Pasyvus namas ir jo variacijos

Problema tame, kad termino "ekonomija" interpretavimas- toli gražu ne visada remiasi logikos dėsniais. Kokiam laikotarpiui turi būti skaičiuojamas efektas: metams, 10 metų, ar vis tik taip, kaip sako elementari logika- visam žmogaus gyvenimui!? Kas tas yra sutaupyti 10.000 Lt langams? Jei skaičiuoti "vidutinėmis pensijomis"- maždaug 12 mėn. pajamos. O kai šie skaičiai įkeliami į labai konkretų kontekstą (kai šiandien pensininkas susimokėjęs už visas paslaugas, nebeturi už ką valgyti pirkti), ir spėjant (bent jau taip prognozuoja ne LT ekonomistai), kad ne ką geriau bus ir ateityje- kvietimas taupyti, gali stipriai prasilenkti su realia situacija. Deja, bet mums dar sunku suprasti vokietį, kai šis bėga į banką paskolos saulės jėgainei įsigyti, nors aiškiai žino: visos iš jos gautos pajamos ilgą laiką bus "suvalgomos" banko. Vokietis puikiai supranta: senatvėje (kai pajamos sumažės kartais) galės pasidžiaugti saulės jėgainės teikiamais "privalumais"- vietoje to, kad pensiją "atiduoti suvalgyti" savo būstui, galės pakeliauti po pasaulį.
Pasiekti pvz. Zero Energy rezultatus- nėra pigu, tačiau tikrai įmanoma (pvz.: kad ir "apkramčius" kvadratūrą). Tačiau, net jei investicijos atsipirks tik išėjus į pensiją- pabandykite sulyginti bankų mokamas palūkanas ir infliacijos indeksą.
Dar vienas momentas: kas sukauptų tiek drąsos ir tvirtintų, kad po kokių 20 metų (daugelis SM besilankančių tikrai sulauks) "standartą" iš viso bus galima parduoti kitaip, nei kaip vietą naujai statybai (už sklypo kainą)?

Nesiruošiu čia prisistatinėti pranašu, ir dalyti gatavus "receptus". Mano interesas: bent vieną žmogų paskatinti domėtis, pasiimti į rankas kalkuliatorių, ir patiems "suvedinėti galus"- tik tai turi "išliekamąją vertę".
Apie langus jau esu pakankamai "priteršęs" SM savo "litanijomis". Su liūdesiu tenka konstatuoti, kad kol kas niekas nepasikeitė: ir toliau klausymas apie langus kone 100 % atveju skamba "Kokį profilį rinktis?", o ne "Kokį stiklo paketą rinktis?".
Kas liečia "paskaiciuokit ka sutaupysit". Pats klausymas iš esmės ne visai teisingas: ištraukti langus iš konteksto- iš esmės yra klaida. "Superlangai" yra tik viena iš priemonių (ir visai ne privalomų) pasiekti bendrą rezultatą 15 kWh/m². Pateikti skaičiavimus apie "superlangų" atsipirkimą sudėtingas reikalas: juk teks skaičiuoti ne tik, kiek jie sulaikys šilumos- bet ir pvz. kiek atpigs šildymo įranga, kiek sumažės jos eksploatavimo kaštai (per metus?, per 50 metų?). Tokie skaičiavimai atliekami konkrečiam namui, o ne laisvalaikio praleidimui- per daug terlionės net ir naudojantis programine įranga (o "žaislinės" neturiu).

