Jautis

kaip tuomet reaguoti ir ka galvoti, kai pasako, kad bus 6 val, pats buna netoli 8, nes "kamsciai, pakeliui reikejo i parduotuve ir t.t.". arba kai pasako, kad jis "almost done" ir atvaziuoja uz 1.5 val. tai jeigu tu almost done, tai ir atvaziuoji 30 min begyje

Oi nežinau, čia matyt jautis iš kitokio veislyno.

Man laikas ir duotas žodis labai svarbu - kraujas iš nosies, bet jei pažadėjau, padarysiu, arba jei abejosiu - nežadėsiu. Aš savo vaikui negaliu pažadėti, kad nupirksiu ledą vakare (netgi jei yra 95 proc. tikimybė, kad pirksiu aš tą ledą), nes iki vakaro dar gali daug kas nutikti ir gali netekti ledo pirkti už kokią nors bausmę, o jei būsiu pažadėjęs - turėsiu pirkti, o tada tai bus blogas auklėjimo metodas. Todėl aš pasakau, kad nupirksiu, jei nieko neatsitiks.

Nu gali žinoma būti įvairių situacijų, kad pakeliui atsirado papildomų nenumatytų darbų, bet jei tai nuolatinis reiškinys - aš neturiu paaiškinimo.

oi kaip nekenčiu tokių, mano buvęs toks buvo. sprogdavau kaip bomba vien nuo jo vaizdo, kai lėtai įsukdavo į kiemą pavėlavęs. Dar turėdavo drąsos pasisveikinti...
Papildyta:

oi gerai čia prisijuokiau, labai pažįstama situacija, bet jau teko patirti vyriško muštro, kad jei nori užsitraukti audros debesį ant savo nedėkingo asmenėlio papriekaištauk, kad pavojingai vairuoji jei prieš tai per ilgai kuiteisi.


-----

čia visos klausinėja kaip suprast kaip suprast, aš va irgi paklausiu tai kaip suprast jei mano pažįstamas raguotasis vos pasiguodus, kad va gavom naują objektą, zaraza, nežinau ką daryt, nesu tokio darius dar, siūlosi į pagalbą. Tai ką jis man padės? Kad jis pagal išsilavinimą ekonomistas !!

tai vis tik taip iseina, kad cia "firminis" jaucio zenklo bruozas mano jautis turejo drasos ne tik kad ramiai pasisveikinti, bet isvis apsimesti, kad viskas cia norma ir ner del ko putotis, juk svarbiausia, kad atvaziavo zmogus

na neeee..tas vežiukas yra, beje įpročiai žmogaus taip ir nepasikeitė. Konkretumo +/-0.00, net kalbėdamas telefonu mykia, murma kažką nerišliai tiesiai per aplinkui...

Paskaičius Publicum komentarus atrodo, kad jaučiai gyvena pagal surašytą scenarijų, o jei nuėjo į parduotuvę nusipirkti tris alaus (pasakė, kad parneš tris), bet yra tik du alaus tai jau susinervina nerealiai, išsimuša iš savo vėžių (pastebėjau jie mėgsta šitą žodį), viskas užknisa negyvai, praranda pasitikėjimą savim, nuotaika dingo, diena sušikta, jis šito neplanavo ir išvis ką žmonės apie jį pagalvos??? jis praktiškai žuvęs.

nu jomajo kas čia per požiūris. Tarsi būtų gimęs viska mokėdamas ir žinodamas, suprasdamas ir numatydamas.
O ne taip retai jaučiai būna vadovai ar verslininkai, juk tokiose pareigose ne visada viskas pagal planą vyksta ir ne visada į gerą pusę. O reikia turėti valios. Taip kad tas tragedijos darymas iš smulkmenų nelabai čia vietoj.

beje man jautis yra sakęs 'juk geriausi dalykai būni netikėti'.

Jei tai tas pats raguotasis, apie kurį jau esi kalbėjusi - tai kaip jau ir sakiau, tas "likim draugais" yra palikta landa santykių atnaujinimui. Tik reikalinga buvo proga ta landa pasinaudoti, o tavo naujas projektas ir yra ta proga: tu pasirodei silpna, tau reikalinga parama ir globa, o kur geriausias šansas pademonstruoti savo globą, pagalbą, vienu žodžiu rūpestį (o aš jau sakiau - jei rūpinasi, reiškia esi svarbi ). Tu parodei savo silpnumą, o jis kaip didvyris nori atbėgti ir visokeriopai tau padėti, globoti. Žinoma jis gal ir nežino kaip tai padaryti, darys pagal išgales. Bet sakiau kartais ne visada svarbu "kad", o čia ir yra variantas "kaip". Jis tiesia tau savo pagalbos ranką - jei priimsi pasiūlymą, jis tikėsis kažko ir toliau turės kryptį kuria linkme veikti. Jei atsisakysi - tai reiks, kad atsisakai JO. Aš taip sudėliočiau spėlionę iš tavo situacijos.


