priklausomybės formą. Kažkodėl tai atrodo, kad galima atrasti ir įdomesnių užsiėmimų, nei vien ištikimai tarnauti savo namui. Bet čia jau- kiekvienam savo. Nors galima įžvelgti ir teigiamą pusę: pasiskaitęs kaban postus, tūlas apie statybas pasvajojantis tautietis/ šiandieninis buto savininkas- gali visiems laikams atsisakyti tokios svajonės.

Apie malkas trumpai. Taip: šiandien tai yra skaičiavimus ne Pasyvaus namo naudai pakreipiantis faktorius. Tik dar kartą pasikartosiu: darbas pas savo KKK- daug kam absoliučiai nepriimtinas, ir visiškai nesukelia jokių asociacijų su komfortu. Daug darbo/mažai darbo, brangu/pigu- nepriimtina ir tiek. Jei užmirštume visus būsimus mokesčius, katilinių/kaminų įrengimo kainų skirtumus- tik konkrečiai malkos. Pvz. vokiečiams nustatyta data, iki kada jie privalo pasikeisti senesnius nei 30 m. katilus (vis tik vokiška kokybė- dirbtų jie tur būt ir dar tiek pat laiko). Daugelis pakeitimui vis tik renkasi ne ŠS, o GKK, kurie lenkia pirmuosius pagal pardavimus. Kaip ir Vokietijoje, GKK plinta visoje EU. O tai reiškia tik vieną: stabiliai auga granulių paklausa rinkoje. Kaip nuspręstumėte miškininkų vietoje: pusvelčiui parduoti tautiečiui kaip malkas, ar kaip granules senbuviams europiečiams? Neturintiems savo miško- atsakymas turėtų kiek nepatikti.

Apie komfortą. Kiek nustebino vyriškoji oponuojanti pusė. Namui dvasią įkvepia vyras ir moteris kartu. Moteris: spalvomis, užuolaidomis ir visokiausiomis kitomis smulkmenėlėmis. Vyras: "užnavarotindamas" namą technologijomis. Kiek skaitau besistatančiųjų ir pasistačiusiųjų postus: mūsų namuose vyriškasis pradas iš viso retai sutinkamas: pastačiau ir įrengiau dėžutę- o tu moterie tvarkykis toliau. Na nežinau- ar tikrai toks namas turi tikrąją dvasią? Gal problema tame, kad daugelis nė nežino, kokios alternatyvos yra erdvėms, ar kokiomis technologijomis sukurti maksimalų ir pilnavertį komfortą mažesnėse erdvėse, todėl renkasi tik tą kelią, kurį nusižiūrėjo pas kaimyną?
Papildyta:

100 % ! Trumpai, tiksliai ir aiškiai!

Be to, vedate statybų dienoraštį- absoliuti viršūnė !
Papildyta:

Jūs teisus: metiniai temperatūrų vidurkiai skiriasi tik apie 0,4'C, ir daugelis sprendimų priimtini LT sąlygoms. Tik du momentai:
* Vis dedu nuorodas į jau pastatytus ir eksploatuojamus Pasyvius namus tam, kad parodyti skirtumą tarp vadovėlinės traktuotės ir realių išpildymų. Žmonės pasiekia pageidaujamų rezultatų ir be "extrimo".
* Vertėtų atkreipti dėmesį, kad švedų visiškai negąsdina papildomas šiltinimas, ko pasekoje- jų būsto fondas vartoja energijos gerokai mažiau, nei EU vidurkis, kuris skaičiuojamas, įtraukiant visą pietų Europą. Lyginant su situacija LT: turtingi švedai, mažindami savo būsto energijos poreikį- dar labiau turtėja ir tolsta su savo pragyvenimo lygiu tolyn.

Gerai,kad yra tokia tema ir joje gali pasireiksti visi,net ir tie,kurie galbut tik cia ir gali pasireiksti....As tai zaviuosi tokiais vyrais kaip KABAN,kuriam jo namas tai jo gyvenimas ir stengiasi padaryti kazka gero savo seimai.Bet daugelis vyru(ir mano tame tarpe)pasistate namus ir nori gyventi be jokiu problemu.Ka jie ir daro.O moteriskes,nors ir nelabai gaudosi,tobulina,iesko,tuo erzindamos savo vyrus.Ten,kur vyrai uzsiima "vyriskais" darbais,o moteris "moteriskais"(santykinai),namuose buna HARMONIJA.Bet tai tik teorija.Praktikoje postsovietine vyru didzioji dalis gyvena ramu gyvenima.Tai ir yra musu visu problema.Rasykit vrai mums moterims apie namus,statybas,problemu sprendimus,o mes kantriai tobulinsime ir patoginsime musu seimos gyvenima.

