Maistas sveikatai ir grožiui

Pasidalinsiu ir mūsų šeimos eko maisto paieškos ypatumais:
mėsa - dažniausiai perkame pas ūkininkus turguj arba Iki gurmanų vištą (nu ji bent gerokai skanesnė nei paprastas broileris, sakykit ką norit, mes tai jaučiam skirtumą), ir kadangi giminėj yra medžiotojų, šiuo metu ~ pusę suvartojamos mėsos sudaro žvėriena
pieno produktai - dažniausiai Dobilo ir Bios, kaimišką pieną naudoju jogurto gamybai, nes vaikas jo negeria , šiandien pagaliau prisiruošiu užvažiuoti į Savanorių pr. esančią parduotuvę, kur prekiauja eko pieno produktais
duona - Ukmergės (neeko), nes parduotuvėse prekiaujamos eko kažkaip nepatiko, vakar susižavėjusi skaičiau apie duonos kepimą namuose (Rasma, įmesk prašau nuorodą kokia pas tave duonkepė, gal ir man jos reikės )
kiaušiniai - kaimiški, kartais vaikui nuperku putpelių (su ekoagros ženkliuku)
kava - geria tik vyras, pabandė ekologiškos, kur Iki prekiauja, patiko
arbata - įvairios žolelės, kartais Etno (ir eko), labai patinka šiuo metu Adelės nuoviras šis, darbe išsiverdu ~ 1-1,5 l, ir geriu visą dieną
aliejai: Clearspring ir iš SP, pastarieji dažniausiai salotoms (pvz sezamų)
cukrus - dabar naudojam rudąjį, nes vartojam tikrai nedaug: vaikui į arbatas, pieniuką, vyras į kavą, aš kartais į arbatą, bet dažniau medų, o šį perkam iš patikimo bitininko. Esu išbandžiusi įvairius kitus saldiklius iš SP: palmių cukrų, klevų sirupą ir t.t., bet pagal kainas tada geriau medus
kruopos: Uslukių, kitos iš SP: stambūs avižiniai dribsniai, Mung dalas, avinžirniai
saldumynai: žiemą pagrinde šaldytos uogos (turiu prisišaldžiusi bruknių, juod.serbentų, braškių, mėlynių, spanguolių), kartais juod.Rūtos šokoladas, vaikui nuperku saldainių iš eko parduotuvių (bet gauna pas senelius ne eko, ir tie skanesni), džiov.vaisiai ir riešutai (juos dabar stengiuosi pirkti eko, SP arba Maximoj eko skyrely, kai pasiskaičiau, kaip džiovinami ne eko)
daržovės: kai ką turiu šaldyto (kalafiorų, špar.pupelių), rauginti kopūstai ir agurkai, marinuoti burokėliai iš tėvų, česnakai ir svogūnai iš tėvų ir truputis mano pirmojo derliaus , truputį bulvių, burokėlių ir morkų pirkom iš patikimo žmogaus, bet jau baigiasi atsargos, ir perkam ir šviežias daržoves iš parduotuvės (baklažanus, paprikas, tuos pačius stiklinius pomidorus), nes labai norisi
vaisiai - perkam parduotuvėse (kartais eko, bet pvz olandiškų obuolių eko tai nesinori, geriau lietuviški ne eko), obuolius iš ūkininkų
Jau įpratau parduotuvėj eiti tik į tuos skyrius, į kuriuos reikia, akcijų nežiūriu, nes perkamiems produktams jos retai būna, dar reikia atrasti patikimus daržovių ir geros mėsos pardavėjus ir daug maž gerai
Dėl finansų - kai pradėjom griežtai žiūrėti kokybės, o ne kainos renkantis maisto produktus, sakyčiau labai pasijautė piniginei, nes kiek išleisdavom pvz prieš daugiau nei metus ir kiek išleidžiam dabar - tai nuo 1,5 iki 2 kartų daugiau per mėnesį, o daugiau tai nevalgom

