Ar verta laukti piršlybų ar gyventi 'susimetus'?

Pasikartosiu - čia ne apie santuokos gėrį / blogį, o apie tai, kad sugyventinė yra menkinamasis apibūdinimas.


Žinoma, tačiau šiuo konkrečiu atveju neatmeskime visuomenės nuomonės kaitos galimybės. Kinta vertybių samprata, gyvenimas "susimetus" nebėra toks močiučių baubas, koks buvo prieš n metų, taigi natūraliai ir sugyventinių statusas nėra taip negatyviai vertinamas, kaip anksčiau.

O dėl gėrio ir blogio... Žinot, tikrai nemanau, jog tai, kad sugyventinė man neatrodo begėdė paleistuvė reiškia, kad mano vertybių sistema "sušlubavusi"

del visuomenes nuomones formavimo ir atspindzio tai klausimas gincytinas. nes jei vadovautis tokiu 'zmoniu', 'paneliu', 'stiliu' tiesomis, tai neturetu buti apskritai nei vienos ilgalaikes nei seimos, nei partnerystes, meiluziai- norma, o zmogu nuzudyti - kaip pieno parduotuveje nusipirkti.

Gal ne tiek pasireiškia (nors, žinoma, yra ir "grįžtamasis" procesas"), kiek yra formuojama. O medijos, mano supratimu, šiandien tikrai nepropaguoja santuokos kaip vertybės...

na diskusijose visada atsiranda zmoniu, kuriems viena ar kita tema skaudi ir visur vaidenasi kesinimasis i oruma ar menkinimas. nemaciau kad kas vadintu sugyventines paleistuvemis vien tik todel, kad santuoka neiforminta. tema apie skirtingu statusu privalumus ir trukumus. is sugyventiniu puses rimtesniu argumentu pries santuoka nebuvo. tik kaltinimai antrai pusei menkinimu ir arogancija.

Man labai patinkantis pavyzdys, kaip medijos formuoja vis. nuomonę:

Susirūpinusi Kauno, kaip nusikaltimų sostinės, įvaizdžiu, miesto savivaldybė užsakė atlikti tyrimą, kodėl Kaunas vadinamas Lietuvos Chikaga, o kauniečiai tapatinami su nusikaltėliais. Tyrimui pasirinktas laikraštis "Lietuvos rytas", skiltis "Penktasis puslapis" (kriminalai); detaliai tiriama, kiek ir kokių miestų bei jų gyventojų pavadinimų (pvz Vilnius - vilnietis, Šiauliai - šiaulietis) minima antraštėse (matomiausia vieta). Pagal rastų antraščių dažnumą miestai išsidėto taip : Kaunas (40), Klaipėda (20); Šiauliai (16), Vilnius, Alytus (12), Marijampolė (4) ir t.t. Taigi, Kauno vardas minimas net ketvirtadalyje antraščių. Duomenys palyginti su užfiksuotų nusikaltimų tiriamu laikotarpiu skaičiumi:paaiškėjo, kad absoliutus lyderis yra ketvirtoje vietoje pagal pavadinimo antraštėse vartojimo dažnumą buvęs Vilnius, gerokai nuo jo atsilieka Kaunas, tik tada Klaipėda, Šiauliai....

Įdomus ir iškalbingas tyrimas

Santuoka turi savų pliusų, savų minusų.
Vistik, jei tai tikrai apgalvotas ir tvirtas žingsnis - puiku. Jei tik todėl, kad visi taip daro - kažin, ar gerai...
Kita vertus sugyventinių statusas labai slidus... Čia gyveni kartu, čia jau gali ir atskirai... Santuoka galbūt kažkiek įpareigoja stengtis šeimos labui ir palaikyti bei puoselėti tuos santykius, tą bendrystę, kurią pasižadėjai saugoti... Nors tai ir labai sunkus darbas...
Aš tikriausiai susilaikyčiau nuo už ir prieš. Žmonės gyvena taip, kaip jiems atrodo teisinga...

Pasekite diskusiją nuo pradžių - įtikėsite vaiduoklių realumu.

Mano postas buvo atsakas į natūraliai besivystančią diskusiją, taigi - į temą.

Buvo. Diskutavo net dūmai rūko.