Kas liecia langus, tai superduper silti stiklo paketai turi bjauru trukuma: sviesos pralaidumo sumazejima ir gana rysku. Tenka didinti lango plota, nes patalpoje bus pertamsu. Jei tinka tamsa tai tada kam isviso dideli langai, sumazinam langa dedam standartini 3 stiklu paketa su 2 selektyvais ir nedideliu pritamsinimu ir viskas. Del ploto sumazejimo energijos praradimas per langus irgi sumazeja. Turim ta pati tik neismetam papildomu pinigu uz varda, reklama, prestiza ir pan. Na cia pamastymui.
Nuostoliu per langus ir duris neisvengsim, o del kiekvienos laidumo desetkes kausis turbut tik tas kas uzsispirs daryt is idejos ar koki reprezentacini nama. Paprasciausiai smogs kaina, kuria mano galva galima panaudot trukumu kompensavimui atsinaujinanciais energijos saltiniais ir energetine nepriklausomybe.
Cia as irgi pasiulysiu kalkuliatoriu, kiekvienam besiruosianciam statyti pasyvu nama. reikia pasverti konkreciam projektui kiek lendat i varzos desetkiu ir simtuju daliu sugaudyma, o kiek pasirenkat kompensuoti nemokama energija. Kompensavimas be kitu savo nenugincijamu privalumu kartais yra pigesnis sprendimas, ypac kai kalbam apie pasirinkima tarp R10 ir R15, ar supersiltu langu pirkima, kur viskas lemia dideles sumas.
Velgi, specialistu Lietuvoje tam nera, nes nera praktikos ar jos paprasciausiai permazai. taigi recepto niekas tikrai nepasiulys. prisilaikant koncepcijos teks patiems nuspresti kas konkreciam variantui yra efektyviausia.

Vėl pravardžiuojate ketvirtadalį besistatančių austrų ? O kaip bus nuo 2016 m.- visi besistatantys europiečiai pavirs tais, "kurie griūna ant žemes dėl cento" ?

norit pasakyti, kad po 2016 europoje visi privales statyti tik pasyvius namus???

"R 10"- ne visai tas atvejis. Bet kuriuo atveju, bent jau iki pensijos- vis vien atsipirks.

45 cm vatos sienon nedėčiau, net ir žinodamas atsakymus:
Kaip per visą atitvarą vaikščios oras ir drėgmė? Vatoje neišvengiama horizontali ir vertikali konvekcija- lėtesnė nei patalpose, bet užtikrinta. Kuo didesnis lauko/vidaus temperatūrų skirtumas- tuo procesai vyks sparčiau.
Kur drėgmė kaupsis (konstruktyve, vatoje)? Dalis drėgmės bus konvekcijos "nugabenta" iki konstruktyvo, ir ten "sandėliuojama". Gero- nieko. Mūriniame- "sandėlių" neturėtų būti- nebent drėgmė neturės išėjimo, ir "sandėliuosis" vatoje.
Kaip ir kada drėgmė pasišalins? Šiltinimui vata dažnai įrengiamas "siurblys" (oro tarpas), kuris "siurbs" iš vatos drėgmę. Savaime suprantama- kartu su šiluma.
Kaip priklauso bendri šilumos nuostoliai per sieną nuo sienos drėgnumo? Mūsų sąlygomis- apie 50 % (neventiliuojami karkasinė atitvara/mūro šiltinimas). Neverta pamiršti ir rasos taško: už jo drėgmė padeda "nutiesti greitkelį" šilumai pasišalinti.
Koks yra sienos sandarumas? Blower Door testu patikrinamas namo sandarumas. Kaip patikrinti atskiros atitvaros sandarumą- tiesą sakant nežinau. Gal tik vienas momentas: viena rozetė vata šiltintoje karkasinėje lauko sienoje (turinčioje "siurblį")- ir apie sandarumą galima pamiršti. Su mūru- didesnių problemų šiuo klausymu neturėtų būti.
Koks yra sąryšis tarps sandarumo ir drėgmės kaupimosi/pasišalinimo? Vatos pilnai (iš visų pusių) užsandarinti negalima. Drėgmė vis vien "ras kelią', ir tuomet rimtos problemos neišvengiamos.

Jei nežinočiau trumpo atsakymo varianto, į šį klausymą tektų atsakinėti pusdienį: uždarų porų termoputos - krūvelė Lt = jokių problemų.

Su storesnių keramikos blokų "sienų kvėpavimu"- galima ką tai išspausti. Bet tai kone vienintelis variantas, kai "sienų kvėpavimas" gali pasiūlyti bent kiek apčiuopiamos naudos.

Laukti visiškai nebūtina- "buterbrodai" jau seniai prikurti "visiems skoniams", ir vargu ar kam pavyks sukurti "dar neregėtą". Programinė įranga skaičiavimams, taipogi yra "visiems skoniams": nuo nemokamos iki profesionalios. Net ir profesionali kainuoja tikrai pakenčiamai- tik tenka ilgai pasėdėti, kol adaptuoji LT specifikai.

