QUOTE(Jol7 @ 2006 07 19, 13:19)
Iki ko daėjome...pažįstamas kunigas, daktaras, advokatas ir t.t. Be pažįstamų nė krust...
Atleiskite man, bažnyčia žiaurius ragus užsiaugino
Rašteliai, pažymos, kursai, leidimai ir t.t. Kokia teisę turi kažkoks kunigėlis (jis ne toks pat žmogus kaip aš, jis kažkuo ypatingas?) man leisti arba neleisti, duoti pažymą tuoktis kitoj parapijoj ar neduoti, įsileisti vaikelį į bažnyčią ar neįsileisti? Įsivaizduoju tą maža žmogutį kiekvieną sekmadienį stovintį su lapeliu rankoje -pasirašys ar nepasirašys kunigėlis...
Mano vaikas lanko tikybą. Didele laiko dalį ten ne apie tikėjimo tiesas kalba...o apie tėveliu, jų pajamas ir t.t. ir panašiai.
Iš tikrųjų iki ko priėjome...pažįstamas kunigas ir pan. Jei aš sąmoningai apsisprendžiu kad mano vaikas yra katalikas, tai ir tam reikalingus dalykus atliksiu kantriai, nebambėdama.Juk AŠ NORIU, kad mano vaikas preitų pirmos komunijos MAN to reikia, NE BAŽNYČIAI. IR JOKIŲ IŠSKIRTINIŲ SĄLYGŲ NEREIKIA IEŠKOTI. Aš tiesiog vykdau tam tikrus rikalavimus.Ir darau tai kartu su vaiku parodydama jam, kad tai svarbu. Jei reikia, ir paskatindama, paaiškindama, kodėl tą ar aną reikia daryti. Pas ms tai trunka vienerius mokslo metus į bažnyčią eina as antrą savaitę paprastą dieną ir kartais sekmadieniais ( mokytoja pasako, kada reikia dalyvauti mišiose). Mano mergaitė priėjo praėjusią vasarą. Jokių čia jūsų išvardintų sunkumų nepatyrėme. Aišku, nepatogumų kartais buvo, reikėjo derinti savo planus, darbus. Bet juk tai gana svarbus įvykis vaiko gyvenime( net jei ir formaliai į tai žiūrėsime), tam reikia tiek vaiko, tiek tėvų pastangų bent minimalių...