Mum pusiau eko jeigu taip galima ishsireiks maitintis tirai pigiau negu anksciau nes mesos perkam gaunas zymiai reciau, nes neperkam jos parduotuvej, neperkam jokiu deshru desreliu pusgaminiu ir pan. Faktiskai parduotuvej ash perku duona, batona (eko), kiausinius, tuos bent jau ne narvuose laikomu vishtu su 2 skaiciuku kur brangiausi yra vis geriau, vasara tai turguje pirkdavau, piena grietine, sviesta, nors grietine ir piena perku turguje kai ten uzsuku, eko daigintus visokius grudus ir seklas, isebergo salotas nusiperku kartais, pievagrybius, shaldytas darzoves, alieju kuri tikrai nedaznai reikia pirkt , kivius bananus apelsinus arba mandarinus kartais, na ir eko jogurta ir turbut viskas, ai, na kruopos tiesa, perku dar ten eko, bet jas ne taip daznai reik pirkt, na ir kartais teshlos sluoksniuotos shaldytos paimu, pirageliu kokiu primeistrauju. Siap tikrai pigiau gaunas, nes kai maitindavomes dar su konservantais tai visalaik pirkiniai apsieidavo 100-150 lt ir taip keleta kartu per savaite minimum, o dabar nuejus i parduotuve daugiau kaip uz 20-30 lt nerandu ka pirkti aisku ash neperku visokiu ten eko saldumynu nes paprasciausiai ju nemegstu, o jie tai tikrai brangiai kainuoja
Bulves morkos obuoliai pas mus ish sodo dar eina, o uogu irgi esam prishalde ish vasaros.

Aš irgi žiūrėjau, kad finansiškai labai apsimoka pačiai gamintis jogurtą iš bakterijų, aš perku kaimišką pieną 1l - 1 Lt, bakterijos kainuoja iki 30 Lt pakelis, bet jo užtenka kažkur 2 šeimoms pusei metų ar daugiau, tai gaunasi jogurto kaina beveik 0,8 l / 0,9 l ~ 1,3 Lt (man iš kaimiško pieno atsiskiria skysčio, - kaip pasukos, ir iki stiklinės kažkur), ir gaunasi dar viršutinis sluoksnis grietinės.
Bet vis tiek skanesnis pirktinis, nežinau kodėl
Papildyta:


Mes dešrelių ir anksčiau nepirkom, bet jau įtariu, kur didėja mūsų išlaidos maistui:
1) geresnė mėsa yra brangesnė (palyginti Iki gurmanų viščiuko kainą su paprasto broilerio ir dar akcijinio), vietoj kiaulienos perkant veršieną, avieną irgi jaučiasi
2) pieno produktai - kaip minėjau, vaikas negeria kaimiško, tai kasdien sunaudojam po 1 l Dobilo (anksčiau vaikas gėrė MP, o vyrui gerai buvo kaimiškas, kuris pigesnis 4 kartus), taip pat kiti pieno produktai eko yra brangesni
3) aliejai brangesni, kažkaip jų mes naudojam daug (2 but. / mėn)
4) džiov.vaisiai, riešutai - gerokai brangesni, o valgant mažiau mėsos, stengiuosi jų valgyti daugiau, tai padidėjo ir suvartojamas kiekis
5) padidėjo suvartojamų daržovių kiekis: dažniau spaudžiu sultis, kasdien salotos ar garnyras
6) kai kurios kruopos ženkliai brangesnės eko: ryžiai, aviž.dribsniai, kur pakelis 4 ir 15 Lt, ar 3 ir 10

Medalio ir negautumėt, nes nerastumėt paneigimo, galvojat veltui aš siūlau?
Filosofija graži ir galbūt gyvenime smagiai taikoma, bet netinkama maisto produktų atžvilgiu visiškai. Buvo laikai, kai žmonės visai nesikišo į gamtą ir nieko neapdorojo...berods vidutinė gyvenimo trukmė tokiais laikais buvo apie 30 metų?

Rafinuoti naudingo ir reikalingo organizmui gal ir neturi, bet bent jau neturi nuodingo

Mąstom: aliejaus gamintojas išspaudžia aliejų ir...? Jam juk patogiau išpilstyti į butelius koks jis yra ir varyti į rinką, greičiau uždirbti, vėl auginti, spausti, pilstyti?
Kam jie su tuo rafinavimu išvis terliojasi, kam tie brangūs įrengimai, visi rafinavimo kaštai? Šiaip sau, sumano sau paįvairinti gamybą ir gadina aliejų?
Ne. Tie įrengimai yra tam, kad padarytų š*** ir nuodą valgomu. Nes priešingu atveju rapsų aliejus galėtų tikti tik biologinio kuro gamybai, o medvilnės/palmių aliejus techniniams tikslams ir t.t., ir pan.
Mitybai kai kurių aliejų net negausite nerafinuotų, jūs manot šiaip sau 'nepatogu', 'per brangu' prekybos centre parduoti nerafinuotą aliejų? Ne. Todėl, kad yra reikalavimai aliejaus kokybei ir saugai, ir toli gražu ne bet ką gali parduoti maistui, yra reikalavimai, kuriais žmonės apsaugomi nuo nepagrįstų filosofijų 'neapdorotas - geriau'.


Dėl aliejų kepimui...daug kas priklauso nuo taip vad. 'dūmų taško' ('smoke point') , t.y. kokiam karštume pradeda skilti glicerolį ir riebiąsias rūgštis, ir nuo aliejaus rūgštingumo, nes tie du dalykai susiję. Gali būti alyvuogių aliejus su labai aukštu 'smoke point' ir gali būti su labai mažu Tas pats ir su kitais aliejais, todėl gamintojai įpareigojami nurodyti tinka aliejus kepimui/virimui ar ne. Nes gamintojai žino ir koks jų aliejaus rūgštingumas, ir koks 'smoke point', kuris netgi skirtingų aliejaus partijų gali skirtis, nelygu žaliava.
Daugmaž yra tiek rimtuose, tiek internetiniuose maisto talmuduose surašyta..pvz.:
http://www.cookingfo...of-Various-Fats

Sezamų aliejus nėra iš labai 'jautriausių' (skritinguose šaltiniuose 'smoke point' nuo 210 iki 230 celcijaus l.) , tad kur t-ra nėra labai aukšta, žalos nepadarys.

Bet šiaip tamstos mintis suprantu ir pritariu

O žaliavalgių teoriją žinau, bet ji man neįmanoma Suvaryčiau greit savo virškinimo sistemą ir paaštrinčiau alergijas..kas gali, tai gal ir labai naudinga, sunku pasakyti labai nesidomėjus. Esu tik skaičiusi, girdėjusi, bet nesigilinau

gal dėl to, kad ten gardinimo variacijos platesnės? Nes iš turimų namie vaisų, uogų, uogienių tai kaži ko ir neprigalvosi Na, nebent strategiškai jau vasarą žiūrėti, ko čia dar prisišaldžius

Ne, mes perkam tik natūralų, man tie su uogienėm per saldūs, bet pirktinio tekstūra kitokia, mano gamintas jei negailiu bakterijų, gaunasi toks tirštas ir atsiskiria vanduo, gal sakau reikia gerai išmaišyti tą atsiskyrusį vandenį, ir bus panašus į pirktinį

me gustas tu, tai koks aliejus tinkamas kepimui? tik rafinuotas, kurį galima kaitinti

tas išrūgas, kai atsiranda, tiesiog nupilu, o patį jogurtą, jau įdėtą į dubenėlį - išsuku. Gaunasi skystas. Ar jūs "gabalais" jį valgot?