Puiku- bet tuomet teks ieškotis profesionalios pagalbos .
Papildyta:

Patikėkite- specialistų pakanka. Trūksta svarbiausio- motyvacijos ir paklausos.

o kaip su ekovata? deklaruojama, kad jai nereikalingas JOKS vedinimas??

Vatos ir drėgmės "simbiozė"- nesakyčiau, kad per daug pervertinama. Atitvaroje tai bus "Jan ir Jin": mineralinė vata- šilumos izoliatorius, drėgmė- šilumos laidininkas.

Papildyčiau trečiu: karkasinis, šiltintas termoputomis, ir apvilktas "kailiniais" iš PU ar PIR plokščių.

Pamiršote termoputas- su jomis konstruktyvo keisti/tvirtinti nereikia .

Labai įdomus punktas. Jūs pasistatėte, jei pamenu ar ne 380 m² standartinį (pagal kiek senesnius reikalavimus) namuką. Kūrenatės KKK. Esate patenkintas- ir viskas čia puiku.
Tik kodėl turėtų būti smerktinas kito žmogaus pasirinkimas, jei jis už tokius pat pinigus pasistatys per pus mažesnės kvadratūros- tačiau Pasyvų ir pilnai "užnavarotintą" namą. Gal žmogus įtemptai dirba, ir grįžęs namo- visus "namo aptarnavimo" reikalus mielai "deleguotų" kompiuterinei programai.
Papildyta:

Taip.
Papildyta:

Jokios minkštosios izoliacijos negalima "užhermetinti". Teoriškai celiuliozė gal ir iškęstų- tačiau medinės konstrukcijos vis vien "atsiimtų savo".

Bus labai idomu pamatyti kaip nuo 2016 metu prades dygti vien pasyvus namai Lietuvoje.. Kazkotai man tai labai utopiskai svieciasi..

Na nežinau- kur Jūs matote "utopiškai šviečiasi"? Man- šiandieniniame tautiečio "apetite" kvadratūrai. Patikėkite: kaip "dygo", taip ir "dygs"- tik namų kvadratūra taps kuklesnė/artimesnė "europietiškiems standartams".

Kiekvienam savaip viskas blizga. Tik kaip statesi zmones standartus taip ir statysis. nebus taip kad nuo sesioliktu metu,kaip nukirsta visi puls statytis pasyvius namus. O jusy pareiskimai kad standartai liks praktiskai beverciai tai biski prasilenkia su tiesa. Senos statybos butai pas mmus kiek kainuoja? Ne kiekvienas (sakyciau dauguma) turi pinigu pasyviam namui. Gaunasi taip kad tie kurie dabar statosi 130-150 m2 namukus(ne is gero gyvenimo tokio ploto) ,jiems nuo sesioliktu metu isvis nebebus sansu pasistatyti kazkokio tai namo nes tas standartinis 130m2 visgi pigesnis gerokai uz tokio pat ploto pasyvu. Jeigu man architektas sako kad dabar namo kvadratas (standarto) kainuoja 1500 litu as juom tikiu. Plius-minus. randu info kad pasyvus kainuoja 2800-3000 m2 taigi,skeliant per puse ka as planuoju tureti ,man tektu statytis pasyvu 115m2 nama,o tiksliau buda,nes nebebutu normaliai vietos ten gyventi.. O tie kurie pasistato is paskutiniuju 140 m2 standarta? Kas jiem iseina.. Ta skleidziama propaganda apie pasyvu nama,daznai prasilenkia su realybe. Dauguma paprasciausiai neturi finansines galimybes statyti toki nama,netgi aukojant ant kvadraturos.. Idomu,kaskelintas zmogus Lietuvoje,galvojantis apie statybas,galetu sau leisti pasyvu nama.. Paskaityti idomu jusu straipsnius,bet tik paskaityti.

Dar nebuvo kalbama apie pasyvaus namo plota. Kiek m² turetu buti optimaliame pasyviame name??