Noriu pasidalinti savo patirtim: pirmas nestumas nelabai planuotas, bet viskar ciki - turim suneli. Antras pastojimas 2008 m. kaip ir planuotas, na nesisaugant, bet... 6 sav. prasidejo tepimas, nestumo gimdoj nesimato, o galas toks, kad trukes ir operacijos metu pasalintas kairys kiausintakis. Leliukas atseit prisitvirtines buvo prie pat isejimo i gimda. Daktares teigimu pritruko jegu prasibrauti pro ta siaura plyseli. Galbut buvo per silpnas, del ko siek tiek kaltinu save, nes pastojimas turejo but mazdaug tuo metu kai svenciau savo gimtadieni, tai galbut ir papiknaudziavimas alkoholiu ir kita diena vaistai nuo galvos skausmo galejo itakoti kad leliukas neistenge pasiekti 'namuciu'. Po operacijos rekomendacijos nepastot bent 3 men, na ir nelabai tikintis as jau laukiuosi praejus 5 men. Aisku baimiu buta visokiu, bet turiu jau antra suneli
Na o pabaigai - suneli maitinu pati iki siol (jam neuzilgo 1 m.), visa maitinimo laika su vyru pasisaugodavom, bet neemem ir per daug i galva, nes juk maitinant ir taip negali pastoti (aisku jei maitini ne reciau kaip 3 val. diena ir t.t. O as maitinau itin daznai), na tai jautemes ypac saugus, plius turiu tik viena kiausintaki, na ir pabaigai - as jau 11 sav. kaip laukiuosi, nestumas gimdoje. Taigi, savo tokia ilga istorija, visas merginas, kurioms teko isgyvent ta siauba negimdini, ir netekt kurio nors kiausintakio, noriu padrasint - bus tu leliuku tikrai, geriau net pasisaugokit
SEKMES VISOMS!
