Dekui, kad diskutuojate apie mano atveji.
as pati tai tiesiog pasimetus.
is kitos puses paziurejus visas tas gerbuvis yra isigyjamas uz jo pinigus, tad gautusi, kad as kaip ir neturiu teises i ji. Bet is kitos puses as jam sudarau salygas dirbti, auginu jo vaikus, valau namus, darau valgyti ir t.t. Nezinau tik, ant kiek tos salygos ivertinamos?
nenoriu skirtis, noriu tik kitaip jaustis, noriu kad ir mano dalis kazkaip augtu, noriu kazka pagaliau uzgyventi, man juk jau virs 30

. ziauriai glumina mintis, jog gyvenu buste, kuris spec.uzrasytas jo mamos vardu, ji valau, tvarkau... kartais taip norisi streikuoti ir nieko nedaryti, bet toks nevalyvumas, uzejus sveciui, visada pirmiausiai kris ant moters
kaip man elgtis, kai vien prasnekus apie vedybas, jam pirmiausiai kyla mintis, jog as kesinuosi i jo turta?
p.s. Nakvisa, 100proc. sutinku, kad esu sioje situacijoje pati kalta. jeigu kas man duotu dabar mano patirti ir atsuktu metus atgal, ne per kur neplanuociau vaiku nesantuokoje, netgi ir gerai pagalvociau ir apie bendra gyvenima kartu. dieve, mano, kaip gerai gyvenciau turedama buvusi darba ir laisve.
o darbą susirasti tokia pat misija, kaip į Marsą nuskristi?