Įkraunama...
Įkraunama...

Maistas sveikatai ir grožiui

Sveikos 4u.gif Super tema thumbup.gif
Kaip visada aciu Katuciui - Saturai thumbup.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif

Atsiprasau, kad sveplai, bet mazasis prie kompiuterio buvo prilindes ir lietuviskus rasmenis kazkur pradangino doh.gif

Sveika mityba ir musu seimoje nuolatos eskaluojama tema, ypac pastaruoju metu, nes bandau atsisakyti mesos, smarkiai sumazinom pieno produktu, kiausiniu vartojima ax.gif Viskas sveikatos labui, nes yra pozymiu, kad reiketu keisti gyvenimo buda. Is miesto pabegom, gyvenam kaime pusu apsupty, vartojam beveik tik eko produktus, pirmenybe teikiam ne atveztiniams, o musu salyje gaminamiems.
Mesos atsisakymas sudetingas, nes vyras ir vyresnysis sunus - mesedziai. Pieno produktai ir kiausiniai taipogi sudetingas klausimas. Labai gailiuosi pripratinus sunu prie mesos verysad.gif Del jo (kaip ir daugumos vaiku) potraukio mesai, saldumynams turim daug bedu. Nors saldumynu namuose buna mazai, saldainiu niekada, cukraus dedu nebent i varskes apkepa ar torta, kuri kepu karta per menesi.
Pati gaminu kasdien, daug daug darzoviu, kruopu, pastaruoju metu sudomino kai kas is 'zaliavalgiu' meniu. Nemazai isbandziau, bet vis dar esu nuolatinese nauju, sveiku receptu paieskose, tad si tema, tikiuosi, suteiks daug nauju ziniu, gaila, kad turiu tiek mazai laiko prisesti prie PC verysad.gif

Aciu Diva:) uz puiku straipsni, veliau pasistengsiu jam paantrinti - turiu knygele apie vegetariska mityba, ten nemazai info apie ivairius tyrimus.
Nidulia - labai puikus tavo zarnyno valymo receptas, pati kazkuo panasiu uzsiimu, taipogi retkarciais pavartoju Lepicoli - rezultatai buna puikus.
Pasidalinsiu savo pusryciu receptu:
* Namie gamintas jogurtas,
* per nakti ismirkyti: daiginti smulkinti grudai (buna RIMI pirkti paruostu, Latviskas produktas, galima ir pacioms pasigaminti, tik daugiau darbo), razinos, datules, figos (kas yra namuose), kvieciu gemalai.
* sviezios arba saldytos uogos
* selenu dribsniai.

QUOTE(Žiogelis @ 2010 01 20, 20:29)
O dabar skaitau vieną tokią rusišką knygą apie žaliavalgystę. Ten labai jau idealizuojami "žalieji kokteiliai", t.y. žalumynai trinti su vaisiais (kokteilinėje). Rašoma, kad žalumynų (salotų, špinatų, morkų, burokėlių lapų, visokių kitokių šakninių daržovių lapų, laukinių žolių (dilgėlių, balandų, kiškio kopūstų, garšvos) žmogus turi valgyti labai daug. ten rašoma, kad iki 1 kg kasdien. Na, su tokiais kiekiais man kol kas nelabai, bet pradėjau rytais gerti tokius kokteiliukus. Labai skanu ir tikrai šaunūs pusryčiai išeina. Tik gaila, kad žalumynai dabar tik parduotuviniai - neprisiauginau, neprisidaiginau pati  ax.gif Bet kitai žiemai pasiruošiu smile.gif O dabar labai laukiu pavasario smile.gif Dar į tokį kokteilį įdedu porą šaukštų maltų lino sėmenų. Jose labai daug ląstelienos, o ląsteliena - kaip žarnyno šluota.


Gal galima pavadinima ir gal galetum pasidalinti kokiais nors geresniais receptais? smile.gif 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo me_gustas_tu: 24 sausio 2010 - 12:19
QUOTE(Cikadelė @ 2010 01 24, 13:16)
reiks tą žalią pabandyt, nes iki šiol tik mėlyną pirkdavom ax.gif
dėkui, Rasma, o kodėl to Borjomi negalima g.gif kaip tik visą paką nusipirkom....šiaip vat net keista, nes kitoms nestuke.gif net patys medikai rekomendavo.....hmmmm..... g.gif

