Vyckaju, O per grindis įvertinot, kad grindys ant grunto. kuo giliau į patalpas, tuo nuostoliai mažesni.
QUOTE(kaban @ 2010 02 04, 16:11)
Na paskaciokim..
nuo
U - 0,2 W/(m2/K), esant temperaturu deltai (vidutinishkai per sildimo sezona) - na daleiskim 25 = 5 W (vienam kvadratiniam metrui). per valanda iseis atitinkamai 5 wh energijos.. per sildimo sezona - 5wh* 6men * 30dienu * 24 val = 21,6 kwh ..
atitinkamai jei varza dydesne 2 gubai - iseis 2gubai maziau energijos - 10,8 kwh..
tai jei sildytis elektra - sutaupysi apie 5 Lt.., jei dujomis - 1,6 Lt
skaiciokyme islaidas irengimui.. jei namas sildytas putplasciu - tai 0,039 berods jo liamda.. tai storis turi buti - apie 20 cm.. putplascio kaina apie 100 lt uz kuba.. tai reishkia tas papildomas 20 cm sluoksnis kainuoja 20 lt (vienam kvadratui).. nu darbas dar 10 lt.. nu papildomi klijai gal kazkas panasaus dar 10 lt, dar kazkas.. dalesikim suma - 50 lt papildomu investiciju..
iseina kad jei sildytis elektra - atsiperkimas ateis po 10 sezonu..
jei dujomis - po 30 sezonu..
jei dar prideti % uz kredita tam lishnam kvadratui - tada ilges terminas vos ne dvigubai.. jei brangs elektra-dujos radikaliai - tai greiciau atsipirks..
va man tokie skaiciai isejo.. cia grinai vienam "teorishkam" kvadratui..
nuo
U - 0,2 W/(m2/K), esant temperaturu deltai (vidutinishkai per sildimo sezona) - na daleiskim 25 = 5 W (vienam kvadratiniam metrui). per valanda iseis atitinkamai 5 wh energijos.. per sildimo sezona - 5wh* 6men * 30dienu * 24 val = 21,6 kwh ..
atitinkamai jei varza dydesne 2 gubai - iseis 2gubai maziau energijos - 10,8 kwh..
tai jei sildytis elektra - sutaupysi apie 5 Lt.., jei dujomis - 1,6 Lt
skaiciokyme islaidas irengimui.. jei namas sildytas putplasciu - tai 0,039 berods jo liamda.. tai storis turi buti - apie 20 cm.. putplascio kaina apie 100 lt uz kuba.. tai reishkia tas papildomas 20 cm sluoksnis kainuoja 20 lt (vienam kvadratui).. nu darbas dar 10 lt.. nu papildomi klijai gal kazkas panasaus dar 10 lt, dar kazkas.. dalesikim suma - 50 lt papildomu investiciju..
iseina kad jei sildytis elektra - atsiperkimas ateis po 10 sezonu..
jei dujomis - po 30 sezonu..
jei dar prideti % uz kredita tam lishnam kvadratui - tada ilges terminas vos ne dvigubai.. jei brangs elektra-dujos radikaliai - tai greiciau atsipirks..
va man tokie skaiciai isejo.. cia grinai vienam "teorishkam" kvadratui..
Kaip Jus isdrysot skaiciuot kaip darzelinukas!
Ponulis EVOY tokiu skaiciavimu nepripazista! Tuoj prades burti, kad pasyviam namui tokie skaiciavimo metodai netinka, kad tai yra "peilis pasyviam namui" ir dar daug visokiu metaforu prides su kabutem. Istikruju tai labai aciu visiems uz suprantamai issakytas mintis bei aiskius skaiciavimus.
Nes jau buvo atsibode skaityt demagogijos sedevrus, tuo labiau kazkaip reguot.
QUOTE(Giedruolė @ 2010 02 04, 17:46)
Vyckaju, O per grindis įvertinot, kad grindys ant grunto. kuo giliau į patalpas, tuo nuostoliai mažesni.
na pas mus yra rusys, tai pabandziau sudeti rusio sienas, grindis, visas likusias grindis ir emiau ne 25 laipsniu skirtuma, o maziau. kaip tiksliai ta vieta skaiciuoti nezinau
gal cia ir uzlenkiau 
.
QUOTE(Vyckaju @ 2010 02 04, 17:16)
na kaban labai teisingai uzkabino su tuo skaiciavimu 
.
taigi prisedau ir suskaiciavau teorinius namo poreikius, daugiau maziau uzdedamas ne savo naudai. naudojau ta anksciau pateikta 25 laipsniu vidutini skirtuma.
Skaiciai svelniai sakant sokiravo:
Pateikiu skaiciukus:
per langus sanaudos 0,863 kWh,
duris 0,135 kWh
,
Lubos 0,300 kWh
Sienos 0,640 kWh
Grindys 0,750 kWh
Viso su ventiliacija butu ~2.8kwh 135m2 arba 21Wh/m2.
Arba 67.2kwh per para.
Taigi vidutiniskai per para tureciau sukurenti ~34kg savo turimu pusiniu malku, be BSV ruosimo, ivertinus ju kaloringuma ir peciaus naudinguma~80%.
sukurenu vidutiniskai per sezona turbut maximum 25-30kg/para su BSV ruosimu.
reiskia kazkur per daug uzlenkiau ne savo naudai.
kas labiausiai sokiravo, kad per langus ir duris netenku trecdalio energijos.
jeigu langus ir duris buciau pakeites perpus siltesniais kas yra visiskai nesudetinga dabar sutaupyciau ~1/6 energijos arba 2160kwh per sildymo sezona. kas butu sildant elektra~ 864lt/metus ir netgi dabar juos pakeitus atsipirktu padoriai greitai aisku su salyga, jog sildai elektra.
.taigi prisedau ir suskaiciavau teorinius namo poreikius, daugiau maziau uzdedamas ne savo naudai. naudojau ta anksciau pateikta 25 laipsniu vidutini skirtuma.
Skaiciai svelniai sakant sokiravo:
Pateikiu skaiciukus:
per langus sanaudos 0,863 kWh,
duris 0,135 kWh
,Lubos 0,300 kWh
Sienos 0,640 kWh
Grindys 0,750 kWh
Viso su ventiliacija butu ~2.8kwh 135m2 arba 21Wh/m2.
Arba 67.2kwh per para.
Taigi vidutiniskai per para tureciau sukurenti ~34kg savo turimu pusiniu malku, be BSV ruosimo, ivertinus ju kaloringuma ir peciaus naudinguma~80%.
sukurenu vidutiniskai per sezona turbut maximum 25-30kg/para su BSV ruosimu.
reiskia kazkur per daug uzlenkiau ne savo naudai.
kas labiausiai sokiravo, kad per langus ir duris netenku trecdalio energijos.
jeigu langus ir duris buciau pakeites perpus siltesniais kas yra visiskai nesudetinga dabar sutaupyciau ~1/6 energijos arba 2160kwh per sildymo sezona. kas butu sildant elektra~ 864lt/metus ir netgi dabar juos pakeitus atsipirktu padoriai greitai aisku su salyga, jog sildai elektra.
manau zinau, kur yra klaida.. as sudariau lentele su vidutinem lietuvos temperaturom kas menesi.. ir kai bandziauisvesti vidutine tmperatura, kuriai reiktu skaicioti - gavosi - +6
tai delta vidutinishka ne 25 o 15.. tai ir jusu skaiciavimai tada ateitu daug maz i norma.. bent jau su mano mano taip ir yra
o langai - jo, lanagai ir mane pasiurpino.. irgi gavosi apie 30%.. bet keisti - niekada neapsimokes.. svarstau uzuolaidu klausima.. pleveliu, zaliuziu.. bet visa tai - smulkme.. galvoju istiklinta terasa aplink visa nama irengti
tarpinis buferis silumai. QUOTE(kaban @ 2010 02 04, 17:50)
manau zinau, kur yra klaida.. as sudariau lentele su vidutinem lietuvos temperaturom kas menesi.. ir kai bandziauisvesti vidutine tmperatura, kuriai reiktu skaicioti - gavosi - +6
tai delta vidutinishka ne 25 o 15.. tai ir jusu skaiciavimai tada ateitu daug maz i norma.. bent jau su mano mano taip ir yra
o langai - jo, lanagai ir mane pasiurpino.. irgi gavosi apie 30%.. bet keisti - niekada neapsimokes.. svarstau uzuolaidu klausima.. pleveliu, zaliuziu.. bet visa tai - smulkme.. galvoju istiklinta terasa aplink visa nama irengti tarpinis buferis silumai.
tai delta vidutinishka ne 25 o 15.. tai ir jusu skaiciavimai tada ateitu daug maz i norma.. bent jau su mano mano taip ir yra
o langai - jo, lanagai ir mane pasiurpino.. irgi gavosi apie 30%.. bet keisti - niekada neapsimokes.. svarstau uzuolaidu klausima.. pleveliu, zaliuziu.. bet visa tai - smulkme.. galvoju istiklinta terasa aplink visa nama irengti
tarpinis buferis silumai. tada gautusi vid. 2,8*15/25*24/0.8/2.5 ~20kg malku vid. vat cia panasu. dekui
QUOTE(Hameris @ 2010 02 04, 17:59)
O kiek brangiau kainuotu dvigubai siltesni langai? Ar nebus skirtumas toks didelis, kad langai atsipirks tik po kokiu 10-15sezonu. Nes sildantis dujomis per sezona susitaupo tik apie 350LTL. Ar as sklystu?
