QUOTE(Kivuka @ 2010 03 07, 18:52)
Dažniausiai prieš santuoką yra tos moterys,kurių sugyventiniai (mylimieji) joms nepasiperša arba jų nenori vesti. Joms nesąmoningai įteigiama,kad santuoka bereikalingas dalykas. Nenorėdamos pripažinti,kad jų niekas nenori vesti, jos pačios ima deklaruoti, kad tai JOS NENORI tuoktis (nesvarbu,kad tai draugas nenori). Nors jei realiai draugas pasipirštų, tai manau nei viena neatsisakytų tuoktis

Įdomu, kiek yra tokių, kurioms buvo pasipiršta, jos atsisakė tuoktis (nes iš tikrųjų pačios nenori), bet ir toliau gyvena susidėję su tuo pačiu vyru. Manau,kad tokių vienetai
Nepasakyčiau... Kažkodėl nenoriu aš antra karta tuoktis, nors tu ką...
Prieš pirmą santuoką taip pat gyvenome kartu, susituokėme po kažkiek laiko - bet po vestuvių į "aukštesnį lygį" deja neperėjom. Tiesiog tapau "nuosavybe", kuri "niekur nedings" ir viskas pradėjo eiti tik blogyn...
Gal todėl ir netraukia tuoktis antra kartą? Gal bijau?
Finansinis saugumas man nėra aktulaus - išsilaikau save pati. Kas liečia emocinį saugumą - santuoka to negarantuoja, jau įsitikinau. Kad išliks jausmai, santuoka negarantuoja taip pat. Ir apskritai, šiame gyvenime niekas ir niekada jokių garantijų neduos...
Nesu legvabūdė, įsipareigojimus prisiimti moku ir be štampo pase
O jei MB pasipirštų... Gal kol kas geriau, kad jis to nedarytų

. Nes tada tektų rinktis, ar jį įžeisti atsisakymu (nes, kiek žinau, vyrus tokie dalykai užgauna), ar sutikti (kad jo neįžeisčiau) nors viduje to ir nenoriu.