Ne manęs klausiate, bet prieš pora metų spaudoje buvo pasirodžiusi informacija, kad tuo laikotarpiu tiektame Borjomi vandenyje, buvo padidėjęs nuodingų medžiagų, kažkokių sunkiųjų metalų kiekis ir buvo ne vienas apsinuodijimo juo atvejis. Iki tol ir mes "plempdavom" Borjomi, o po to kažkaip atsargiau pradėjom žiūrėti į jį. Man asmeniškai jis net neskanus, kažkoks kartumas, geležis jaučiasi doh.gif biggrin.gif bet čia turbūt įsitikinimas blush2.gif
Atsakyti
QUOTE(Katherina @ 2010 01 24, 12:14)
atseit, suvalgius gabalėlį rūkyto gaminio (tik nežinau, ar skaitosi tie grynai naminiai, kur seneliai, tėvai rūkina mūsų ar tik parduotuviniai, kur bala žino, kas su jais daroma) gaunama kažkokios nuodingos medžiagos (nepamenu pavadinimo, kažkokia iš F raidės) dozė, kurios analogišką kiekį gauna žmonės per metus, kvėpuojantys didmiesčio oru... Kiek čia tiesos nežinau  smile.gif
Ir dar tame pačiame straipsnyje rašė, kad visose pirktinėse sardelėse, pieniškose (daktariškose) dešrelėse, dešrose nėra jokios mėsos, kad ir ką ten sudėtyje rašytų, vien tik soja ir priedai...

Įtariu, kad tie paslantingieji nuodai iš F raidės - furanai.
T.y. taip vadinami POT (dioksinai ir furanai) - patvarieji organiniai teršalai. Jų galima rasti tiek aplinkoje, tiek maiste, jei jis nesaugus. Bet šiaip yra begalės kenksmingų medžiagų..ir PCB, ir akrilamidai, ir t.t.


O dėl dešrelių - nesąmonė. Reikėtų žurnalistams pabandyti iš sojos ir priedų pagaminti dešreles, arba bent jau ors vienąsyk apsilankyti mėsos perdiribimo įmonėje. Tik faktas tas, kad už kuo mažesnę kainą perkate mėsos gaminius, tuo daugiau sojos ir priedų gaunate. Jeigu pirksite dešreles už 28 Lt/kg, ar bent jau 16 Lt/kg, tai savaime aišku, kad gausite daug sveikesį ir kokybiškesnė produktą, nei pirkdami dešreles, kurios kainuoja vos 6 Lt/kg. Tiesą pasakius, nežina kiek jos tiksliai kainuoja, tad pavyzdys 'iš galvos', bet atspindintis realybę. Maisto pramonėje 'kainos ir kokybės' santykis labai stiprus.

QUOTE(Cikadelė @ 2010 01 24, 12:16)
dėkui, Rasma, o kodėl to Borjomi negalima g.gif kaip tik visą paką nusipirkom....šiaip vat net keista, nes kitoms nestuke.gif net patys medikai rekomendavo.....hmmmm..... g.gif

O kas sako, kad negalima? Yra prekyboje, reiškiasi galima. Klausimas ar naudinga cool.gif
Aš jo negeriu ir tiek, renkuosi lietuvišką "Vytautą", o ne karo zonų mineralinį vandenį.

Nieko keisto, kad gyd pataria.. Iš kur jiems viską žinoti apie maistą?
Va Rusijoje paskelbė, kad nesaugus ir neįveši. Visi rėkia 'politika, politika', bet politika gali būti ir Lietuvoje, mano manymu.
Atsakyti
Jungiuosi ir aš prie jūsų! 4u.gif
O su jumis neprapulsi,kad ir kas. group.gif thumbup.gif

Nesenai pradėjau aš taip pat gerti tirpsmo vandenį, bet matau kad neteisingai aš jį šaldau. g.gif Ir kaip tik vakar antrą Green'o numerį nešiausi prie kasos, bet susilaikiau ir palikau... doh.gif Teks gryšti. rolleyes.gif Nors, merginos jau čia aprašė teisingą būdą. smile.gif
Pas mus stovi filtras, bet tik virtuvėj, vistiek aš jį šaldau,man skanesnis atitirpęs. O kartais mineralinį perku. smile.gif
Tik niekaip negaliu priprasti gerti daug vandens. blush2.gif Jei aš valgau, tai negeriu,o kada geriu,tai nevalgau.Jei gerčiau daug vandens, nenorėčiau valgyti, jei tik leidžiu sau nevalgyti,o man tai labai malonus jausmas ( dažnai nevalgius, jaučiuosi geriau nei valgius ), bet tada svoris krenta, kurį visaip kaip bandau užauginti.Vasarą lengviau, o žiemą arbatų norisi labiau.Tada vandeniui pilve vietos mažoka. biggrin.gif
Kaip tik dabar žiūrėsiu filmuką apie vandenį, tikiuosi privers pažiūrėti į vandenį kitaip. ax.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Manija69: 24 sausio 2010 - 13:02
QUOTE(Rasma @ 2010 01 24, 12:54)
O kas sako, kad negalima? Yra prekyboje, reiškiasi galima. Klausimas ar naudinga cool.gif
Aš jo negeriu ir tiek, renkuosi lietuvišką "Vytautą", o ne karo zonų mineralinį vandenį.

