Normalios šeimos pajamos

visi cia verslininkai neseniai verke,kaip jie neturi is ko kelt minimalia alga,o ziurek pakele ir nenubiedniejo o as tai noriu, tik va ,kad "nenusipelniau" algos,is kurios galeciau sukaupt verslui reikalinga pradini inasa

Tai kad verslai is paskolu pradedami dazniausiai. Zmones rizikuoja visa gyvenima susigadinti jas imdami, ne taip kaip jus, gerbiamoji, jusu darbovietes problema-ne jusu problema. Mano draugui pasiskolinus 100tukst ir bankrutavus jis gyveno baimeje, kad privatus investitorius uzpykes neisveztu i miska paauklet ir invalidu nepadarytu. Gal ir jus norit tokio likimo rizika prisiimti? Ir prisiemus visiems samdomiems darbuotojams neprisiimantiems jokios atsakomybes moket kaip sau? Prasom, pirmyn matot, as pati esu smulki verslininke, uztai kitaip viska matau-jus pabandytumet ir suprastumet, apie ka as, uz tai ir dar kart kvieciu-kurkit imone ir mokekit daugiau nei visi.

Taigi atsakymas aiškus ir ne vieną sykį išsakytas - ne visi gimę turėdami tokį savybių ir gabumų rinkinį, tinkantį verslui ugdyti ar tiesiog daugiau uždirbti. Bet aš tada nesupratau - o kodėl norima "iš visų pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikį"?

Kitas mano pastebėjimas - nemažai laiko mano išlaidos neviršijo 1000Lt. (gyvenant be vaikų nuosavam būste, bet ne kruopomis/bulvėm mintant). Tad ar tikrai tas minimalus atlyginimas turėtų būti keliamas, ar tikrai už jį neįmanoma pragyventi? Jei žmogus yra išlaikantis kitus žmones, vaikus, tai tiek tikrai negana, bet gyvenimo pradžioj, ar kabinantis į gyvenimą? Buvau privačiuos slaugos namuos, tai tarp personalo priimta (kaip čia taktiškai pasakius) na ne itin aukšto intelekto. Bet žmonės dirba, turi užsiėmimą, nesėdi globėjams ištisai namie, man tiesiog džiugu, kad atranda ir jiems tinkantį darbą.
Realiai, visi mes norėtume daugiau uždirbti, bet kai pasisuka kalba apie kitų žmonių samdymą darbui, tai iškart pasiskaičiuojam, kad tūkstančių už tą ar kitą paslaugą sumokėt negalim.
O į valstybę aš žiūriu kaip į draudimo bendrovę, kuri surenka mokesčius ir juos perskirsto suteikdama tiek socialinę apsaugą, tiek sveikatos, tiek atlieka teisingumo funkciją. Kadangi mūsų valstybė pati iš savęs mokesčių negali paimti (na nėra auksinis avinėlis, neturi gamtinių resursų), tai visi pinigai surenkami tik iš piliečių (nebūkime naivūs galvodami, kad iš verslo. Verslas - tai mes, mūsų pinigai, iš dangaus tie pinigai nenukrenta). Taip mąstydama aš negalvoju ir neskaičiuoju, kiek sumoku mokesčių ir kiek gaunu jų atgal paslaugų pavidalu, nes žinau, kad kaip draudime reikia tiesiog džiaugtis, kad tau tų išmokų neprireikia Bet tuo pačiu nesuprantu visų tų pasakymų, kad lai poniukai eina į privačius darželius, valstybinius palikdami likusiesiems. Arba kad gėda gaut išmokas. Kartais man atrodo, kad žmonės mėgsta kirsti šaką, ant kurios sėdi

Prisiminiau anekdota. Kiek reikia dirbti uz minimuma? Nei kiek,ir dar siek tiek kenkti
o jei rimtai,patI nesu verslininke,bet turiu puikiu pavyzdziu is aplinkiniu,kada pats direktorius ne kazin kokius milijonus uzdirba,bet zinoma,sukasi geriau nei darbininkai uz minimuma,aisku,jiem taip nepatinka,bet galima paskaiciuoti. Tarkim 10 darbuotoju gauna 1000lt ant popieriaus,vadovas kas menesi gauna 10tk pinigu. Skirtumas didelis,bet jeigu vadovas kiekvienam pakeltu bent po 500lt ant popieriaus,jau gautusi,kad vadovas apie 7.5tk turi nusirezti nuo saves(juk keliant alga,darbdaviui dar padideja mokesciai),vadinas vadovui lieka 2.5tk. Na,gal ir garbinga,bet kuris is musu padovanotu is saves tokia suma? CIA labai primityvus pavyzdys.
Visai kas kita,jeigu darbuotoju darbo verte auga,o atlygis ne. Bet siaip lygioj vietoj niekas nieko nedidins.

Vieni verslininkai ir tai vos išgali tiek mokėti, bet patys visko nepadarys, todėl ir samdo už kiek gali pasamdyti, kiti moka tik dėl to, kad dauguma moka tiek, tokios darbo rinkos tendencijos. O valstybinis sektorius, jau ten tai aukso klodai? Ne. Va tokia matematika. Pas mus stereotipai, kad jei daro verslą, tai baisinis turtuolis, maudosi piniguose. Nusileiskit ant žemės. Realių turtuolių labai labai labai mažai. Kad perka kažkas paskolinį automobilį, būstą, tai dar nieko nereiškia. Gali vairuoti prabangų auto, o būti iki kaklo skolose. Iškreiptas vaizdelis.

