Motinos diena

aj va dar labai noriu pasigirti,kaip anais metais pasveikinau mama " per motinos diena,negalejau but kartu su savo mamyte,nes dirbau visai kitam Lietuvos kraste.ir jau is anksto zinodama,kad negalesiu pasveikinti gyvai,dar budama namie,nupirkau mamai kvepaliukus,idejau i maiseli ir visa tai paslepiau senuose senuose jos kailiniuose,kuriuos ji gaili ismest isvykau dirbt. motinos dienos ryta,anksti anksti,kad ji dar nespetu susigaudyti,kokia siandien diena,paskambinau mamai ir sakau "klausyk,mamyt,as anakart buvau tavo kailinius pasimatavus ir man rodos kisenej palikau netycia laikrodi savo.gal gali nueit ir pasiziuret ar ten jo nera,nes labai pergyvenu?". rupestinga mama,greit nubego paziuret ar nera ten jo.grizta ir tokia issigandus sako "ner dukra,bet zinok cia kazkoks maisiukas guli,bet ne mano" ir tada as kad uzblioviau is visu jegu "suuuu mamytes dienaaa" mama taip sutriko,kad apsiverke net nes jau buvo ir pasiilgus be proto,o cia tokia staigmenele:) sake poto brolis,kad jinai visa savaite visiems pasakojo,kaip ja nustebinau

Agnė Žagrakalytė–Platelienė: Visi gražūs dalykai yra ir sentimentalūs
2004-04-30





Motinos dienai


Žurnalai, kurių puslapiuose dar pernai staipėsi gražuolės ir aiškino, kaip lankstytis, kad turėtume vapsvos liemenį, šiemet spausdina išdidžiai pilvais siūbuojančių žvaigždučių fotografijas. Antraštės, rėkiančios neįprastas naujienas: motinystė, nėštumas – madinga. Žiniasklaida, tiek laiko skaičiavusi vienai holivudinei personai tenkančias santuokas ir ištuokas, atrodo, susigriebė, ką yra beveik padariusi. Tad skuba jaunų mergaičių smegenis „atplauti atgal“.


Nėštumas – nieko baisaus, – dėl to nereikės sėdėti namuose; kūdikis – nieko baisaus, – įsiguldžius nešynėn, turėdama laisvas rankas beveik kaip anksčiau galėsi plasnoti po miestą. Gal kam nors visa tai kelia juoką, tačiau tokių padrąsinimų reikia. Ypač jaunoms mamytėms, girdinčioms visoms situacijoms pritaikytus priekaištus: „Nemaitini pati – egoistė, maitini – kaip kokia karvė, sėdi namie ir augini vaikus – perekšlė, skubi į darbą – gegutė“. Tada supranti, kad vaistinėse pardavinėjami ausų kamštukai reikalingi ne tam, kad nuo šalia knirkiančio žmogučio pailsėtum, o kad geradarių „geranoriškas“ zyzimas atrodytų pakenčiamesnis.


Gražiai motinystę aprašo žurnalai, gražiai rodo televizoriai ir gražiai apie nepakartojamas patirtis to stebuklo besilaukiant šneka gražios žvaigždutės. Prisiskaitau tų gražumų ir išdidžiai save įboginu į troleibusą. Ten, kad nereikėtų užleisti savo jau įšildytos vietos, manęs niekas nepastebi, stengiasi nepastebėti arba ištyrinėja nuo galvos lig kojų, o po to pergręžia tokiais žvilgsniais, kad tikrai susigėstu nepuolanti atsiprašinėti, jog pastojau. „Prisidirbai, vaikeli“, – sako besiraukančios bobulių nosys. „Vaikai vaikus gimdo, iš vystyklų - į vystyklus“, – išdidžiai į langą nusigręžia skrybėlėtas dėdulė ir įsistebeilija į staiga parūpusius pro šalį lekiančius elektros stulpus. Nejučia pradedu teisintis: kad atrodyčiau kuo vyresnė, nebepinu dviejų kasų, o už ranktūrių laikausi tik dešine - kad kiekviena bobulė pastebėtų mano vestuvinį žiedą. Būtent ta ranka vis perbraukiu rasojančią kaktą. Tokie triukai sušvelnina bendrakeleivių žvilgsnius, bent jau nebekeliu didesnio susidomėjimo, tačiau prisėsti nepasiūlo nei ta malonaus veido paauglė, nei odinį portfelį ant kelių laikantis džentelmenas. Vienu metu bandau teisinti ir bendrakeleivius: galbūt su savo aštunto mėnesio pilveliu, tačiau ir kasom, kuprine, vyriška striuke bei išsigandusia šypsena tikrai esu panaši į tiesiog apkūnią mokinukę?