Nieko keisto, kad gyd pataria.. Iš kur jiems viską žinoti apie maistą? Jie tikrai nežino, nei technologinių procesų, nei sudėčių, nieko. Grynai subjektyviai, pagal savo įsitikinimus pataria.Ką mato lentynose, tą ir siūlo.
Va Rusijoje paskelbė, kad nesaugus ir neįveši. Visi rėkia 'politika, politika', bet politika gali būti  ir Lietuvoje, mano manymu.


Bent jau man "Vytautas", esant virškinimo sutrikimams arba sukilūs rūgštims, nepadeda verysad.gif O kuo mineraliniui vandeniui kenkia karo zona? ax.gif
O šiaip ir prausiuosi, ir maistą gaminu su vandentiekio vandeniu, nors man jis visai nepatinka - laaabai kietas. Todėl gėrimui perkam "Neptūną". O be to, "Neptūnas" yra mineralinis vanduo, o ne geriamasis. Tikrai nepirkčiau geriamojo vandens, nes niekuo jis nesiskiria nuo iš krano bėgančio geriamojo vandens smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Rasma: 10 rugpjūčio 2010 - 07:49
QUOTE(Arletė @ 2010 01 24, 10:16)
Geriu  iš krano ,vasarą kartais vandens iš kaimo  šulinio parsivežu  ax.gif
Apie Neptūną. Jei tokį vandenį gerti tai  ir virtą jį arbatoje ir maudytis ir galvai plauti ir maistui visam gaminti ,tai juk tiek pripirkti nežinau ,manau neįmanoma, O jeigu jis tikrai geras ( čia dar klausimas) tai tik tada jo poveikis pasijus ...Bet  jeigu tais buteliais perki tai kiek plastmasės  doh.gif  tada gaunasi tikras aplinkos teršimas  g.gif
pažįstama turi susidėjus tuos filtrus ,bet nepatenkinta ,mokėti tenka kas mėnesį už tą pravalymą ir sakė nieko kitaip ,absoliučiai nejaučia poveikio  g.gif
Greeną eisiu pirkti ir aš  biggrin.gif  žiūriu čia vis užsimenat apie jį ,o aš pavartau prekybos centruose ir vėl padedu  (pagailiu pinigų ) . biggrin.gif

as kazkokio stebuklingo poveikio ir nesitikiu smile.gif bet man tas is krano, tai yra neskanu. kalkinuotas ir rasiau apie poveiki plaukams. kad neprisipirksi vandens buteliuose voniai, galvai, gerimui ir tt, tai suprantama. bet svarbiausia, kad svarus vanduo i vidu patektu smile.gif o as jo geriu kasdien daug. kadangi gyvenu viena, tai man uztenka 3l 2 dienom smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Rasma @ 2010 01 24, 13:54)
O dėl dešrelių - nesąmonė. Reikėtų žurnalistams pabandyti iš sojos ir priedų pagaminti dešreles, arba bent jau ors vienąsyk apsilankyti mėsos perdiribimo įmonėje. Tik faktas tas, kad už kuo mažesnę kainą perkate mėsos gaminius, tuo daugiau sojos ir priedų gaunate. Jeigu pirksite dešreles už 28 Lt/kg, ar bent jau 16 Lt/kg, tai savaime aišku, kad gausite daug sveikesį ir kokybiškesnė produktą, nei pirkdami dešreles, kurios kainuoja vos 6 Lt/kg. Tiesą pasakius, nežina kiek jos tiksliai kainuoja, tad pavyzdys 'iš galvos', bet atspindintis realybę. Maisto pramonėje 'kainos ir kokybės' santykis labai stiprus.

Na, aš Jums pilnai pritariu, dėl kainos ir kokybės santykio. Mano tėvai mėsą dažniausiai perka nedidelėje parduotuvėlėje, savininkai augina kiaules, skerdžia jas ir pardavinėja šviežią mėsą ir jos gaminius. Kainos didelės, bet gaminiai tikrai atrodo kokybiški ir skanūs. Kaip dėl kokybiškumo yra paprastas pilietis turbūt niekada nesužinos, gali tik bandyti spėlioti biggrin.gif
O dėl parduotuvinių dešrelių, tai parašiau, ką skaičiau. Žurnalistai Lietuvoje ne visada kompetetingai dirba savo darbą, dažnas jų straipsnis, nupirktas.
Atsakyti
QUOTE(ragana @ 2010 01 24, 13:06)
Bent jau man "Vytautas", esant virškinimo sutrikimams arba sukilūs rūgštims, nepadeda  verysad.gif  O kuo mineraliniui vandeniui kenkia karo zona?  ax.gif

Ai, žinokit nenoriu aš niekuo įtikinėt, gi ne toks temos tikslas. Kiekviena renkamės pagal save drinks_cheers.gif
Nepadeda "Vytautas", tai vartokit "Borjomi" drinks_cheers.gif Kokia bėda?
Man "Vytautas" visada padeda (ir sudėtis artima), tad ir pasiūliau alternatyvą.