Todėl kad vis dar gaji nuomonė, tarkim tos konservatyvesnės visuomenės dalies, kad sugyventinė tėra laikinas etapas, per kurį ji: 1) tampa legali žmona; 2) keičia kitą sugyventinę. Tai kažkas nekonkretaus, neapibrėžto, neapsispręsto. Nei taip, nei ne. Nei pakarta, nei paleista. Ji arba kažkas, arba niekas. Kaip ją traktuoti?? Ar kiekvienas naujai sutiktas ir šviežiai sugyventas pretenduoja į a la "žmonos/vyro" statusą? Ne. Per daug garbės ar per mažai pasitikėjimo, ar ne? Todėl tas kiekvienas naujas traktuojamas įvairialypiai.

Kiek mačiau, didžiausias argumentas buvo - pateikit argumentą, kada būti sugyventiniais geriau nei santuoka. Nes kažkaip kurie daugiausia riejasi, nemano, jog svarbiausia, kad pačiam žmogui gerai (tiksliau abiems žmonėms poroje). Tokiu atveju reikia argumentų, kodėl vienas ar kitas negerai.

Griežtai santuokos pusėje argumentų buvo:
- visuomenės požiūris (daugiau ar mažiau neapibrėžta, visigi kiek teko skaityti, statistika paremia šį argumentą)
- kad abu poroje santykius supranta vienodai (mano nuomone, svarbus argumentas, dažnai gyvenant kartu kiekvienas santykius tranktuoja skirtingai: vienas jaučiasi laisvas, kitas - beveik susituokęs)
- tradicija, tikėjimas (kam nesvarbu, tas tegul kaip nori)
- teisiniai dalykai (paveldėjimas, vaikai t.t.)

Sugyventinių pusėje argumentas buvo (kiek pamenu, pataisykit, jei klystu) vienas:
- lengviau išsiskirti (argumentas gana keistas, jei jau kalbame apie rimtus santykius)
Na galbūt galėčiau nuo savęs pridėti vieną
- pasipriešinimas visuomenės normoms (kokios jos bebūtų): jei visi plyšauja, kokia tu paleistuvė, kaip tave pames, o tu santykiu tvirtumu tiki, gali sau ramiai su šypsena visiems špygą rodyt.

Iš kitos pusės, jei jau čia diskutuojama, vadinasi kyla klausimas, kas geriau, ar mano padėtis optimali. Ir jei kartu gyvenančios aršiai diskutuoja (o argumentų neturi), vadinasi kažkur savo padėtimi nepatenkintos. Kiek pamenu, kol nesusituokusi su MB kartu gyvenau, nekilo noras niekam įrodinėti, kad va tik šitaip yra gerai ir visi kiti - vien davatkos ir atsilikėliai. Man buvo gerai, tikėjau santykių rimtumu, bet kartu mačiau, kad nemažai moterų gyvena su saviškiais vien dėl to, kad tikisi, jog jas kada nors ves. Liūdna net buvo žiūrėt į kai kurias - nuolat aiškina, kaip jos tekėti nenori, o paskui užtinki pas jas namie krūvas vestuvinių žurnalų, pro žiedų parduotuves praiedamos dūsauja...
Beje, iš vyrų pusės kažkaip neteko išgirst, kad jie prieš santuoką būtų. Ir nuolat sako, kad va, ateis laikas - vesim. Tik greičiau ne laikas, o toji vienintelė dar neatėjo

Jums neatrodo paradoksalu tuoktis, dėl "visuomenės požiūrio" ?

Gražiai sudėliojote. Ir, mano manymu, toks požiūris iš esmės yra teisingas. Tai laikinas, pereinamasis santykių etapas. Tačiau šitai nėra nei pliusas, nei minusas. Tai negali būti įvardijama kaip blogybė, nes iš esmės tėra perėjimas iš vienos "būsenos" į kitą.

Blogio tame etape nėra, bent jau tol, kol žaidžiama šeima ir visi patenkinti tokia padėtim. Pvz. ar sugyventinė pastojusi netampa tam tikra prasme "vaiko užstatytoja" vyrui? Kaip po to traktuojamas toks dalykas. Ar viskas gerai su vaikų planavimu, kai tarkim moteris tai gali daryti tik būdama santuokoje, nes tik taip mato pilnavertę šeimą. O vyras kaip ir už vaikus, bet prieš santuoką iš esmės.