Nebūkim jau tokie įžeidus!!!!
Uždavinys viską žinančiam EVOY:
Kiek sumažės šilumos nuostoliai %, U sumažinus nuo 0,2 iki 0,1 W/(m2/K), kai išorės temperatūra -6C o vidaus +22 C. Atsiribokim nuo visų gal, bet, tačiau, o.......langų, durų, perdangų..... sandarumų, nekokybiško darbo ir t.t.
QUOTE(Jaudrius @ 2010 02 04, 11:21)
Nebūkim jau tokie įžeidus!!!!
Uždavinys viską žinančiam EVOY:
Kiek sumažės šilumos nuostoliai %, U sumažinus nuo 0,2 iki 0,1 W/(m2/K), kai išorės temperatūra -6C o vidaus +22 C. Atsiribokim nuo visų gal, bet, tačiau, o.......langų, durų, perdangų..... sandarumų, nekokybiško darbo ir t.t.
Uždavinys viską žinančiam EVOY:
Kiek sumažės šilumos nuostoliai %, U sumažinus nuo 0,2 iki 0,1 W/(m2/K), kai išorės temperatūra -6C o vidaus +22 C. Atsiribokim nuo visų gal, bet, tačiau, o.......langų, durų, perdangų..... sandarumų, nekokybiško darbo ir t.t.
50% sumazes
0,1/0,2 - 50%.. temperaturos turi itakos absoliutiems skaiciams.. o procentams - jokio skirtumo..
http://www.spec.lt/get.php?f.26807
idomus straipsnis kaip apskaiciuotas realus langu silumos perdavimo kooficientas skiriasi nuo gamintojo deklaruojamo.
idomus straipsnis kaip apskaiciuotas realus langu silumos perdavimo kooficientas skiriasi nuo gamintojo deklaruojamo.
Gera propoganda del langu 
sveikinu 
Siaip sitie deklaruojami silumos koeficientai yra orientaciniai , kiekvieno lango skiriasi ir galima paskaiciuoti tik jo savybes , jei bent 1-2 cm i kuria nors puse ir jau skiriasi , ten buvo tirtas tik vienas langas
O deklaruojama visam objektui langu savybes vieno lango su tokiu paciu stiklu gali buti silumos laidumas Uw 1,8 o kito 0,9 , o viskas tas pats , tai cia is vieno lango nieko negalima spresti , reikia kiekvienam objektui is gamintoju atskrai reikalauti kiekvieno lango siluminiu savybiu rodikliu o ne vadovautis kazkokiom nesamonem , viskas gali buti pagrysta 
sveikinu Siaip sitie deklaruojami silumos koeficientai yra orientaciniai , kiekvieno lango skiriasi ir galima paskaiciuoti tik jo savybes , jei bent 1-2 cm i kuria nors puse ir jau skiriasi , ten buvo tirtas tik vienas langas
O deklaruojama visam objektui langu savybes vieno lango su tokiu paciu stiklu gali buti silumos laidumas Uw 1,8 o kito 0,9 , o viskas tas pats , tai cia is vieno lango nieko negalima spresti , reikia kiekvienam objektui is gamintoju atskrai reikalauti kiekvieno lango siluminiu savybiu rodikliu
o ne vadovautis kazkokiom nesamonem , viskas gali buti pagrysta
QUOTE(laimingas @ 2010 02 03, 10:28)
Gal buvo kur rasyta ar ne, bet jei kazkam nesunku (kas nusimano apie pasyvu nama) gal galetu punktais isdestyti, kas tai per stebuklas ir i ka reikia atkreipti demesi, kad sklype isdygtu pasyvus namukas (nes jis yra geris)...
Pabandome iš antro karto. Priemonės, iš kurių galima rinktis, statantis Pasyvų namą:
1. Namo sandarumas
Mūriniame name (pabrėšiu- tinkuotame) daug problemų su sandarumo užtikrinamu neturėtų kilti: tereikia žinoti, kad ventiliacija patalpose "pasirūpins" mechaninio rekuperacinio vėdinimo sistema- ir jokių kitų "pagalbininkų" jai nereikia.
Naujame karkasiniame name problemų su sandarumo galite ir neturėti, tačiau po ilgametės eksploatacijos charakteristikos gali suprastėti- begėdis vėjas namą po truputi "judins", dėl ko atitvarų "buterbroduose" "gaminsis" mikroskopiniai plyšiai. Rimčiau padirbus su konstruktyvu, ir šiltinantis termoputomis- problemų dėl sandarumo nebelieka (bent jau Lifetime).
Reikalavimai skaičiais: oro pralaidumo koeficientas n50 ≤ 0,6.
Namo sandarumas tikrinamas, atliekant Blower Door testą. Blower Door testas padės atrasti namo "silpnas vietas", ir daugeliu atveju- jas pasitvarkyti.
2. "Riebesnis" šiltinimas
Lauko atitvarų šiltinimas- pigiausias būdas sumažinti namo šilumos nuostolius. Nėra kokio tai absoliutaus standarto (greičiau tik rekomenduojamas):
Stogas/viršutinė perdanga dažniausiai vis tik šiltinamas ne mažiau R=10 m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=0,10 W/m²K)- nuo 35 cm mineralinės vatos ekvivalentas.
Lauko sienos praktikoje dažniausiai labai retai kada siekia R=9 m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=0,11 W/m²K)- nuo 32 cm mineralinės vatos ekvivalentas.
Grindys/rūsio perdanga praktikoje dažniausiai labai retai kada siekia R=5,85m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=0,17 W/m²K)- nuo 20 cm polistirolo ekvivalentas.
Dviejų kamerų stiklo paketai su selektyvine danga dengtais stiklais. Tokius jau ir taip renkasi daugelis besistatančių tautiečių.
Renkantis stiklo paketą: trejų selektyvinių stiklų paketas nėra koks tai stebuklas, o tarpai tarp stiklų ir užpildas (dujos)- netgi labai atsilieps langų charakteristikoms.
"Vitrinos" ar be jų- laisvas pasirinkimas. Nei daug ką laimėsite, nei daug ką pralošite. Jei vis tik "vitrinos": verta nepamiršti apie "šešėlius", apsaugines žaliuzes ar/ir geresnių charakteristikų stiklo paketus.
3. Rekuperacinis vėdinimas.
Su juo viskas kaip ir aišku: sudėtinga įvardyti komfortą, be šios sistemos- nesvarbu, ar kalbama apie Pasyvų namą, ar apie "standartą". Sistema paprastai "suvalgo" apie 15 % namo šilumos nuostolių, bei gali perimti šildymo funkcijas apie pusę šildymo sezono. "Užnavarotinus"- palaikys "idealų" mikroklimatą patalpose kiaurus metus.
4. Šildymas
Didesnės talpos boileris/akumuliacinė talpa (orientacijai- nuo 1.000 l)- būtinas elementas, jei (gal ateityje) planuojama "išsunkti" maksimumą iš koncepcijos. Per boilerį/akumuliacinę talpą "bendrauja" visos šildymo sistemos.
Saulės kolektoriai- kaip ir privaloma sistema, "suvalganti" nuo 15 % iš bendrų namo šilumos nuostolių.
Elektrinis šildymas- tinkamas pasirinkimas mažesnės kvadratūros namui. Ypač, jei vėliau planuojama žengti toliau: į "Zero" ar "Plius" namą. Išpildymas gali būti įvairus: elementarūs elektriniai radiatoriai, elektrinis katilas/radiatoriai, po grindų danga pakloti elektriniai grindų šildymo kilimėliai ir t.t.
Oras-vanduo šilumos siurblys- mūsų sąlygomis sumažins elektros poreikį šildymui nuo 2 kartų.
Geoterminis- mūsų sąlygomis tinkamai įrengta sistema (deja- brangi), sumažins elektros poreikį šildymui apie 6 kartus.
Granulėmis kūrenamas katilas- jį vis primenu, nes tai yra dažnas pasirinkimas pvz. pas vokiečius (netgi sparčiau "plinantis", nei ŠS).
Kad Jūsų sklype išdygtų Pasyvus namukas- tereikia atprasti skaičiuoti atsipirkimus keliems metams, ir prisiminti, kad pasistatytame name planuojate nugyventi likusį savo gyvenimą. Po to tereiks prisikaupti pakankamai baimės, vartant panašius grafikus, pasidomėti dėl vyraujančių vėjų ir tinkamai orientuoti pastatą (bent jau vieną stogo šlaitą) pagal pasaulio šalis,saulę (neprivaloma, bet pageidautina).
Kainodara priklauso tik nuo planavimo parengiamajame etape. Galima "išsiversti" su 10 % statybos pabrangimu (galutinės statybos kainos). Jei procesas vyks "tradiciškai" (pastatoma "dėžutė", ir toliau sistemos "prilipdomos" namui)- galite nebetilpti ir į 22 %. Galima pasistatyti ir be jokio pabrangimo- bet apie tai vėliau. Keli būdai atpiginti Pasyvaus namo statybas:
1. Karkasiniam namui nereikalingi "superiniai" pamatai.
2. Vieno aukšto be mansardos namui nereikalingas brangus stogo šiltinimas.
3. Visos namo sistemos turi derėti tarpusavyje. Pvz. Keistai atrodytų katilo galios parinkimas pagal kvadratūrą.
Papildyta:
QUOTE(Vyckaju @ 2010 02 04, 09:25)
Ponas Evoy negi nezinote, kad kiekvienas daiktas turi resursa(ateina laikas keisti atskirus mazgus arba pati daikta) kaip ir technologijos juda i prieki. Ar as jums pasakiau kazkoki negirdeta dalyka, kad del to pradejote ginca. gal vis dar naudojate pries 20m pagaminta kompiuteri. Visi keiciame langus ne vien todel, kad mada, o todel, kad jie atsirado geresni stiklo paketai. kaip ir pats saules kolektorius ar saules elemantai su apgailetimu siu dienu naudingumu po kazkiek tai metu sukels tik gailia uzuojauta.
Greičiau- nesusikalbėjome
. Dėl progreso, ar dėl to, kad kokia tai įranga "neišgyvens iki pensijos", ir ją teks keisti- nėra ką diskutuoti. Kad Pasyvų namą po kelių dešimtmečių eksploatacijos, teks kapitališkai renovuoti- greičiausiai to neturėjote omenyje. Vertės atstatymo kaštai yra bet kuriam namui- Pasyviam jie ne didesni, nei "standartui".
QUOTE(Jaudrius @ 2010 02 04, 11:21)
Nebūkim jau tokie įžeidus!!!!
Uždavinys viską žinančiam EVOY:
Kiek sumažės šilumos nuostoliai %, U sumažinus nuo 0,2 iki 0,1 W/(m2/K), kai išorės temperatūra -6C o vidaus +22 C. Atsiribokim nuo visų gal, bet, tačiau, o.......langų, durų, perdangų..... sandarumų, nekokybiško darbo ir t.t.
Uždavinys viską žinančiam EVOY:
Kiek sumažės šilumos nuostoliai %, U sumažinus nuo 0,2 iki 0,1 W/(m2/K), kai išorės temperatūra -6C o vidaus +22 C. Atsiribokim nuo visų gal, bet, tačiau, o.......langų, durų, perdangų..... sandarumų, nekokybiško darbo ir t.t.
Nesielkite kaip darželinukas- tai ir nebūsime tokie įžeidūs. Šiaip tai- pas Jus į aptarnaujantį personalą nesisamdžiau (jei gerai pamenu)...
Vis kartoju ir kartoju: toks Pasyvaus namo "skrodimas", ištraukiant kokią tai sistemą iš konteksto- iš esmės yra "blogis" ir tikras "peilis" Pasyviam namui. Pridėjus "Atsiribokim", tai tampa iš viso- absoliučiu absurdu. Kam tuomet reikalinga visa ta prikurta programinė įranga, jei siūlote skaičiuoti visokias smulkias detales, ir tuo pačiu net nematyti bendro vaizdo- pasikeitimų, pakeitus kokį tai dėmenį (pvz.- sienos šiltinimo storį)?
Pasikartosiu: jei rimtai domitės Pasyviu namu, ir bandote statytis savarankiškai- įsigykite kokią tai programinę įrangą. Be jos, visi tie teoriniai žaidimai- tik bereikalingas laiko gaišinimas.
QUOTE(EVOY @ 2010 02 04, 14:05)
Pasikartosiu: jei rimtai domitės Pasyviu namu, ir bandote statytis savarankiškai- įsigykite kokią tai programinę įrangą. Be jos, visi tie teoriniai žaidimai- tik bereikalingas laiko gaišinimas.
Ka turite galvoje?
Įrangą kiri valdys vidaus sistemų darbą ir dar labiau leis ekonominti ar kažką kita?....Ir dar jei vieno aukšto namas be mansardos, bet poroj patalpų norima palikt šlaitines lubas ar verta tada šiltinti palėpės perdangą? gal tada tikslinga vientisai pastogę šiltint, o ne kai kur taip kai kur anaip, mažesnė kliurkų rizika sakyčiau. Kaip manot? Planuoju šiltin minimum 40cm, tai šiltinant pastogę be dvitėjų sijų ar spec. medinių santvarų neapsieisiu spėju.
QUOTE(EVOY @ 2010 02 04, 14:05)
Nesielkite kaip darželinukas- tai ir nebūsime tokie įžeidūs. Šiaip tai- pas Jus į aptarnaujantį personalą nesisamdžiau (jei gerai pamenu)...
Vis kartoju ir kartoju: toks Pasyvaus namo "skrodimas", ištraukiant kokią tai sistemą iš konteksto- iš esmės yra "blogis" ir tikras "peilis" Pasyviam namui. Pridėjus "Atsiribokim", tai tampa iš viso- absoliučiu absurdu. Kam tuomet reikalinga visa ta prikurta programinė įranga, jei siūlote skaičiuoti visokias smulkias detales, ir tuo pačiu net nematyti bendro vaizdo- pasikeitimų, pakeitus kokį tai dėmenį (pvz.- sienos šiltinimo storį)?
Pasikartosiu: jei rimtai domitės Pasyviu namu, ir bandote statytis savarankiškai- įsigykite kokią tai programinę įrangą. Be jos, visi tie teoriniai žaidimai- tik bereikalingas laiko gaišinimas.
Vis kartoju ir kartoju: toks Pasyvaus namo "skrodimas", ištraukiant kokią tai sistemą iš konteksto- iš esmės yra "blogis" ir tikras "peilis" Pasyviam namui. Pridėjus "Atsiribokim", tai tampa iš viso- absoliučiu absurdu. Kam tuomet reikalinga visa ta prikurta programinė įranga, jei siūlote skaičiuoti visokias smulkias detales, ir tuo pačiu net nematyti bendro vaizdo- pasikeitimų, pakeitus kokį tai dėmenį (pvz.- sienos šiltinimo storį)?
Pasikartosiu: jei rimtai domitės Pasyviu namu, ir bandote statytis savarankiškai- įsigykite kokią tai programinę įrangą. Be jos, visi tie teoriniai žaidimai- tik bereikalingas laiko gaišinimas.
Žmogau, jai nesugebi logiškai paaiškinti kaip kinta šilumos nuostoliai didėjant varžai, tai geriau neklaidink tokių kaip aš (nenutuokiančių apie statybas) savo blevyzgom.
Dar nesu radęs nė vieno straipsnio, kur būtų pagrįsta, kad šiluminės izoliacijos storio didinimas iki R 10, būtų ekonomiškai atsiperkantis (nebent dujų kaina 40 metų kasmet brangtų po 10%). Ne veltui tokie dalykai yra remiami valstybių.
Atsakysiu del remino kitose valstybese. Kazkas klause.
Remiama yra ne pati statyba , bet atkiri jos elemnetai (saules baterijos , kolektoriai , geoterminis sildymas ir kitos naudingos technologijos , taip valstybes remia savo piliecius statancius energija tausojancius namus ) kiekvienoje valstybeje yra skirtingos paramos programos , vokietijoje stipriai skiriasi nuo skandinavijos.
Tikro pasyvaus namo varza turi buti 0,1 (sienu , lubu , grindu), toks dar nera pastatytas. Yra tik ekonomiski namai, todel pasyviais ju vadinti negalima.
Remiama yra ne pati statyba , bet atkiri jos elemnetai (saules baterijos , kolektoriai , geoterminis sildymas ir kitos naudingos technologijos , taip valstybes remia savo piliecius statancius energija tausojancius namus ) kiekvienoje valstybeje yra skirtingos paramos programos , vokietijoje stipriai skiriasi nuo skandinavijos.