Karas visada didelę žalą daro ne tik žmonėms, bet ir aplinkai. Jei kalbėti apie kenksmingus junginius dirvoje, uolienose ir pan.
Atsakyti
QUOTE(Arletė @ 2010 01 24, 09:16)
Greeną eisiu pirkti ir aš  biggrin.gif  žiūriu čia vis užsimenat apie jį ,o aš pavartau prekybos centruose ir vėl padedu  (pagailiu pinigų ) .


pirmą kartą ir man buvo gaila, dabar tai ne biggrin.gif Mes čia cituojam jo tik nedidelę dalį, bet ten yra apie viską ir daug, taipogi - receptų wink.gif Išeina jis kas kelis mėnesius, todėl tie 8 litai išsidalina 2-3 mėnesiams smile.gif

QUOTE(zuzu @ 2010 01 24, 10:34)
nu mano mažutė kamera, tai ką daryt?kokį ten bliūdą beįkišt- galvoju?
kaip spręst tokias konkrečias problemas. 


pas mane irgi tam per maža, ką čia bepadarysi.... Reikia laukti geresnių laikų biggrin.gif


QUOTE(Cikadelė @ 2010 01 24, 10:52)
Beje, nuo kylančių rūgščių gelbsčiuosi Borjomi thumbup.gif labai padeda..tačiau jau daug kur užmačiau diskusijas, kuriose aptarinėjama- sveikas, nesveikas jisai...kai kas sako, kad negalima vaikams iki 7 m ir  nestuke.gif sakau, gal ką natūralistės bus girdėjusios ax.gif


aš girdėjau (tik girdėjau), kad skiriasi ir Borjomi, kuris padedamas PC lentynose ir tas, kuris vaistinėse....

QUOTE(jur.jurate2 @ 2010 01 24, 10:56)
Siaip yra toks Tibeto pieno grybeli-


teorinis klausimas - o kur jo gauti?


QUOTE(Katherina @ 2010 01 24, 12:14)
Ir dar tame pačiame straipsnyje rašė, kad visose pirktinėse sardelėse, pieniškose (daktariškose) dešrelėse, dešrose nėra jokios mėsos, kad ir ką ten sudėtyje rašytų, vien tik soja ir priedai...


mėsos yra, bet, mano nuomone, atliekinė + kraujo plazma. Pernai nutarėm "pasilepinti" pieniškomis dešrelėmis ir nusipirkom kažką iš tų tarybinių. MB suvalgė tris, aš dvi. Nelaimės niekas nerodė - man labai skaniai kvepėjo ir atrodė. Rezultatas - pusę paros vėmiau nuo tų dešrelių, faktiškai galavausi mirtim. Visur skaudėjo, krėtė šaltis. MB- nieko. Nuo to karto neberizikuoju, geriau jau vištienos ar kalakutienos gabalėlis iš patikimų pardavėjų, nei neaišku kokios pieniškos dešrelės...

QUOTE(Rasma @ 2010 01 24, 13:19)
Karas visada didelę žalą daro ne tik žmonėms, bet ir aplinkai.  Jei kalbėti apie kenksmingus junginius dirvoje, uolienose ir pan.


Rasma, auksinė mintis thumbup.gif Kažkaip viskas nusispalvino šviežiai smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Satura: 24 sausio 2010 - 13:24
QUOTE(ragana @ 2010 01 24, 13:06)
Tikrai nepirkčiau geriamojo vandens, nes niekuo jis nesiskiria nuo iš krano bėgančio geriamojo vandens smile.gif

Visiška teisybė.

Mūsų šeima kasdienybėje vartoja negazuotą mineralinį vadenį "Neptūną", jo neaukšta mineralizacija, jis visiškai natūralus.
Visada turime ir gazuoto mineralinio vandens "Tichė" arba "Akvilė", mėgstam atsigaivinti kartais burbuliukais smile.gif Čia aišku gali prasidėti diskusija apie angliarūgštę, bet aš vėlgi savo nuomone gyvenu blush2.gif

QUOTE(Katherina @ 2010 01 24, 13:09)
Na, aš Jums pilnai pritariu, dėl kainos ir kokybės santykio. Mano tėvai mėsą dažniausiai perka nedidelėje parduotuvėlėje, savininkai augina kiaules, skerdžia jas ir pardavinėja šviežią mėsą ir jos gaminius. Kainos didelės, bet gaminiai tikrai atrodo kokybiški ir skanūs. 

drinks_cheers.gif
Taip yra su maistu, kai vyras manęs klausia kur išleidžiu pinigus (t.y. tiek?), tai aš jam visada liepiu pasidairyti ką valgo. Paieškoti I rūšies mėsos gaminių šaldytuve, tepamo riebalų mišinio, kečupo plastikiniame butelyje, spalvotų jogurtų ir pan.
Atsakyti
mėgstu aš VET, žiūrėkit:

Mėsos produktų gamintojai klaidina vartotojus
(2006-05-12) / Maisto gamybos kontrolė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir teritorinių jos įstaigų inspektoriai, patikrinę prekyboje esančius mėsos gaminius ir mėsos produktų gamybos įmones, nustatė, kad mėsos produktai gaminami ir jais prekiaujama nesilaikant mėsos gaminių kokybės ir ženklinimo reikalavimų.

„Nustatėme, kad dalis gamintojų nesilaiko mėsos gaminių standartų, patvirtintų gamybos receptūrų, ženklinime neteisingai nurodo sudėtinių dalių rūšis, kiekius, netinkamai ženklina maisto priedus, mėsos gaminių gamybai naudoja mechaniškai atskirtą mėsą (MAM) ir neženklina sudėtyje, gamybai naudoja didesnius mėsos pakaitalų ir užpildų kiekius nei numatyta teisės aktuose. Rasti pažeidimai leidžia daryti prielaidą, kad gamintojai sąmoningai klaidina vartotojus“, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Darius Remeika.

Beveik trečdalis mėsos gaminių gamybos įmonių nesilaiko patvirtintų gaminių receptūrų, neteisingai paženklina ar pateikia vartotojus klaidinančią informaciją. 77 proc. visų pažeidimų yra neteisingai ženklinimo etiketėje nurodyta mėsos gaminio sudėtis, rūšis, naudotų žaliavų kiekis, nenurodomas gamybai pa naudotų žaliavų kiekis.

Patikrinimas buvo atliekamas visoje Lietuvoje. Nuo metų pradžios pareigūnai patikrino 794 mėsos prekybos įmones ir 113 mėsos perdirbimo įmonių. Patikrintos 5414 mėsos gaminių ir šviežios mėsos siuntos. Šviežios mėsos ženklinimo pažeidimų nustatyta 175 atvejais, mėsos gaminių ir pusgaminių siuntų ženklinimo pažeidimai nustatyti 691 atvejis. Už pažeidimus nubaustos 146 įmonės. Skirta nuobaudų 14510 litų sumai.

Pasak Dariaus Remeikos, gamintojai delsia pertvarkyti gamybą ir ženklinimą pagal naujus, nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusius Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų reikalavimus bei Lietuvos higienos normą HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas ir Lietuvos standarto LST 1919 „Mėsos gaminiai“ reikalavimus. Nustatyta atvejų, kada gamintojai į mėsos gaminius deda tai, ko neturi dėti pagal patvirtintas receptūras ar Lietuvos standarto LST 1919 reikalavimus. Todėl vartotojai įsigyja prastesnės kokybės mėsos gaminius.

D.Remeikos teigimu, ypatingai didelį nerimą kelia tai, kad šiuo metu sparčiai populiarėja kraujo plazmos naudojimas mėsos perdirbimo pramonėje - dalis mėsos pakeičiama kraujo plazma. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato vis daugiau atvejų, kai kraujo plazma naudojama ir aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai. Kraujo plazma mėsos gaminiuose keičia ne tik gaminių maistines, bet ir skonines savybes. Vartotojai skundžiasi, kas suprastėjusios mėsos gaminių kokybė, jų skonis.

„Žinoma, gamintojams tai apsimoka, tačiau nuo to nukenčia vartotojas. Gauname vartotojų skundų, kad verdamos dešrelės ištyžta, ar dešra turi pašalinį specifinį kvapą. Tarnybos tikslas, kad vartotojas, pirkdamas mėsos gaminį, būtų tikras, kad perka kokybišką, standartus ir reikalavimus atitinkantį produktą“, - tvirtina D.Remeika.

Nustatyti pažeidimai

Alytaus apskritis
UAB „Alytaus mėsinė“ mėsos gaminių ženklinimo etiketėse nenurodyta krakmolo kilmė, pagal ženklinimą negalima nustatyti kokio gyvūno rūšies naudojamos kepenys. Nenurodyta parūkytos dešros “Kiaulienos” rūšis. Pagal patvirtintas receptūras įmonė naudoja priedą Toris-70, kurio sudėtyje yra E-575, E-621 ir E-300, tačiau ženklinimo etiketėje tai nepažymėta - nurodomas kitas maisto priedas.
UAB “Riamona” ženklinant aukščiausios rūšies “Panerio” virtą dešrą neteisingai nurodyta gaminio sudėtis. Ženklinant rūkytą mėsos gaminį “Lašiniuotis” nenurodoma gaminio rūšis.
ŽŪK “Nemuno slėnio tradicijos” nesuženklinta 10 kg “Kalakutiena drebučiuose”, šalto rūkymo “Kalakutienos servelatas” ženklinimo etiketėje nenurodoma sudedamosios dalies procentinė išraiška.