Negaliu dabar nuskanuot tai nepatingesiu, nurasysiu biski kas pas mane toj knygutei apie aliejus ir kitus riebalus parasyta

"Neprisotintieji riebalai yra augaliniai riebalai. Iš jų geriausi yra alyvų (magiškas aliejus, naikina cholesteriną), saulėgražų, sojos aliejus. Nevartokite arachiso, medvilnės, rapso aliejaus. Tai techninis aliejus. Venkite rafinuoto dezodoruoto, hidruoto aliejaus.
Rafinuotas (apdorotas šarmu, kad būtų pašalintos, deja, labai vertingos, kaip visada paaiškėjo pavėluotai, laisvosios rugštys), dezodoruotas (apdorotas vakume stipriais garais, kad būtų pašalintos kvapiosios medžiagos, irgi reikalingos organizmui), hidruotas (apdorotas karštu vandeniu ar garais, kad būtų pašalinti fosfatai, baltymų ir gleivių likučiai - vertingi biologiškai aktyvūs junginiai) aliejus padeda augti vėžio ląstelėms. Ir vėl neapgalvotai švariname, bereikalingai dirbame, veltui išmetame pinigus ir... vėl darome viską, kad žmogui būtų blogiau. Jeigu žmogus dirba intensyviai, jam užtenka per dieną 80-100 gr riebalų. Visiems kitiems užtenka 20-30 g, užtektų, būtų net idealu 1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus ir įvairių riešutų. Nepamirškite kad pats organizmas sugeba pasigaminti prisotintuosius riebalus iš baltymų ir angliavandenių.
Bet ypač reikalingas mums augalinis aliejus, nes jo reikia ląstelių membranoms pasigaminti bei kitoms reikmėms.
Dar yra dirbtiniai riebalai-margarinas, dirbtinis aliejus ir kulinariniai riebalai. Bijokite jų kaip velnias kryžiaus. Maistui šitie produktai visai netinka. 90 proc. komercinių produktų pagaminti naudojant hidrogenezuotus (visapusiškai išvalytus) riebalus. Juos organizmas gali įsisavinti tik prie 150 laipsiu C. Juose yra cheminių priemaišų, kad sustingtų. Šios riebiosiots rugštys susikaupia širdyje. Apskritai, jeigu jūs nesate abejingi savo sveikatai, nevartokite dirbtinių riebalų."

Štai tokia ištraukėlė, bet apskritai šioje knyguteje yra daug idomumu apie visus maisto prduktus

Ir teisinga ištraukėlė.
Niekas nesako, kad rafinuoti aliejai yra gėris, jei juos galima vartoti nerafinuotus. Bet yra aliejų, kurių nereikėtų vartoti nerafinuotų.
Nesakysiu negalima, nes vienąkart gyvenime ir kalio cianido paragaut galima, tik klausimas ar verta

Užmiršau parašyti,kad tinka tie miltai


Gal galite plačiau apie greitpuodį


Aš prisišaldau žirnelių, kalafiorų, brokolių, šparaginių pupelių, įvairių prieskoninių žolelių. Šiemet dar šaldžiau pomidorus skiltelėmis, tai tinka į troškinius. Dar bandomasis gaminys buvo agurkai sutarkuoti ir užsaldyti su krapais ir svogūnų laiškais, visai nieko į šaltibarščius.


Mūsų šeimyna šaldytų uogų sunaudoja nemažai. Vaikai kas rytą valgo košę su šaldytom vyšniom, mėlynėm, braškėm ar juodaisiais serbentais. Aš deduosi į varškę ar pačios gamintą jogurtą.


O va čia mes turim problemą, nes darželyje vaikai beveik nieko nevalgo, todėl kolkas vedu juos tik iki pietų miego, nes gaila alkanus laikyt visą dieną. Kategoriškai pareiškė,kad valgys tiktai namuose. Nors mūsų darželyje maitina pagal kažkokią sveikos mitybos programą,bet vis tiekjiemsten kažkas netinka.

as geriu ji ryte, nes nesu pusryciu megeja, uz kokios valandos kelis obolius ar apelsina sukertu darbe