Evoy, nepyk, nenorėjau nieko pikto pasakyti, bet manau, kad pats puikiai tiktum politikai - daug ir įdomiai kalbi, bet nieko konkretaus. Priimk tai kaip komplimentą.

Aš norėčiau pasikartoti ir pasakyti, kad kol kas pasyvaus namo statybą neapsimoka. Jis kainuoja brangiau, todėl net ir 10 proc. papildomos investicijos tikrai greitai neatsipirks. Antra, pasyvus namas dar pakankamai nauja tendencija, kurios privalumus ir trūkumus kol kas sunku objektyviai vertinti. Toks namas iš tiesų mažiau sunaudoja šilumos, bet ar būdamas termosu, jis nekenkia sveikatai. Galbūt paaiškės, kad toks namas atsiliepia sveikatai. Trečia, kaip ir bet kurį pastatą, pasyvų namą po 15-20 ar 30 metų reikės renovuoti. Gerai, jei bus atsipirkusios invetsticijos, o jei jos nebus atsipirkusios, tai vėl tik didins jo galutinę eksploataciją. Ketvirtą, rekuperacinė sistema iš esmės yra elektronė mašina, o tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau jinai gali sugesti, todėl tai vėl kainuos papildomus pinigus.

Galiausiai pasyvų namą galima lyginti su prabangiais automobiliais, kurie turi daug "navarotų". Jei važiuoti tikrai malonu, o ir vairuojančio įvaizdis būna aukštumoje (pvz., S klasės Mercedes), bet kai atvažiuoji į degalinę, privalai pasirūpinti Kasko draudimu, ar atvažiuoji į servisą, supranti, kad įvaizdis kainuoja žiauriai daug. Gerai, jei elektronika nesiuožiuoja, o būna, kad genda kaip prisukta. Tas pats galioja ir pasyviam namui.

Todėl į pasyvų namą, kurio esmė - taupyti energiją, galima žiūrėti ir taip. Jei širdis traukia link 250 kv. namo, sumažink jo plotą bent 50 kv. ir turėsi jau pasyvų namą, nes sutaupysi apie 50-100 000 Lt statyboms, o ir mažesnio ploto šildymas mažiau kirs per kišenę. Be to, pasyviam namui pastatyti reikalingi dideli kiekiai papildomų medžiagų, kurias kažkas turi pagaminti ir galutiniam variante vis tiek yra suvartojama energija. Pvz., Toyota Prius - mažai naudoja benzino, bet pats automobilis dėl hibridinės sistemos yra brangus (kalbu apie visiškai naują), o taupumas pasireiškia tik važiuojat mieste stapdau ir vėl važiuoju nedideliu greičiu dažniausiai kamščiuose. Išlėkus į autostardą mašiną tampa nebe ekonomiška. Tas pats ir pasyviam namui tinka: jei lauke nėra šalta, šildytis nereikės, bet jei ateis tokia žiema kaip ši, manau be papildomo šilumos šaltinio bus ne kas. Ką beje yra numačiusi ir "Veikmė" savo pasyviame name.

Aš manau, kad lietuviui aktualu ne pasyvus namas, o teisingai pastatytas šiltas namas, kuris yra šiltesnis už standartą, bet nesiekia pasyvaus namo aukštumų. Tai yra tikras viduriukas. Vat apie tokį viduriuką ir reikia kalbėti, nes jis įkandamas statybos metu, o ir vėlesnė jo eksploatacija nesuvalgys daug pinigų. Bet čia tik mano nuomonė.