Kauno apskritis
Raseinių rajone A.Žilienės IĮ patikrinimo metu kiaulienos kumpeliai suženklinti seno pavyzdžio etiketėmis, „Kaziuko“ ypatingosios šalto rūkymo dešros etiketėje nepilnai nenurodyta sudėtis.
Kaišiadorių rajone UAB „D.Gelombickienė ir partneriai“ ženklinimo etiketėse netinkamai nurodyta produkto sudėtis - nenurodyta naudota mechaniškai iškaulinta mėsa (MAM).
UAB „Kaišiadorių agrofirma“ PVM sąskaitose faktūrose mėsos produktų laikymo temperatūra, tinkamumo vartoti terminas neatitiko ženklinimo etiketėse pateiktos informacijos, netinkamai nurodytos mėsos pusgaminių laikymo sąlygos.
UAB „Girelės paukštynas“ sušaldytų vištų skerdenų ženklinimo etiketėse nurodoma „atšaldytos“, netinkamai nurodomas mechaniškai atskirtos mėsos (MAM) tinkamumo vartoti terminas.
ŽŪB „Nematekas“ netinkamai nurodytos broilerių atšaldytų skrandukų laikymo sąlygos, netinkamai nurodomas mechaniškai atskirtos mėsos (MAM) tinkamumo vartoti terminas.
Prienų rajone UAB „Viragis“ karštai rūkytų dešrelių „Skanutės" ženklinimo etiketėse netinkamai nurodytas sudėties eiliškumas. Karštai rūkytų dešrelių „Grill" ženklinimo etiketėse nenurodytas gamybai naudojamas krakmolas. Šaltai rūkytoje dešroje „Gardžioji" ženklinimo etiketėje nurodyta, kad naudojama degtinė, tačiau receptūroje nėra parašyta.
A.Kristučio IĮ virtos dešros „Verknės" ženklinimo etiketėje nenurodyta, kad naudojamas ledas, druska, prieskonių mišiniai, bulvių krakmolas. Karšto rūkymo „Kauno saliami" dešroje ženklinimo etiketėje nurodyta, kad naudoti prieskoniai, tačiau receptūroje nepažymėta.

Klaipėdos apskritis
UAB "Transmora" nustatyta, kad kalakutienos dešrelių ženklinimas neatitinka reikalavimų - nenurodoma naudojama paprika, konservantai, dažikliai.

Marijampolės apskritis
UAB ,,Samsonas" virta dešra ,,Vaikiška magiška“ ženklinime neįrašyta pagal receptūrą „kiaulių odelės“, ,,Valstiečių“ rūkytos dešrelės netinkamai nurodytas sudedamųjų dalių eiliškumas.
V Saukaičio IĮ karšto rūkymo ,,Nidos“ dešra nenurodyta rūšis.
A. Abraičio įm. ,,Srovė" dešrelių ,,Hod-dog" ženklinimas sunkiai įskaitomas.
UAB ,,Damsa" virtos „Prahos“ dešrelės etiketėje nurodyta sudėtis neatitinka patvirtintos receptūros.
UAB ,,Sasnelė" į aukščiausios rūšies dešra „Virta daktariška“ dešra pagal receptūra dedama mechaniškai atskirta mėsa (MAM) ir suproduktai-J, širdys.
UAB "Marijampolės mėsinė" gaminama II rūšies šalto rūkymo „Lietuviškas lašiniuotis“, aukščiausios rūšies šalto rūkymo „Lietuviška kiaulienos“ dešra sudėties ženklinime nenurodoma žaliava kiekybine išraiška, tačiau mėsos gaminio pavadinime ši sudėtinė dalis nurodoma.

Panevėžio apskritis
UAB "Ristva ir Ko" II rūšies virtų dešrelių "Mėgėjų" ženklinimo etiketėje sudėtyje neįrašyta vištienos mechaniškai iškaulinta mėsa (MAM) bei nenurodytas baltyminių pakaitalų kiekis procentais.