Dabar, šalia šnarpščiant dviejų mėnesių sūnui, galiu pasakyti: viso nėštumo metu važinėjau troleibusais, ir tik du kartus man pasiūlė sėstis. Vieną kartą sena čigonė – nesiklausė jokių mandagių atsikalbinėjimų (važiavau tikrai tik vieną stotelę) – kažką šnektelėjo savo nesuprantama kalba ir pakilusi įtaisė mane prie dviejų žvitrių juodaakių merginų – viena atsisėdo ant kitos kelių. Kitą kartą tai buvo du berniukai – mažas ir visai mažiukas – vyresnysis rimtai sugriebė mažąjį už pažastų, ir pasisodino ant savo smailių keliukų – šitie broliai liūtaširdžiai važiavo čiuožinėti nuo Tauro kalno – visą kelią į mano batą dunksėjo stipriai mažojo gniaužiamas plastiko gabalas. Motinos dieną gėlių norėčiau įteikti ne tik savo, man vyrą dovanojusiai mamai, bet ir tai jau žylančiai čigonei bei tų dviejų berniukų motinai. Drovu tai pripažinti.

Kas tokį drovumą išugdo, ir kas sielos odą sušiurkština? Dėl tokio drovumo buvau sau prisiekus niekada nerašyti – nei apie tuos švelnius spyrius po širdim, nei apie tą, kuris štai atsirado ir nutįsusia seilele patikliai užmiega prie šono. O dabar jau antrą kartą laužau šią nežinia kodėl duotą priesaiką. Pirmąkart tai nutiko dieną prieš įsitraukiant į jaunų mamyčių eilę. Baisiai keistai pasijutau – ėjau ligoninės koridoriumi, o iš palatų girdėjosi Doplerio aparatu įrašinėjami širdelių tonai. Įsivaizduokit, visas ilgas tvaksintis koridorius, šitaip garsiai dunksi tie, kurie dar tik gims – rytoj ar poryt... ir taip savęs pagailo, jog negaliu apie tai rašyti, kad tokiais dalykais džiaugtis gėda, todėl, kad visi gražūs dalykai yra ir sentimentalūs, tave sujautrinantys labiau, nei dera bei pažeidžiantys tą troleibusų sušiurkštintą ir jokio demonstruotino švelnumo nebepraleisiančią odą.


O dabar laukiu sekmadienio, kai drovėdamasi pirmąkart švęsiu Motinos dieną. Ją švęs ir storulė palatos kaimynė džiugaus vaiko veidu, ir visos tos koridoriais narsiai svyravusios kiek pabalusios ką tik iškeptos mamytės. Visoms joms, o ir kitoms priminčiau linksmai skambantį ant ligoninės durų kabantį skelbimą, pranešantį, kokiu laiku ir pro kurias duris „išduodami kūdikiai“. Atrodo, tereikia tik laiku atvažiuoti ir pasiimti. Kaip gerai būtų! Atvažiuoji ir pasiimi. Iš karto pasiimčiau tris.


Bernardinai.lt

Dovanosiu bilietus i koncerta Zvaigzdes mamos... tegu nueina su podruske... bet viliuos gal mane pakvies

O as zadu padaryti labai netradicine ir idomia miela dovanele mamytei. Kadangi ji toli gyvena ir negalesiu niekaip nuvaziuoti, tai per viena zmogiuka, kuris siuntineja visiem is viso pasaulio gerves, kurias pats lanksto. Man siaip labai smagus jo projektas. Grazus norai ir sumanymas pas vaikina.
Jei ka sudomino cia linkas, galite ir jus kam nusiusti.

