Pasyvus namas ir jo variacijos

Malonu, kad nėra nė vieno oponuojančio klausymu "Ar tikslinga šiltintis iki Pasyvaus namo reikalavimų"- . Reiškia ne taip jau viskas blogai tautiškose statybų tradicijose, ir racionalumas (gebėjimas matyti toliau šiandienos)- po truputi "ima viršų".

Kaip atrodo (bent kelių, labiau paplitusių šiltinimo medžiagų) skirtumas tarp "standarto" ir Pasyvaus namo šiltinimas "ūkiškai"- cm. Nebus tai supertikslu, be detalizacijų "projektinis", "deklaruojamas" ar pan.- tačiau orientacijai to turėtų pakakti.

Polistirolas
Šilumos laidumo koeficientas λ=0,30-0,40 W/mK
Šiluminė varža R=5 m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=0,20 W/m²K): 15-20 cm
Šiluminė varža R=10 m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=0,10 W/m²K): 30-40 cm
Skirtumas: 15-20 cm

Mineralinė vata
Šilumos laidumo koeficientas λ=0,35-0,45 W/mK
Šiluminė varža R=5 m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=0,20 W/m²K): 17-22 cm
Šiluminė varža R=10 m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=0,10 W/m²K): 35-45 cm
Skirtumas: 18-23 cm

Termoputos
Šilumos laidumo koeficientas λ=0,19-0,35 W/mK
Šiluminė varža R=5 m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=0,20 W/m²K): 10-17 cm
Šiluminė varža R=10 m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=0,10 W/m²K): 19-35 cm
Skirtumas: 9-18 cm

PU ir PIR plokštės
Šilumos laidumo koeficientas λ=0,19-0,24 W/mK
Šiluminė varža R=5 m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=0,20 W/m²K): 10-12 cm
Šiluminė varža R=10 m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=0,10 W/m²K): 19-24 cm
Skirtumas: 9-12 cm

Orientacijai- 20 cm ArkoM mūro siena
Šilumos laidumo koeficientas apie λ=1,00 W/mK
Šiluminė varža R=0.34 m²K/W (šilumos perdavimo koeficientas U=2.94 W/m²K)

Labai orientacinį skirtumą (greičiau "tendenciją"), kurį tektų primokėti už geresnių charakteristikų stiklo paketus- atrasite čia.

pagaliau,naudinga tema,idomu skaityti,ačiu autoriui

Dalinai oponuojantis yra
Jau rasiau, kad ekonomiskai tikslinga siltintis tik iki tam tikros ribos, o ne iki Pasyvaus namo reikalavimu. Zinoma, ta riba gali skirtis priklausmai nuo daugybes aplinkybiu.

Paprasciausias pvz.: namo (apie 150m²) su atitvaru varza R=6m²K/W (20cm polistirolo), vidutine sildymo sezono menesio islaidos sildymui - 300LTL. Kad pakelt varza iki R=10m²K/W, reikia dar 20cm polistirolo, tai kainuotu apie 7000LTL. Pridedam rekuperacine sistema - 15000LTL, siltesnius langus - plius 8000LTL. Viso 30000LTL. Menesine 25m paskolos imoka padidetu apie 150-170LTL. Bet abejoju ar vidutines menesio islaidos sumazetu iki 130-150LTL. Dar nepaskaiciavau grindu bei stogo papildomo apsildymo, ir kitus nemazai kainuojancius sprendimus. Tai kurgi ta ekonomija?

Kai bandote pasakyti, kad šiltinant Pasyvų namą galima atrasti "užslėptų rezervų"- tai ne oponavimas, o fakto konstatavimas . Tačiau yra vienas momentas: jei nėra galimybių savarankiškai pasiskaičiuoti "ribas" (juk ne visi iš to gyvena)- "samdytas skaičiuotojas" (o kur garantijos, kad šis iš tikro tai sugeba) gali kainuoti ne ką pigiau, nei "užmerkus akis" rinktis standartinį "R 10".

Dėl rekuperacinės- tai kaip ir "privaloma" šiuolaikiniam (net ir ne Pasyviam) namui. Taupyti "didžiausiam šilumos vagiui" langams- nežinau ar iš viso galima atrasti argumentų. Be to, visada yra alternatyva bankui: keli ne per daugiausiai būtini kvadratai/optimalesnis išplanavimas. Jei standartinis vokietis įsitenka 115 m²- gal ir tautietis kaip tai "įsispaustų" 138 m² (vietoje "apie 150 m²")?

dar reikia pripliusuoti papildomo konstruktyvo kaina - pamatas platesnis tures buti storesniai sienai, lubu, stogo konstrukcijos irgi sudetingeja ir atitinkamai brangsta..
be to reikia ivertinti, kad uz pabrangima reikes bankui moketi kas menesi, o sildymas bus taupomas tik sildimo sezonu ir esant dydesnems salciams..

as nesu priesas - tiesiog sakau, kad visa tai reikia ivertinti.. jei netingesiu - sudeliosiu skaicius..

Tikrai nepagalvojau, kad bankui moket tai kas menesi, o ne 6men i metus.
Pridejus papildomo konstruktyvo kaina, tai cia gaunasi "vieni vartai".

As taipat nesu pries pasyvu nama, bet as uz ekonomija.

EVOY, nepilstykit is tuscio i kiaura, o geriau paskaiciuokit ka sutaupysit isideja super siltus, bet ir super brangius langus. Kituose forumuose jau buvo diskutuota sia tema, varza skiriasi nezymiai, langu plotas tik iki 20% viso namo ploto, tai ka ten sutaupysi? O tu langu kaina kosmine. Skirtumas gali siekti iki 10000LTL. Tai langai atsipirktu tik per desimt metu jei jie taupytu i menesi daugiau kaip 150LTL, ir tai jei perkant be paskolos!!! Tai yra neimanoma.

Cha, juk sakiau, kad standartinis, gerai apsiltintas namas - taupiam zmogui, o pasyvus - syksciam?! pasyvu statys tik tas, kuris griuna ant zemes del cento, o standartini/silta nama renkasi skaiciuojantis ir sveikai mastantis pilietis, kuriam nera svetimas ir grozio pojutis
Neuzmirskite, kad statydami klasikine, pasyvaus namo ideja atitinkanti nama, jus ne tik platinsite pamatus, storinsite sienas ir mazinsite langu plota, bet ir aukosite namo grozi!
As uz klasikini - standartini ir LABAI silta nama! R10 kailiniai toki nama padarytu labai patogu gyventi ir ziemos, ir vasaros laikotarpiu..

Kai ką nors padarai "užmerkus akis", atsimerkus gali tekti apsiverkti.
Aš asmeniškai nedėčiau 45 cm vatos tol, kol man kompetetingai neatsakytų į šiuos klausimus:
Kaip per visą atitvarą vaikščios oras ir drėgmė?
Kur drėgmė kaupsis (konstruktyve, vatoje)?
Kaip ir kada drėgmė pasišalins?
Kaip priklauso bendri šilumos nuostoliai per sieną nuo sienos drėgnumo?
Koks yra sienos sandarumas?
Koks yra sąryšis tarps sandarumo ir drėgmės kaupimosi/pasišalinimo?

Nes šiluma mano žinojimu "išeina" per sieną bent jau ne mažiau kaip trimis būdais - difuziniu, konvekciniu ir spinduliavimu. Ir aš norėčiau suprasti, kaip namo siena saugo nuo visų šių trijų praradimų ir ar "užspausdami" vieną. nepadarom "skylės" kitame.

Garas yra iš viso atskira kalba. Kaikurie dalykai man dar nesuvokiami - žmonės moka +30 proc. už kondensacinius katilus, kad susirinktų garo šilumą ir tuo pačiu svaigsta dėl "sienų kvėpavimo", kad tą patį garą išleidinėtų iš namų per sienas, sušaldytų apšiltinimo sluoksnyje ir po to suktų galvas, kaip iš ten jį "iškrapštyti".

Atsakymų į šiuos klausimus aš neturiu ir sutinku, kad dar reikia šiek tiek laiko, kol juos galės įvairiems "pasyvių sienų sienų buterbrodams" pateikti profesionalus skaičiuotojai Lietuvoje. Bet variantas "R10 užsimerkus" man irgi netinka.

1) niekas jums lietuvoje profesionaliai neatsakys i jusu klausimus, nes lietuvoje spcialistu paprasciausiai nera. Na, nebent AVOY
2) kadangi specialistu lietuvoje nera, tai siulau sandarinti nama PU putomis ir infraraudonuosius spiundulius atspindinciomis plevelemis, o siltinti iki R10. Mano patirtis irode, kad gerai izoliuotas ir apsiltintas iki R10 stogas puikiai sulaiko siluma, ko negleciau pasakyti apie R5 apsiltintas sienas.
3) visi veikejai, kurie sakosi esantys specialistais, is tiesu yra aferistai. Todel vadovaukites savo galva ir informacija, surasta nelietuviskuose tinklapiuose... ir AVOY patarimais, zinoma

kiekvienam variante atsakimai i tuos klausimus skirtingi.. siaip nuo storio visi mehanizmai nesikeicia.. man atrodo tos dregmes klausimas smarkiai pervertinamas.. kaip epidemiju visokiu kakzam naudinga tokia paranoja.. principas visada labai paprastas - dregmes i vata eiti neturi.. tam dedama hidroizoliacija namo viduje.. dregme is vatos turi seiti - tam daromi ventilojami fasadai ir vejo pleveles.. aishq realaus namo sienu varza bus kitokia negu apskaicioja, priklauso nuo to kas stato kaip stato, kur stato, kaip gyvena, koks oras lauke ir t.t. bet smulkai gylintis i tai - tai tas pats kaip vaikscioti su guminem pirstinem, kad neuzsikresti.. yra senai sugalvoti visi principai, detales ir variantai - teliko pasirikt ir padaryti kaip priklauso..

asmenishkai as matau 2 technologijos: murinukas su putplasicu ir tinku, ir karkasinis su vata ir ventiliojamu fasadu.. 2 variantas - savadarbiams.. 1 variantas - subrangovams.. na ir estetika aishq..

Karkasiniam namui- viso to nereikia. Dėl pabrangimo: naudojamos brangesnės šiltinimo medžiagos lauko sienoms, ir storesnis tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnis perdangoms.

Visada pabrėžiu (jau gal įkyrėjau): pakankamai solidų rezervą turi beveik kiekvienas tautiškasis projektas- optimalesnis planavimas/nebūtinos kvadratūros atsisakymas.

Liko užmirštas vėsinimas vasarą. Kuo didesnis lauko/vidaus temperatūrų skirtumas- tuo mažesnis bus atitvarų "atsparumas". "R 10" šį trūkumą panaikina- nors ne iki 0, bet maksimaliai.

. Perfrazavus vieną veikėją: "Pasyvus namas- tai totalus skaičiavimas". Nors visada galima pasiimti vykusį jau eksploatuojamą variantą, ir "copy/paste".

Karkasiniam reikia, kodel gi nereikia.. 2gubai storesnes sienom - tai min 2gubai platesnis pamatas - balkes tai, plyta ar dar kas - vistiek placiau.. kontruktyvas sienu, lubu/stogo - velgi dvigubai daugiau medienos, tvirtinimo mazgu, atramu vatai ir panasiai.. velgi darbas - irgi dviugubinis.. namas bus aukstesnis negu tu paciu vidiniu parametru - bet nepasyvus..

planavimo optimizavimas yra iliuzija.. ir man asmenishkai nepriimtina del labai paprastos priezasties - namas ne daugiabutis, jame GALIMA padaryti taip kaip norisi.. jei norisi optimizuoti ir gyventi maziukam namuke - ok.. o jei nesinori - ir noris erdviu, sviesos ir t.t - ner cia nieko blogo.. sildimo kashtai ne vienintele gyvenime problema - ir tikrai ne pagrindine, kad taip aukotis del ju sumazinimo..

vesinimas vasara yra zenkliai paprastesnis.. jei vasara karsta +30 - name reikia +20, delta tik 10 laipsniu.. o ziema jei lauke -20 o name +20 - delta 40, 4 kart dydesne.. todel vesumai pilnai pakanka "minimalistinio apsiltinimo".. Kad tik pro langus saule nespigintu