Šiaulių apskritis
UAB "Kužių agroįmonė" virtos aukščiausios rūšies „Daktariškos" dešros patvirtinamųjų mėginių tyrimų protokole nustatyta sojos baltymų kiekis 1,75%, riebalų kiekis 30,78 %; virtos rūkytos pirmos rūšies dešros "Rėkyvos" patvirtinamųjų mėginių tyrimų protokole nustatytas riebalų kiekis 31,54 %.
UAB "Stilsas" virtos aukščiausios rūšies "Tau Panerio" dešros patvirtinamųjų mėginių tyrimų protokole nustatytas riebalų kiekis 23,91 %.
UAB "Sibrila" virtų aukščiausios rūšies "Pieniškų dešrelių" patvirtinamųjų mėginių tyrimų protokole nustatytas sojos baltymų kiekis 2,5%, krakmolo kiekis 1,5 %.
V.Damonskio įm. virtos aukščiausios rūšies "Daktariškos" dešros patvirtinamųjų mėginių tyrimų protokole nustatytas sojos baltymų kiekis 2,7%. Mėsos gaminiams, kurių sudedamoji dalis įeina į gaminio pavadinimą nenurodytas sudedamosios dalies kiekis gaminyje, gaminių sudėtis ženklinimo etiketėse neatitinka receptūroje nurodytų kiekių gaminyje mažėjančia tvarka.
UAB „Norpa" virtai dešrai "Pieniška" sudedamosios dalys išvardintos ne mažėjančia tvarka, nurodyti ne visi naudojami maisto priedai. Karštai rūkytų "Tauragės" dešrelių, virtos rūkytos aukščiausios rūšies "Žvejų" dešros sudedamosios dalys išvardintos ne mažėjančia tvarka, neteisingai nurodomas apdorojimo būdas - "karštai rūkyta", patvirtinamųjų mėginių tyrimų protokole nustatytas sojos baltymų kiekis 0,94 %. Patikrinimo metu be ženklinimo pažeidimų nustatyta sanitarijos, higienos, gyvūnų gerovės pažeidimų. Taikyta bendra priemonė - veiklos stabdymas.
UAB "Linkuvos mėsa" virtų rūkytų aukščiausios rūšies "Medžiotojų" dešrelių patvirtinamųjų mėginių tyrimų protokole nustatytas drėgmės kiekis 62,14%. Gali būti ne daugiau 52 proc.
UAB "Kanrugėlė" karšto rūkymo "Kirsnos" dešrai neteisingai nurodytas tinkamumo vartoti terminas.
UAB "Ropokalnis" šaltai rūkytai I rūšies dešrai "Servelatas", karštai rūkytai I rūšies "Pajūrio“ dešrai, virtam II rūšies mėsos vyniotinio "Naujasis" gamybai vietoj receptūroje nurodytos jautienos naudojama kiaulienos kumpinė. Vyniotinio „Naujasis“ ženklinimo etiketėje neteisingai nurodytas sudėties eiliškumas.
Aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose sojos ir krakmolo neturi būti.

Tauragės apskritis
UAB „Rosagana" aukščiausios rūšies virto ,,Kiaulienos vyniotinis" receptūroje ir ženklinimo etiketėje nurodytos kviečių skaidulos (užpildas), aukščiausios rūšies ,,Pieniškų dešrelių“ receptūroje, gamybos kortelėje ir ženklinimo etiketėje nurodomi pieno milteliai, tačiau tikrinimo metu rasta naudojant gamyboje lieso pieno išrūgų miltelius. Karšto rūkymo aukščiausios rūšies virto ,,Jautienos vyniotinio su įdaru“ ženklinimo etiketėje nenurodomas jautienos bei įdaro kiekis procentais, taip pat ir konservantas E250. Aukščiausios rūšies virto „Kumpio apvalkale" ženklinimo etiketėje neteisingai nurodytas kiaulienos kiekis procentais.
UAB „Geranta ir partneriai” virtos dešros „Vietinė”, „Pilkoji”, „Užkandinė” ir „Panerio” nenurodoma gaminio rūšis.
UAB „Stragutės mėsa” mėsos gaminių II rūšies virtų „Pusrytinės”, II rūšies „Vištienos“ dešrelių, I rūšies „Vištienos“ dešros gamybai naudoja mechaniškai atskirtą paukštienos mėsa (MAM), bet ženklinimo etiketėje rašoma ,,vištienos faršas“. I rūšies „Virtas kalakutienos vyniotinis” ženklinime nėra nurodytas vištienos ir kalakutienos kiekis procentais, nenurodytas dedamas dažiklis E120. Gaminio pavadinimu „Pieniškos dešrelės“ nei receptūroje, nei ženklinimo etiketėje nenurodyti pieno baltymai.
R. Pinaičio IĮ gaminamo šalto rūkymo „Kaimiško skilandžio“ etiketėje nenurodytas konservantas E 250, karšto rūkymo „Kiaulienos šoninės“ etiketėje nenurodytas kiaulienos kiekis procentais ir klaidingai apibūdinamas konservantas E 250. Naudojamas prieskonių mišinys paštetams, „grill“ ir šviežioms dešrelėms gaminti su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu. Pieniškos dešrelės gaminamos nenaudojant pieno miltelių.
UAB „Dainiai“ gaminamos virtos arbatinės dešros ženklinimo etiketėje nenurodytas priedas E 451 ir įrašytas nenaudojamas E 500.

Telšių apskritis
UAB "Mažeikių mėsinė" antros rūšies mėsos gaminių ženklinime nenurodomi užpildo (krakmolas) procentine išraiška.

Utenos apskritis
UAB "Utenos mėsa" gaminamos šalto rūkymo "Kolumbo" dešros ženklinimo etiketėje pateikiama nepilna informacija apie produkto sudėtį. Etiketėje nenurodoma, kad į produkto sudėtį įeina rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E 451, nors tai yra reglamentuojama paruoštoje ir patvirtintoje produkto receptūroje.
UAB "Šiaudinių mėsinė" gaminamos šalto rūkymo "Klabuoto" dešros ženklinimo etiketėje pateikiama nepilna informacija apie produkto sudėtį - nenurodoma, kad į produkto sudėtį įeina švieži česnakai, nors tai yra reglamentuojama paruoštoje ir patvirtintoje produkto receptūroje. Virtoje rūkytoje "Juozuko" dešros ženklinimo etiketėje nenurodoma, kad į produkto sudėtyje yra kiaulienos odelių emulsija, nors tai reglamentuojama produkto receptūroje.