Galim sapalioti apie garbinguma, supratinguma, teisinguma, bet verslininkai visada mokes rinkos atlyginima, netgi tada, jei galetu moketi daugiau. Jus pagalvokite apie pavyzdi, esu as ir mano konkurentas. Mano konkurentas moka rinkos atlyginima, o as daugiau. Mano konkurentas pelna perinvestuoja arba pasamdo dar papildoma darbuotoja taip sudarydamas geresnes salygas klientui ir mane nukonkuruoja, nes pas mane tam lesu nera. Taip ir veikia viskas. Tokioj situacijoj nebent valstybe galetu isikisti ir istatymais pakoreguoti situacija, bet tik taip. Rinkos atlyginimas gali kilti, jei zmones nustotu dirbti uz tam tikra atlyginima, taip yra daug kuriose srityse ivyke. Paziurekite i vakaru rinkas, kaip lenkai, rumunai ir bulgarai visur numuse rinkos atlyginimus iki minimumo ir salygas padare nepakenciamas...Cia tik zmones kalti. Ir dabar, Lietuvoje tokie atlyginimai, nes yra, kas uz tokius dirba.

Bet čia dar galima ir padiskutuoti, tiesą sakant

Protingas, žvelgiantis į perspektyvą verslininkas gali mokėti ir didesnį atlyginimą savo darbuotojui negu jo tiesioginis konkurentas su tikslu privilioti patį geriausia kandidatą rinkoje.
Tuo pačiu darbuotojas bus motyvuotas likti savo darbo vietoje, nes pas konkurentus uždirbtų mažiau.
Kokia nauda darbdaviui iš to? Personalo kaita kainuoja daug - krentantis darbo našumas, mokymai ir pan.

Bet ir vėlgi, viskas susiveda į pačio žmogaus, darbuotojo motyvaciją - jei tu nori gauti kiek didesnį atlyginimą, nei daugumoje įmonių mokama už tą poziciją, turi ir pats būti geresnis - labiau išsilavinęs, patyręs, turintis, ką pasiūlyti darbdaviui, jog jam su kaupu atsipirktų tavo išlaikymas

Sitas jusu pavyzdys tinka tuo atveju, kai specialybe paklausi ir truksta darbuotoju. Tada ir kyla rinkos atlyginimas, kai ne darbuotojai konkuruoja del darbu, o darbai del darbuotoju. Man irgi anksciau atrode, kad darbdaviams labiau apsimoka nurezt nuo saves, kad nebutu darbuotoju kaitos, bet pradejus bendraut su verslininkais pamaciau, kad tai tik samdomu darbuotoju daznai eskaluojama ideja. Paradoksas, bet 99% verslininku renkasi darbuotoju kaita virs mokejimo daugiau. Reiskia jiems taip labiau apsimoka.

Kadangi esam šiokie tokie įvairių sričių verslininkai , tai parašysiu kaip yra. Didesni atlyginimai mokami tik tiems, kurie labai konkrečiose ir specifinėse pozicijose, kur reikia speco ir kur nėra specų klodai, labai ribotas pasirinkimas. Visur kitur - rinkoje vyraujantys atlyginimai, ne minimumai. Pas mus minimumo apskritai niekas negauna, net pačios žemiausios grandies personalas

Na taip, rašydama ir turėjau galvoje specialistus.
Mokėti didesnį atlyginimą nei rinkoje žmogui, kuris atlieka funkciją, nereikalaujančią jokių žinių ar įgūdžių nėra tikslinga. Jei atlikti darbą galima apmokyti per porą valandų, tai žinoma, kad nuostolis įmonei dėl kiek padidėjusios kaitos nebus labai reikšmingas.
Bet jei pareigos atsakingos ar reikalaujančios žinių, tada pilnas įsiliejimas į normalų darbo tempą užtrunka ilgiau ir kainuoja daugiau.
Tenka susidurti su įmonėmis, beje, dažnai Lietuvoje tai yra užsienio bendrovės, kurios laikosi politikos verčiau investuoti į vieną išties gerą specą, savo srities žinovą, jį įvaiomis motyvacinėmis priemonėmis užlaikyti pas save, negul pataupyti ir vidutiniokus keisti kas pusmetį.

Svarbiausia yra ne specifines zinios, o kaip lengvai yra pakeiciamas darbuotojas. Teisininku, anglistu zinios irgi specifines, bet ju tiek daug, kad rinkos atlyginimas numustas. O suvirintoju, saltkalviu, santechniku zinios tikrai nera tokios specifines, bet ju pvz UK ant tiek truksta, kad pasakymas 'as santechnikas' zmonem sukelia panasias asocijacijas kaip 'as atostogauju bahamuose'

Yra tiesos
bet vėlgi - tai pačio žmogaus, galima sakyti nuopelnas, o ne aplinkos, kad jis "atostogauja bahamuose" - kitiems irgi nedraudžiama būti santechnikais, bet ne visi nori