Origami gerve pastu

Seip zodziu graziu mamos dienos proga galima rasti
http://sveikinimai.s....lt/mamosdiena/
ir
http://www.sveikinim...otinosdiena.htm

O as galvoju savo mamyte palepinti skania aromatinga kava - svieziai malta, keleto skirtingu skoniu, kokiu buna kvarclitoj... ipakuoti kaip nors graziai...
Mmm, mielai isgerciau dabar puodeli pati

Pas mus jau 8 metai mamos diena svenciama vienodai. Atsikeliame ryte ir mauname uz 150 km gyvenenciam ano mama Ji visada laukia su vaisiu stalu o mes atevzame geliu nes dovanu nepriima Sako kad tokia diena reikia tik meiles is vaiku Po to i pavakare vaziuojame atgal nemo pas vyro mama (gyvename tame paciame mieste) ten vel didziausi valgiai ir po vakarienes griztame namo Atrodo nieko mandro bet pamatytumet kaip mamos laukia musu atvaziuojanciu vaiku Tai su8pranti kad tokia diena dovanos tikrai nebutinos

na mes tai nuperkam mamai geliu, ir taip atsvenciam visi kartu.

Kelios dovanų mamai idėjos:

Na tikėjausi rasti kokių išradingfų dovanų, bet nieko apart kvepalų kailiniuose neradau, na teks pasiklaiuti fantazija. Galvoju, gal su maže kažką suorganizuosim kokį piešinuką, gi anūkėlė vienintelė abiem močiutėms, tai bus didžiausia dovana

Kai ištekėjau, tai Motinos dieną švenčiam kartu su mano ir vyro mama . Visada visi išvažiuojam į kokią kavinę pasėdėt. Mano mamai labiausiai patinka neužmirštuolės, tad kiekvieną Motinos dienos rytą priskinu puokštę šių gėlių ir padovanoju Dovanų neperkam, tik gėlytėmis pasveikinam
Šiemet mamas vežamės į Kinų restoraną, prie mūsų prisijungia vyro sesuo su sūnumi ir mūsų dukrytė Tad švenčiame: močiutės, vaikai ir ankūkai

Dukra mane pasveikina dovanodama rožes (aišku, vyras nuperka, nes dar per maža )

Kol dar nebuvau mama,
Darydavau ir valgydavau karštą maistą.
Mano rūbai nebuvo dėmėti.
Telefonu kalbėdavau ramiai.
Kol dar nebuvau mama,
Miegodavau tiek, kiek norėdavau.
Ir niekada nesijaudindavau dėl to, kad vėlai ėjau gulti.
Šukuodavausi ir valydavausi dantis kasdien.
Kol dar nebuvau mama,
Tvarkydavau namus kasdien.
Ir niekada nesuklupdavau ant žaislų ir nepamiršdavau lopšinės žodžių.
Kol dar nebuvau mama,
Net nesusimąstydavau, ar kambarinės gėlės nenuodingos.
Ir niekada negalvodavau apie skiepus.
Kol dar nebuvau mama,
Niekas nebuvo manęs
Apkakojęs,
Apvėmęs,
Apkramtęs,
Apsisiojęs,
Apžnaibęs savo mažais pirščiukais.
Kol dar nebuvau mama,
Pilnai atsakiau už savo protą,
Savo mintis,
Ir savo kūną.
Miegodavau visą naktį.
Kol dar nebuvau mama,
Niekada neverkiau matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada nesėdėdavau naktį
Žiūrėdama į miegantį vaiką.
Kol dar nebuvau mama,
Niekada nelaikydavau rankose miegančio vaiko,
Nes gaila padėti.
Niekada mano širdid nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo.
Neikada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.
Aš nežinojau, kad galėjau kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
Kol dar nebuvau mama,
Nežinojau ką reiškia jausti,
Tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno.
Ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra
Pamaitinti alkaną kūdikį.
Nežinojau, kad vaiką ir mamą sieja tiek daug.
Ir nežinojau, kad kažkas toks mažas
Galėtų paversti mane tokia svarbia.
Kol dar nebuvau mama,
Aš niekada neatsikeldavau kas 10 minučių
Tiesiog įsitikinti, kad viskas...tvarkoje.
Ir niekada nejutau tos šilumos,
Džiaugsmo,
Meilės,
Stebuklo,
Pasitenkinimo būti mama.
Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama