QUOTE(Šindila @ 2010 02 01, 13:11)
prasau placiau?
Plačiau? apie ką? apie palikimą?
Prašom: - kaip visi (tikriausiai) žinome, vaikas yra ŽMOGUS, su visomis žmogui būdingomis sąvybėmis - jausmais, pojūčiais, norais ir baimėmis...
Tada įsivaizduokite, kad jus - SUAUGUSĮ - kažkas nuveža į pvz. Kinijos gilumą ir ten palieka... Ką jūs jausite? Nieko nėra pažįstamo (nei žmogaus, nei daikto), reikia daryti kažkokius dalykus, ko iki tol nedarėte ir neturite apie tai supratimo... Geras būtų jausmelis? Bent jau man - tai šlykštus...
O mažam vaikui, kurio labiausiai išsivystęs yra dar tik baimės jausmas - tai sukelia šoką, kad dingo mama, kad viskas ne taip kaip buvo, ir jis dar nesupranta, kad tai laikina, kad visa tai - tik jo labui...
..........
Tam ir yra "pratinimai", t.y. vaiko supažindinimas su aplinka - vaikas būna su mama (jam ramu) ir jis susipažįsta su naujais daiktais, naujais žaislais, naujais suaugusiais (auklėtojomis) bei nauja tvarka - kada žaisti, kad avalgyti, kada miegoti...
..........
Taip , beje, dirba ir normalūs vaikų odontologai (čia jau iš praktikos) - pirmą kartą vaikui aprodomi visi įrankiai, visi daiktai kabinete, parodoma kaip veikia vandens siurblys, kaip vandenį pučia grežimo maįina ir pan... mano mažoji po tokios "ekskursijos" klausė - kada vėl eisim, o nuėjus - ramiai atsisėdo į kėdę, išsižiojo, leidosi gręžiama (nes jau žinojo ką tas šviečiantis ir zvimbiantis pagaliukas daro), ramiai leidosi užplombuoti dantuką...
.............
Taip ir darželyje - per kelias dienas vaika susipažįsta su visa aplinka, ir tik tada, kai jis jau ramiai jaučiasi grupėje su mama, jis paliekamas VIENAS. Nors tada ir pasitaiko verksmo ir rėkimo, bet tai jau nebe tokia psichologinė trauma vaikui, jei pasikeitimas įvyksta per minutę...
Beje, pas mus grupėje gal tik ketvirtadalis vaikų pirmą kartą palikti be mamos verkė, mano mažoji - neverkė išviso. Jai tada buvo du su puse...