lelija, sunku klausima uzdavei. Gal, praleidau, nezinau kiek laiko lauki pati, kalbejau apie Sahrazad atveji, kad per mazai. Man jauti reikejo paciai pastumeti, jam net nesupratus gerai. Be priekaistu, be kritikos. Tiesiog buvo susidariusios tokios aplinkybes, kad turejau du pasirinkimus. Arba keliuosi gyventi pas ji, arba toli nuo jo. Jei toli, tai paaiskinau, kad santykiu nebus galimybe islaikyti. Del abieju uzimtumo, del galimybes mano gyvenime atsirasti kitam zmogui. Jis pasirinko PATS, kad kelciausi pas ji.
Manau, nei vienas zmogus nemegsta spaudimo, visada geriau, kai turi galimybe rinktis, tada jautiesi pats priemes sprendima.

Laukiu trys metai. Po dvieju metu su puse nuleidau rankas, nebegalejau daugiau panesti ant peciu "stumk-trauk", kaip sake Sarashad. Po pusmecio issiskyrimo jis vel apsireiske su savo "myliu, bet tu turi teise rinktis"; "as tau turbut per prastas";"as tiesiog toks, as nieko nevertas, bet tu fantatiska"... Ir zinau, kad jis nuosirdus, bet jis niekuo nepasikeite mums susitaikius, viskas tesiasi tas pats. Sunku...