tai pasakykit kas tada apsimoka siai dienai, jei taip ekonominiu poziuriu viska skaiciuojat Mindaugai septintas.
pries 4 metus dejau 20cm storio polistirola sienoms ir visi suko pirstus nes neapsimoka... Buciau dejes 25cm, bet kazkodel negavau tokio ar priedu tvirtinti(na dabar jau nesvarbu). dabar visi deda 15-20, o kai pasakai , jog dabar deciau 30cm vel sako neapsimoka. Idomu ka pasakys po 5 metu..... Gyvenimas eina i prieki, bus 25-30cm apsiltinimo eilinis standartas ir nereikia burti. Visada darant reikia siek tiek uzdeti i prieki.
Cia matematika paprasta. kuo daugiau parduodi tuo to daikto savikaina mazesne. Jei pardavimai mazeja, gamini maziau, savikaina gal ne taip sparciai dideja, bet apetitas islaikyti buvusiais pajamas yra. Taip bus ir su kuru reikalingu sildymui. maziau naudosi kils kaina nes cia ne tas, atvejis kai naudoji maziau todel, jog negali daugiau ipirkti ir kaina turi kristi, o todel, kad paprasciausiai tau tiek tereikia ir mazinant kaina pardavimu nepadidinsi. Jei namas arti pasyvaus tai kaina reiksmes beveik neturi, o eilinio namo islaikymui tai smogs per kisene.

verta isidemeti:
1) Lietuva ne sveicarija, ne austrija, ne vokietija, ne UK ir ne USA. Lietuvoje buna ziemos, kai oro temperatura nukrenta iki -25°C, o sildymo sezonas trunka 7 menesius.
2) jei nesi statybu inzinierius su 30 metu patirtimi, statydamas nama klaidu neisvengsi.
3) klaidos kainuos tikrai brangiai, sakyciau, nuostolis bus vertinamas keliolika ar keliasdesimt tukstanciu lituku
4) jei vistiek padarysi klaidas, tai bent jau nepadaryk vienos esmines klaidos - nepsistatyk salto namo.
5) kad ir kokius "protingus" skaiciavimus pateikinetu "profesoriai", esme yra tokia - kuo silciau apvilksi nama, tuo malonesne siluma bus viduje, tuo mazesnes saskaitos bus uz sildyma ir tuo maziau sedesi KK katilineje, jei tokia isirengsi..

Beje, kad pasyvus namas nėra itin sveikas ir kad ypač vidaus įrengimui reikia naudoti tik ekoligiškas medžiagas, galite paskaityti žemiau pateikiamoje nuorodoje:

http://www.ozonas.lt...g=pasyvus-namas

O aš nesenai perskaičiau "Veikmės" pristatymą apie jų pasyvų namą. Jie dėl namo pastatymo išlaidų prieštarauja patys sau. Vienur teigia, kad tokio namo statyta suvalgo papildomai 0-10 proc. lėšų, tačiau parduodant už jį galima gauti bent 30 proc. didesnę kainą nei už analogišką namą. Manau pastarasis teiginys viską pasako, t.y. kad tokio namo statyba suvalgo iki 30 proc. papildomų lėšų. Tokiu atveju, investicijos tikrai neatsipirks. Aš už šiltą namą, bet ne už namą termosą.

na man atrodo, kad viskas priklauso nuo savokos namas.. yra pinigu suma - uz ja galima pastatyti nama su normaliu apsiltinimu, arba pasyvu namuka.. name bus viskas kas zmogui riekia, namuke reikes kazko atsisakyti vardan to, kad senatveje is pensijos neislaikysi.. priesh 20 metu mes gyvenome tarybu sajungoj.. kas bus po 20 metu? manau jiekas nezino.. kad teks is pensijos islaikyti nama tai vienas is scenariju is milijono.. kodel jis prieoritetinis? todel kad Europa taip pasake? priehs 20 metu europos nebuvo kas bus po 20? ok, kas nors nori gyvenima atideti veliau - o man namo reikia dabar.. kad vaikai turetu kur begioti.. kad as galeciau kur pailseti.. kad zmona ir mamyte turetu kur pailseti.. kad sesuo su seima turetu kur miegoti , kai buna sveciose.. kad draugai, kurie atvyskta naujus sutikti - turetu kur miegoti.. man tai reishkia gyvenimo pilnatve.. o senatveje galesiu ishjungt sildima visur, be vieno savo kampariuko ten ir sedesiu vienas vargsas ir pamirstas