Tikro pasyvaus namo varza turi buti 0,1 (sienu , lubu , grindu), toks dar nera pastatytas. Yra tik ekonomiski namai, todel pasyviais ju vadinti negalima.
QUOTE(Jaudrius @ 2010 02 04, 15:12)
Žmogau, jai nesugebi logiškai paaiškinti kaip kinta šilumos nuostoliai didėjant varžai, tai geriau neklaidink tokių kaip aš (nenutuokiančių apie statybas) savo blevyzgom.
Dar nesu radęs nė vieno straipsnio, kur būtų pagrįsta, kad šiluminės izoliacijos storio didinimas iki R 10, būtų ekonomiškai atsiperkantis (nebent dujų kaina 40 metų kasmet brangtų po 10%). Ne veltui tokie dalykai yra remiami valstybių.
Dar nesu radęs nė vieno straipsnio, kur būtų pagrįsta, kad šiluminės izoliacijos storio didinimas iki R 10, būtų ekonomiškai atsiperkantis (nebent dujų kaina 40 metų kasmet brangtų po 10%). Ne veltui tokie dalykai yra remiami valstybių.
Na paskaciokim..
nuo
U - 0,2 W/(m2/K), esant temperaturu deltai (vidutinishkai per sildimo sezona) - na daleiskim 25 = 5 W (vienam kvadratiniam metrui). per valanda iseis atitinkamai 5 wh energijos.. per sildimo sezona - 5wh* 6men * 30dienu * 24 val = 21,6 kwh ..
atitinkamai jei varza dydesne 2 gubai - iseis 2gubai maziau energijos - 10,8 kwh..
tai jei sildytis elektra - sutaupysi apie 5 Lt.., jei dujomis - 1,6 Lt
skaiciokyme islaidas irengimui.. jei namas sildytas putplasciu - tai 0,039 berods jo liamda.. tai storis turi buti - apie 20 cm.. putplascio kaina apie 100 lt uz kuba.. tai reishkia tas papildomas 20 cm sluoksnis kainuoja 20 lt (vienam kvadratui).. nu darbas dar 10 lt.. nu papildomi klijai gal kazkas panasaus dar 10 lt, dar kazkas.. dalesikim suma - 50 lt papildomu investiciju..
iseina kad jei sildytis elektra - atsiperkimas ateis po 10 sezonu..
jei dujomis - po 30 sezonu..
jei dar prideti % uz kredita tam lishnam kvadratui - tada ilges terminas vos ne dvigubai.. jei brangs elektra-dujos radikaliai - tai greiciau atsipirks..
va man tokie skaiciai isejo.. cia grinai vienam "teorishkam" kvadratui..
na kaban labai teisingai uzkabino su tuo skaiciavimu .
taigi prisedau ir suskaiciavau teorinius namo poreikius, daugiau maziau uzdedamas ne savo naudai. naudojau ta anksciau pateikta 25 laipsniu vidutini skirtuma.
Skaiciai svelniai sakant sokiravo:
Pateikiu skaiciukus:
per langus sanaudos 0,863 kWh,
duris 0,135 kWh
,
Lubos 0,300 kWh
Sienos 0,640 kWh
Grindys 0,750 kWh
Viso su ventiliacija butu ~2.8kwh 135m2 arba 21Wh/m2.
Arba 67.2kwh per para.
Taigi vidutiniskai per para tureciau sukurenti ~34kg savo turimu pusiniu malku, be BSV ruosimo, ivertinus ju kaloringuma ir peciaus naudinguma~80%.
sukurenu vidutiniskai per sezona turbut maximum 25-30kg/para su BSV ruosimu.
reiskia kazkur per daug uzlenkiau ne savo naudai.
kas labiausiai sokiravo, kad per langus ir duris netenku trecdalio energijos.
jeigu langus ir duris buciau pakeites perpus siltesniais kas yra visiskai nesudetinga dabar sutaupyciau ~1/6 energijos arba 2160kwh per sildymo sezona. kas butu sildant elektra~ 864lt/metus ir netgi dabar juos pakeitus atsipirktu padoriai greitai aisku su salyga, jog sildai elektra.
.taigi prisedau ir suskaiciavau teorinius namo poreikius, daugiau maziau uzdedamas ne savo naudai. naudojau ta anksciau pateikta 25 laipsniu vidutini skirtuma.
