QUOTE(burbuliuke1 @ 2010 02 10, 18:05)
as irgi turiu ta pacia beda - paniskai bijau skristi
Kai tik suzinau kad kazkur skrisiu pradedu nerimau, likus savaitei sirdis dreba ir nemiegu, o skrydzio diena tai is vis nezinau kas vyksta, paskui nelabai pamenu ka dariau ka sakiau
tik as kai skrendu daznai i tulika vaikstau, man ten kazkodel ramiau kai uzsidarau, nezinau kodel
o siaip skaitau zurnalus, vartau ju katalogus, geriu kava, arbata(stipresniu negeriu nes brangus labai, siaip tai gerciau)
o dabar kai pagalvoju kad 5.5 valandas reiks praleisti ore i egipta skrendant tai net sirdis stoja
ir kas svarbiausia zinau kad skristi saugiau nei vaziuoti masina, bet skrendant girdziu kiekviena varilio garsa, jauciu kiekviena krestelejima, visa laika ziuriu i prieki ar pilotai nesikviecia stiuardesiu i kabina, stebiu stiuardesiu veido israiskas, netgi ziuriu i keleivius, bandau atspeti ar ju tarpe yra tokiu kuriems dievulis numates paskutine kelione
tik jei mano brangusis irgi pradeda drebeti ir panikuoti tada as staiga tampu didvyre, nustoju bijoti ir raminu ji
Oi,su tom baimem,man tas pats
Jau rasiau sioi temoi kad vyras padare staigmena,nupirko kelione i Egipta,o as kategoriskai atsisakiau,baremes iki asaru
Skraidzius esu ne karta ir ne du ir vistiek bijau
Paniskai bijau,ypac kai lieka kelios dienos iki skrydzio
Siaip einu miegot 24h visada,o kai skrisism(o tai jau bus uz savaites)reiks keltis 2h nakties,tai tipo 2 valandas pamiegosiu,o jauciu kad isvis nemiegosiu.
Siaip,labai patinka kai lektuvas dar ant zemes,labai greit vaziuoja ir atsiplesia nuo zemes,nerealus jausmas,o poto jau as pradedu visko bijot,posukiu,garsu,taip pat stebiu aplinka,stiuardeses,zmoniu reakcijas,ramina ziurint i miegancius arba skaitancius zmones.Na ir apsiraminu kai pradeda leistis,tada jau kaskaip palengveja...Si karta tai jauciu isgersiu lektuve stipresniu gerimu ir miegosiu,nekenciu tos paranojiskos baimes,ir nors mazesne tikimybe sudusti nei pakliuti autoavarijon,as jausdama zeme po kojom jauciuosi ramiau ir saugiau