Kliamka, kodėl jaučiu keistą tavo susierzinimą??? Dabar ant vienos "svarstyklių" pusės dėkim tau nepatinkantį jaučio norą planuoti prognozuojamas situacijas, tam kad jas valdyti ir susierzinimą, kai kas nors nepavyksta ir ant kitos padėkime tavo norą perprasti jauti tam, kad galėtum kontroliuoti padėti ir susierzinimą, kai tau tai nesigauna. Kuom tu savo susierzinimu skiriesi nuo jaučio .

Tu jau reiškei susierzinimą, dėl to, kad jaučiai yra tokie, ar anokie, bet ne tokie kokie būtų patogūs ir prognozuojami tau ir kai taip nėra tu piktiniesi. Tai jautis irgi tą patį daro - jis prognozuoja ir planuoja gyvenimo situacijas nuo smulkių iki globalių tam, kad galėtų kontroliuoti tas situacijas ir kai tai nepavyksta jis irgi sudirgsta.

O dėl alaus pavyzdžio - tai per menkas nesklandumas ir per lengvai išsprendžiamas, kad dėl to išsimušti iš vėžių. O ir sutarti su jaučiu nėra taip jau super duper sudėtinga, kai pabandai jį suprasti ir bendradarbiauti, bet kai bandai iš jo "nulipdyti" visai kitokį žmogų nei jis yra - tada taip, sutarti su jaučiu bus laaaaabai sudėtinga. Šiaip tai matyt galioja visoms charakterių rūšims.

Nezinau, kuo toliau i miska, tuo daugiau medziu Mano jautis, kaip sako Publicum, apie tris metus jau nieko nedaro tik meto ta kabliuka ir meto...vos pajunta, kad atsitraukiu, intensyviau... Bet visiskai nieko nedaro del santykiu, gyvena savo paslaptingame pasaulelyje as turiu ieskoti progos kaip pamatyti, kaip pabuti (mes gyvenam atskiruose miestuose), o jis ta kabliuka dar metytu 10 metu Net jei pasakau, kad atvykstu, manes nemates menesi ar du, savo suplanuoto laisvalaikio jam atsisakyti - tragedija Paskutini karta atsisake, bet tik tuo atveju, kai pasakiau, kad musu santykiams galas. Jei bandai kazka kalbetis atvirai, konkreciai, jo atsakymas-tai tu gi viska zinai, arba as nevertas taves, nemoku to ir ano. Nu niekaip nesuprantu, jei myli zmogu, kaip galima sitaip???

Kažkaip jaučiu visų čia jaučiais nepatenkintų moterų santykiuose vieną bendrą bruožą - negyvenat kartu su jaučiu. Jūsų atveju netgi skirtinguose miestuose. Marekesh jautis irgi yra atvažinėjantis.

Aš tik dabar pradedu suprasti kodėl mano merginos pabėgdavo. Nes matyt jausdavosi ir galvodavo lygiai taip pat, kaip ir didelė dalis moterų čia reiškiančių nepasitenkinimą jaučiais. Esu turėjęs keletą santykių, kurie man atrodė rimti, bet ne tiek, kad beatodairiškai perkelčiau juos į aukštesnį lygmenį - todėl jie ir nutrūkdavo (dažniausiai ne mano iniciatyva ), o pribrendau rimtam sprendimui tik tada kai turėjau moterį su kuria norėjau ir kūriau BENDRĄ buitį. Netgi, kai jau beveik gyvenau pas ją (ji nuomojosi kambarį), aš nejaučiau, kad tai mūsų, tai buvo jos, o kol aš negaliu pilnavertiškai kurti mūsų - aš esu nuogas, kad galėčiau teikti tokius pasiūlymus. Ir tik kai mes abu perėjom gyventi atskirai į MŪSŲ bendrai išlaikomą plotą - tada aš ir pribrendau (o gal taip tik sutapo) rimtiems sprendimams.

Tai zinoma, o kam kurti santykius, jei kita puse negalvoja ju perkelti i kitoki lygmeni? Cia klausimas ir atsakymas ir man, ir marakesh, ir visoms kitoms, kas su tais kabliukais susiduria : asmeniskai man, kabliukai jau seniai nerupi, o visame kame norisi konkretumo ir ipareigojanciu sprendimu.

ir tada uzduodi sau klausima, nu kiek dar gali laukti, stengtis...?!

Gal ir taip Tik tegul Jūsų sprendimai būna tik Jūsų sprendimai. Neimkite mano išvedžiojimų kaip aksiomos. Aš dalinuosi tik savais pamąstymai ir tik savais patyrimais.

Gal iš tikrųjų jaučiams reiki poros praradimų ir širdgėlos, kad kai megsis santykiai, kurių prarasti nenorės, darys ryžtingesnius veiksmus. Gal ir taip.

Mes buvome issiskyre jau, ir ji jau buvau beveik ismetus is galvos. jis jau buvo prarades mane ir apsireiske viena diena kaip is dangaus, kaip jis vis tiek myli ir t.t. Daviau sansa viskam is naujo, bet panasu, kad per ta laika jis nepadare jokiu isvadu...