Skaiciai svelniai sakant sokiravo:
Pateikiu skaiciukus:
per langus sanaudos 0,863 kWh,
duris 0,135 kWh
,Lubos 0,300 kWh
Sienos 0,640 kWh
Grindys 0,750 kWh
Viso su ventiliacija butu ~2.8kwh 135m2 arba 21Wh/m2.
Arba 67.2kwh per para.
Taigi vidutiniskai per para tureciau sukurenti ~34kg savo turimu pusiniu malku, be BSV ruosimo, ivertinus ju kaloringuma ir peciaus naudinguma~80%.
sukurenu vidutiniskai per sezona turbut maximum 25-30kg/para su BSV ruosimu.
reiskia kazkur per daug uzlenkiau ne savo naudai.
kas labiausiai sokiravo, kad per langus ir duris netenku trecdalio energijos.
jeigu langus ir duris buciau pakeites perpus siltesniais kas yra visiskai nesudetinga dabar sutaupyciau ~1/6 energijos arba 2160kwh per sildymo sezona. kas butu sildant elektra~ 864lt/metus ir netgi dabar juos pakeitus atsipirktu padoriai greitai aisku su salyga, jog sildai elektra.
gal pagelbes skaiciuokle
http://vladirom.naro...s/heatcalc.html
http://vladirom.naro...s/heatcalc.html
QUOTE(Vyckaju @ 2010 02 04, 15:16)
na kaban labai teisingai uzkabino su tuo skaiciavimu .
taigi prisedau ir suskaiciavau teorinius namo poreikius, daugiau maziau uzdedamas ne savo naudai. naudojau ta anksciau pateikta 25 laipsniu vidutini skirtuma.
Skaiciai svelniai sakant sokiravo:
Pateikiu skaiciukus:
per langus sanaudos 0,863 kWh,
duris 0,135 kWh ,
Lubos 0,300 kWh
Sienos 0,640 kWh
Grindys 0,750 kWh
Viso su ventiliacija butu ~2.8kwh 135m2 arba 21Wh/m2.
Arba 67.2kwh per para.
Taigi vidutiniskai per para tureciau sukurenti ~34kg savo turimu pusiniu malku, be BSV ruosimo, ivertinus ju kaloringuma ir peciaus naudinguma~80%.
sukurenu vidutiniskai per sezona turbut maximum 25-30kg/para su BSV ruosimu.
reiskia kazkur per daug uzlenkiau ne savo naudai.
kas labiausiai sokiravo, kad per langus ir duris netenku trecdalio energijos.
jeigu langus ir duris buciau pakeites perpus siltesniais kas yra visiskai nesudetinga dabar sutaupyciau ~1/6 energijos arba 2160kwh per sildymo sezona. kas butu sildant elektra~ 864lt/metus ir netgi dabar juos pakeitus atsipirktu padoriai greitai aisku su salyga, jog sildai elektra.
.taigi prisedau ir suskaiciavau teorinius namo poreikius, daugiau maziau uzdedamas ne savo naudai. naudojau ta anksciau pateikta 25 laipsniu vidutini skirtuma.
Skaiciai svelniai sakant sokiravo:
Pateikiu skaiciukus:
per langus sanaudos 0,863 kWh,
duris 0,135 kWh
,Lubos 0,300 kWh
Sienos 0,640 kWh
Grindys 0,750 kWh
Viso su ventiliacija butu ~2.8kwh 135m2 arba 21Wh/m2.
Arba 67.2kwh per para.
Taigi vidutiniskai per para tureciau sukurenti ~34kg savo turimu pusiniu malku, be BSV ruosimo, ivertinus ju kaloringuma ir peciaus naudinguma~80%.
sukurenu vidutiniskai per sezona turbut maximum 25-30kg/para su BSV ruosimu.
reiskia kazkur per daug uzlenkiau ne savo naudai.
kas labiausiai sokiravo, kad per langus ir duris netenku trecdalio energijos.
jeigu langus ir duris buciau pakeites perpus siltesniais kas yra visiskai nesudetinga dabar sutaupyciau ~1/6 energijos arba 2160kwh per sildymo sezona. kas butu sildant elektra~ 864lt/metus ir netgi dabar juos pakeitus atsipirktu padoriai greitai aisku su salyga, jog sildai elektra.