na varza tarp 5 ir 10 skirtumas mazas.. bet lango varza 0,5 o gero 2,5 - tas labai daug.. grafikas nuostolis=1/R .. pradziai labai staigiai mazieja, poto labai letai.. o su kaina.. manau pigiau 2 paprastus langus ideti, negu 1 dvigubu stiklopaketu ir t.t.
jei šil0dymo sezonas pradedam prie vidutinės paros temperatūros +8C, tai sezonas Vilniuje trunka 199d., o vidutinė temperatūra -0,7C; Kaune 197d., +0,2C.
QUOTE(Giedruolė @ 2010 02 04, 18:14)
jei šil0dymo sezonas pradedam prie vidutinės paros temperatūros +8C, tai sezonas Vilniuje trunka 199d., o vidutinė temperatūra -0,7C; Kaune 197d., +0,2C.
kalba eina ne apie vidutine temperatura, o apie temperatura skaiciavimams.. as skaiciavau visu metu grafika pagal meteo.lt grafika.. poto tiesiog ieshkojau prie kokios vid temp rezultatas butu toksai pat, kaip ir pagal grafila.. taip ir gavosi +6.. beje be sildimo pagal ta grafika tik 2 menesiai.. nors praktishkai - tikra daugiau
Čia ir yra šildymo sezono vidutinė temperatūra skaičiavimams iš STR.
o kur sakiau kad skaiciavau pagal STR? As skaicioju kaip man suprantoma - ir apvalinu taip, kaip man suprantama
QUOTE(Giedruolė @ 2010 02 04, 15:06)
Ka turite galvoje? 
Įrangą kiri valdys vidaus sistemų darbą ir dar labiau leis ekonominti ar kažką kita?....
Ir dar jei vieno aukšto namas be mansardos, bet poroj patalpų norima palikt šlaitines lubas ar verta tada šiltinti palėpės perdangą? gal tada tikslinga vientisai pastogę šiltint, o ne kai kur taip kai kur anaip, mažesnė kliurkų rizika sakyčiau. Kaip manot?
Planuoju šiltin minimum 40cm, tai šiltinant pastogę be dvitėjų sijų ar spec. medinių santvarų neapsieisiu spėju.
Įrangą kiri valdys vidaus sistemų darbą ir dar labiau leis ekonominti ar kažką kita?....Ir dar jei vieno aukšto namas be mansardos, bet poroj patalpų norima palikt šlaitines lubas ar verta tada šiltinti palėpės perdangą? gal tada tikslinga vientisai pastogę šiltint, o ne kai kur taip kai kur anaip, mažesnė kliurkų rizika sakyčiau. Kaip manot?
Planuoju šiltin minimum 40cm, tai šiltinant pastogę be dvitėjų sijų ar spec. medinių santvarų neapsieisiu spėju.
Programinę įrangą skaičiuoti namo šilumos nuostolius. Sutaupo marias (tikrai marias) laiko: leidžia matyti, kaip po kiekvienos korekcijos (pvz. parinkus kitų charakteristikų stiklo paketus ar kitą grindų dangą)- keisis bendri namo šilumos nuostoliai. Po kiekvienos tokios korekcijos, pateikia ilgas ataskaitas kur dar yra "rezervai" mažinti namo šilumos nuostolius. Kas svarbiausia: kadangi įtraukti visi be išimčių veiksniai- skaičiavimai stebėtinai tikslūs (labai artimi realioms eksploatavimo sąlygoms).
Tokius sprendimus reikia priiminėti vietoje- online galima "nugrybauti". Vis tik, patarčiau nedidinti šiltinamo ploto- tvarkingai apšiltinti galima bet kokią stogo konfiguraciją.
Labai teisingai spėjate. Variantų būtų ir daugiau- tačiau į LT kol kas neįvežamos tam tinkamos statybinės medžiagos (pvz. "šiltos" plokštės). Vertėtų pasiskaičiuoti termoputų variantą: "pigi stogo konstrukcija + brangios termoputos" gali būti bent jau ne brangesne, nei "brangi stogo konstrukcija + pigi vata".
Kas liečia dvitėjas sijas (I-Joist; I-balkiai)- be galo puikus dalykas, tačiau verta apmąstyti apsaugą gaisro atveju: nuo tiesioginės ugnies- konstrukcija iš dvitėjų sijų keturis kartus greičiau įlūš, nei medinis ekvivalentą.