Ne vatos storis lemia namo šiltumą, o pirmiausia teisingas jos įrengimas, t.y. sumontavimas. Atsakykite pirmiausia pats sau ir visiems kitiems: ar jūsų namas labai navarotnas (daug kampų, įmatrus stogas ir t.t.) ar, labiau primityvi dėžė, ar jis neteisingai orientuotas šalių atžvilgiu, ar langų plotas pakankamas ir ar jie orientuoti į šiltas puses, o ne šaltas, ar jame yra garažas, kur jis įtaisytas, ar yra židinys? Vien architektūriškai teisingai išsprendus namo planavimą tikrai sutaupytumėte nemažai pinigų šildymui. Antras dalykas - kokia yra šildymo sistema ir ar teisingai išspręstas jos išvedžiojimas? Galimi nemaži šilumos nuostoliai, kol pagaminta šiluma nuo katalino nukeliauja iki radiatorių ar kitų šilumą atiduodančių įrenginių. Be to, siūlau pasidaryti termo nuotrauką, kuri parodys, per kur realiai iškeliauja šiluma. Galbūt yra paprasčiausi konstrukcinis-montavimo brokas, o problema visai ne vatos storyje. Beje, oras dabar labai palankus termo nuotraukomis.

SM forume yra net atskira tema Pabaltijo namo projektui "Gilė". Kalbėjau su jų architektais, tai jie vienareikšmiškai pareiškė, kad konstrukciškai šis namas yra brangesnis nei daugumą kitų. Tai reiškia, kad 1 jo kv. bus brangesnis nei paprastensio architektūškai, bet tokios pačios kvadratūros kito namo. O tai reiškia, kad nemažai pinigų galima sutaupyti vien teisingai pasirinkus namo projektą. Todėl aš ir sakau, kad pinigų taupymas, tai ne aklas "pasyvaus namo" idėjos kopijavimas, o visa virtinė gerai apgalvotų veiksmų.

Pateiksiu trumpa citatą iš mano nurodyto linko: "Mūsų svečias dr. Michiel Haas Nyderlandų pastatų biologijos ir ekologijos instituto direktorius (The Dutch Institute of Building Biology and Ecology) pataria gerai apsvarstyti „pasyvaus namo“ idėją prieš puolant ją aklai įgyvendinti.". Puikūs žodžiai.

nesuprantu kur izvelgiat ta 30% pabrangima??? jei statot silta nama, bet kuriuo atveju turit pamatus daryt platesnius, sienu termovarza daryt minimum R6, lubu R10-12, grindu R6. Tai is kur tas 30% skirtumas tarp silto namo ir pasyvaus?? Rekuperacine vedinimo sistema vistiek turesi daryti ir siltam, ir pasyviam name. Langus vistiek desi triju stiklu, du is jus bus selektyviniai. Taui kur skirtumas, a??
skirtumas tik toks, kad pasyviam nera sildymos sistemos sujungtos su kazkokios rusies katiline ir idiotisko garazo name. Tai kur tas pabrangimas????

Kokią problemą Jūs tame matote? Kad judame link standartinio europiečio? Po truputi tolstame "visų galų meistro"? Ar kad kiekvienas dirbsime tik tai, ką išmanome? Ar kad norėdami konkuruoti su kokiu tai korėjiečiu- turėsime ir darbui skirti panašiai? Padirbus "kaip korėjietis"- vargu ar dar labai norėsis "poilsio" su malkomis ar veja. Neverta pamiršti ir to, kad namas- tik vieną iš būsto formų. Daugelis ir toliau mieliau rinksis butą su "parėjau- ir niekas nerūpi", vietoje namą su "parėjau- ir toliau dirbu". Negi už tai galima smerkti?

Žmogui, kuris galvoja, kad sulaikyti šilumą name - nieko nekainuoja, tikrai jau niekas nepadės. Suprantu tik tiek, kad čia neįmanoma konstruktyvi diskusija, nes vis nuklystama į lankas užuot nagrinėjus iškeltą problemą. Broniau, nemokas būna tik sūris pelėkautuose. Jau 20 metų gyvenam kapitalizmo sąlygomis, bet vis dar yra žmonių, kurie galvoja, kad yra nemokamų dalykų ir bando apgauti fizikos dėsnius.