Jei netingesit kada, paskaitykit :
cia tik mazute istrauka
Kiaulės mėsa ne tik apsunkina žmogaus organizmą, bet ir turi nuodingą poveiką jam. Kiauliena yra vienas is hemotoksinų, t.y. žmogaus nuodas, mažinantis organizmo atsparumą ir sukeliantis daugybę ligų.
Egzogeniniai (į organizmą patenkantys valgant) gyvuliniai riebalai sandėliuojami jais mintančiame organizme. Pavyzdžiui šuns, mintančio veršiena organizmo cheminėje sudėtyje randama veršienos pėdsakų. Taip ir kiauliena valgančio žmogaus organizmas apkraunamas kiauliniais riebalais. Tai sukelia hipertoniją, jungiamojo audinio ir liaukų nepralaidumą, širdies vainiko susiaurejimą ir kalkėjimą bei kitas ligas. Dėl įtempto gyvenimo būdo kiaulienos vartojimas (dėl ypatingai didelio riebalų kiekio) gali turėti net mirtinas pasekmes.
Kuo gi taip skiriasi kiauliena nuo kitų gyvulių mėsos?
Pirmoji priežąstis yra jos nenormaliai didelis riebumas. Net ir liesoj kiaulės mėsoj yra pernelyg didelis riebalų kiekis, nes kiauliena, priešingai nei veršiena, aviena ir kt. yra intraląstelinė, tai reiškia, kad riebalai laikosi pačiose ląstelėse. Tuo tarpu kitų gyvulių mėsoje riebalai randami ne pačiose ląstelėse, o jungiamąjame audinyje riebalinių lastelių pavidalu. Senos karvės mėsos ląstelėse galimas mažo procento riebumas, tuo tarpu kiaulienoje visais atvejais matuojamas aukšto laipsnio riebumas. Tai pastebima paprastu eksperimentu: kepant net ir liesą kiaulieną nereikia papildomų riebalų ji išskiria pakankamai savų.
Kadangi riebalai turi dvigubai daugiau kalorijų negu anglies hidratai ir baltymai, jie nusėda jungiamąjame audinyje. To pasekoje pas kiaulienos megėjus išsivysto priklausomybė riebalams (adipozitas). Tie riebalai ir kitos kiaulienoje esančios medžiagos labai sunkiai sudeginami organizmo.
Maža to, riebalai visada susiję su cholesterinu, kuris, kaip žinia, yra hipertonijos, aterosklerozės, infarkto, koronarinio ir periferinio audinio kraujavimo sutrikimų kaltininkas, ypač vartojant nikotiną, t.y. rūkant. Be to, cholesterino randama vėžio ląstelėse.
Ypatingai pavojingi yra kiaulienos jungiamieji audiniai dėl juose esančių mukopolisacharidų, kurie sukelia žmogaus jungiamojo audinio tinimą ir išsikerojimą. Žmogaus jungiamasis audinys ima kaip kempinė sugerti vandenį. Tai tipiška kiaulienos valgytojų liga. Tie patys mukopolisacharidai yra ir aterosklerozės bei diabeto kaltininkai.
Be aukščiau išvardintų ligų kiauliena yra dar ir reumato, artrito, artrozės sukėlėja. Būtent dėl to, kad žmogaus jungiamasis audinys sugleivėja, tampa minkštas ir neatsparus.
Kiaulienos sudėtyje yra ypatingai didelis kiekis augimo hormonų, kurie yra uždegimų ir audinių išsikerojimo priežąstis. Kaip tik dėl ypatingai didelio kiekio augimo hormono iš 100 gramų sveriančio paršelio per trumpą laiką užauga kelių centnerių didumo kiaulė, kurios sudėtyje yra mažai raumenų, mažai kaulų, bet daug jungiamojo audinio, riebalu, kraujo ir organų.
Dėl joje esančio histamino, kiauliena turi niežėjimą sukeliančią sąvybę. Histaminas yra didelis uždegiminių procesų sukėlėjas, kaip pvz. furunkulai, karbunkulai, apendicito uždegimas, tulžies pūslės ligos, venų uždegimai, absesai, astma, šienligė taip pat odos susirgimai: egzemos, dermatitas, neurodermitas ir kitos dermatozės.
Stiprus toksinis kiaulienos faktorius yra ir joje tūnantis gripo virusas. Jis žiemoja kiaulės plaučiuose. Dešros ir kitų kiaulienos gaminių skanautojai kartu prisiragauja ir gripo viruso.
Kiaulės biologinis panašumas su žmogum buvo jau viduramžiais žinomas: kiaulės buvo naudojamos medicinos studentų anatomijos pratyboms, nes kiaulės vidinė struktūra ir odos sudėtis ypač panašios į žmogaus strukturą. Sakoma, kad net žmogaus mėsos ir kiaulienos skoniai panašūs. Karo metais po masinių žmonių skerdynių ir žudynių registruota daugybė atvejų, kai žmonės buvo perdirbami į dešreles ir pardavinėjami kaip kiaulienos dešros. Kas gi noretų malšinti alkį žmogaus mėsa? Turbūt nė vienas. Dėl biologinio kiaulienos ir žmogienos panašumo nėra didelio skirtumo tarp kiaulienos valgytojų ir žmogėdrų.
Kiauliena sukelia tam tikrą priklausomybę nuo jos, panašiai kaip alkoholis ar nikotinas. Tai nustatė psichiatras Dr. W. Hoffmanas (Vokietija). Pacientams, kuriems dėl sveikatos griežtai uždraustas kiaulienos vartojimas, labai sunku atprasti nuo šio delikateso, panašiai kaip nuo alkoholio ar nikotino. Stiprios valios pastangomis kartą išsilaisvinus nuo šios priklausomybės, pacientai pradeda jausti pasišlykštėjimą šiuo produktu, panašiai kaip metęs rūkyti arba nerūkantis žmogus neperneša pilnos peleninės kvapo.
Ar dar norit kiaulienos?
).
o po to dar kavos su pienu puodelis, kuris padeda prabusti ir pakrauna visai dienai.