Vilniaus miestas
UAB „Skilandukas“ dešrelėms skirtoms kepimui (Grill ir Laužo dešrelėms) naudoja nitritą. Neteisingai nurodo arba nenurodo naudojamą dažiklį (pvz. natūralus dažiklis arba dažiklis). Neteisingai nurodo prieskonius ir kvapias medžiagas pvz.; natūralūs prieskoniai ir aromatai. Gaminio etiketėje susdėjus baltyminių mėsos pakaitalų kiekį (sojos baltymų izoliatas ir pieno milteliai) procentais gaunamas didesnis negu leidžiamas baltyminių mėsos pakaitalų kiekis. Neteisingai vartojama sąvoka "vyniotinis", pagal gamybos pobūdį ir naudojamas žaliavas turėtų būti slėgtainis. I rūšies „Daktariškos dešrelės“ ženklinime neteisingai nurodoma rūšis. „Kiaulienos“ dešros ženklinime nenurodoma kiaulienos kiekybinė išraiška.
UAB "Biovela" ir UAB "Cesta" gaminių etikečių sudėtyje nurodomos kiaulių odelės, kiaulių riebalai, tačiau pagal receptūrą naudoja odelių, riebalų emulsiją. Perskaičiavus vandens kiekį ir odelių, riebalų kiekius, vandens kiekis gaunamas didesnis, dėl ko netinkamai išvardinamas sudėties eiliškumas.
V. Kartenio firma „Elektrėnų mėsa“ nenurodo tiksliai kokias naudoja kepenis - kiaulių ar galvijų kepenys.
UAB „Vilniaus mėsa“ I rūšies karšto rūkymo "Hot Dog" gaminyje krakmolo nurodyta 7% (gali būti iki 3 proc.). "Kepeninis paukštienos paštetas" etiketėje pavaizduotų produktų nėra sudėtyje, II rūšies "Klėties virta dešra" gamybai naudojamos ne tos žaliavos, kurios nurodomos ženklinime, "Nykštukų paštetas" ženklinimo etiketėje rašo „be mėsos pakaitalų“, tačiau, jei mėsos gaminys yra aukščiausios rūšies, užrašo „be mėsos pakaitalų“ negali būti, nes visi aukščiausios rūšies gaminiai turi būti be mėsos pakaitalų
UAB „Galjana“ „Kiaulienos vyniotinis" nenurodo terminio apdorojimo būdo. Karšto rūkymo I rūšies "Pajūrio dešra" ženklinime nurodomi sojos baltymai 2%, o pagal receptūrą sojos izoliuotas, karšto rūkymo I rūšies "Medžiotojų dešrelės" pagal LST turi būti „Aukščiausios rūšies“. II rūšies virtos "Pilkosios dešros" receptūroje 1,7 proc. bulvių krakmolo, o ženklinime 2 proc.
Atsakyti
QUOTE(Satura @ 2010 01 24, 13:23)
aš girdėjau (tik girdėjau), kad skiriasi ir Borjomi, kuris padedamas PC lentynose ir tas, kuris vaistinėse....

mėsos yra, bet, mano nuomone, atliekinė + kraujo plazma.

Iš dalies teisybė drinks_cheers.gif Ir "Borjomi" labiausiai falsifikuojamas vanduo. Tad jei norit atpažinti kokį perkate, susipažinkite su reikalavimais "Borjomi" buteliui

Jei 'aukščiausios rūšies' dešrelės, tai tikrai nbus jokios 'atliekinės mėsos" (galvoju, kad žmonės taip vadina mechaniškai atskirtą mėsą g.gif, bet jei patikslinsit ką turit galvoje, bus aiškiau)

Dar kartą priminsiu, o gal kas ir nežinojot:
Aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamyboje neleidžiama naudoti maisto užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos.
I rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų.
II rūšies mėsos gaminiuose neribojamas krakmolo ir užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo jų kiekį nurodyti ženklinimo etiketėje.
Papildyta:
QUOTE(Satura @ 2010 01 24, 13:30)
mėgstu aš VET, žiūrėkit:

Tu - retenybė. Žinok, kad dauguma nemėgsta cool.gif Ypač įmonės biggrin.gif

Naudinga ir čia peržiūrėti, gal kas naujo:
http://www.nmvrvi.lt...imo.pranesimai/


Kas anglų, vokiečių kalba suprantat, tai daug naudingų nuorodų galėčiau įdėti apie maisto saugą ir kokybę.
Atsakyti