aciu 
. na, as visgi linkus nebepanikuot. juk siais laikais tikrai daug moteru gimdo po 30... nors aisku, kaip sake Geda, pamastymui cia vietos tikra yra, neaisku per kiek laiko pastosiu, kai jau tikrai noresiu turet vaikeli. na , bet as tikrai noreciau, kad vaikelis butu laukiamas... o dabar mums visai ne tas galvoj: dabar tai darbas, abiems mokslai, keliones, pramogos... vis dar nenusedim vietoje .
aciu . na, as visgi linkus nebepanikuot. juk siais laikais tikrai daug moteru gimdo po 30... nors aisku, kaip sake Geda, pamastymui cia vietos tikra yra, neaisku per kiek laiko pastosiu, kai jau tikrai noresiu turet vaikeli. na , bet as tikrai noreciau, kad vaikelis butu laukiamas... o dabar mums visai ne tas galvoj: dabar tai darbas, abiems mokslai, keliones, pramogos... vis dar nenusedim vietoje .
o kai ateis laikas, tikrai pajausit... ir visai nesvarbu kiek laiko praeis... 
. tikiuosi, priimsit i savo buri... skaitineju as cia jusu pasnekesius... mane irgi kamuoja dvejones... as dar nesilaukiu ir net nelabai planuoju... man 28eri, bet jau visi spaudzia: jau laikas jau laikas, paskui bus velu. visi:drauges, draugai, tevai ir pan. as lyg ir pagalvoju apie sema (bet todel kad "jau laikas"), bet vat dragauju su jaunesniu, o jam vaiku dar tikrai nesinori... viskas pas mus super. nuostabus santykiai... o mane visi spaudzia kad jau pats laikas... ir dabar kaip kvaisa, pati pradejau panikuot: ka daryt, o jei tikrai bus po to nelaikas... ir dabar pradejau svarstyt, metytis, dvejot, ka cia daryt: ar skirtis su jaunesniu ir ieskotis rimtesnio solidaus vyro, kuris noretu vaiku burio 
, nes 33 metu man gimdyt turbut nesisviecia... ar nekreipt demesio i kalbas ir toliau but laimingai... bet kaip matau, jus ci visos optimistiskai nusiteikusios ...zodziu ieskau patarimo ir paguodos kiek girdejau pirma reikia iki 35:D nei vienas gydytojas del amziaus nieko nesake, tiesa jau po gimdymo mano gine klause kada antras sakiau kad ka jau cia, tai sake iki keturesdesimt dar laiko turiu 
taip kad dar tikrai suspesi
, nereikia manau pasiduoti aplinkiniu spaudimui, nes cia yra tik dvieju zmoniu sprendimas turwti vaiku ir kada tureti. . tikiuosi, priimsit i savo buri... skaitineju as cia jusu pasnekesius... mane irgi kamuoja dvejones... as dar nesilaukiu ir net nelabai planuoju... man 28eri, bet jau visi spaudzia: jau laikas jau laikas, paskui bus velu. visi:drauges, draugai, tevai ir pan. as lyg ir pagalvoju apie sema (bet todel kad "jau laikas"), bet vat dragauju su jaunesniu, o jam vaiku dar tikrai nesinori... viskas pas mus super. nuostabus santykiai... o mane visi spaudzia kad jau pats laikas... ir
Manau, kad daugumą spaudžia Čia matyt toks mūsų mentalitetas, aš nežinau... Mane iš visų pusių spaudė, kad gyvenu susimetus, po to pradėjo spaust, kad va tau jau 30 , a kodėl negimdai, vaje vaje, tau būtinai reikia... viskas ok, tik kartais pavargsti kovoti, teisintis, ar ignoruoti. Na ir kas, kad būčiau paklususi bendrąjai nuomonei? Būčiau nutūpusi namie su aplinkinių, o ne mano lauktu vaiku ir galvojusi, kiek visko liko nenuveikta...))(pirmas žirniukas pabėgo po kelių savaičių). Nėštumas kaip nėštumas, 4 mėnesius jaučiausi daržove, tai pagalvokit, kaip būtų buvę jeigu kūdikis būtų pradėtas tik dėl to kad jau reikia ???? Dabar pati nusprendžiau, žinojau, kas gali laukti, susitaikiau su visais negalavimais ir ramiai sau laukiu mažylės 
Ir vėl lauks kovų kupini metai, nes antro aš nenoriu...
Aš gimdžiau 30, šiemes mažiukui bus 1, o man-31 Abudu po vienetuką turėsim. O aš jau audžiu mintį gal antrą pradėt metukų progą... 
Prie to paties vargelio 
(o jam buvo proga, bet buvo biškiuką kitaip) Tiesą sakant dabar sūniuką tetukas augina išėjęs vaiko priežiūros atostogų O antram aš pati eičiau 
pasidalinsiu ir aš savo istorija, nes man - 33 ir aš laukiuosi Tiesa, pirmąjį gimdžiau irgi ne jauniklė, buvau 26m.Darbas, mokslai užsitęsė, tad antrasis pasibeldė pernai.Ir išėjo į Angelus...Rankų nenuleidome, nes nerealia troškome vaikelio...Po trečio ciklo pavyko, ir viliamės dabar laimingos pabaigos, kuri jau ne už kalnų...Ir linksma darosi, kad įkyriai lenda viena mintelė, kad šis nebus paskutinis Po šiai dienai kartoju sau, kad tuomet, kai susilaukėm pirmagymio sūnaus - didžiausia mūsų klaida, kad ,,nepasidarėm,, pametinukų...Tad ir skaičiuoju tyliai sau - dabar man 33metai, tad jei Dievulis duotų, 35metų supuočiau dar vieną Pūstažandį Ale baimė nereali, kažkaip su metais dingsta tas noras keltis naktimis, nervai irgi jau gerokai pratampyti...Ale tas didžiulis noras turėti pilną šeimą, kada visi klegantys susėstume už šventinio stalo...
Nusprendziau prisijungti prie jusu - islaukiau savo laiko ir su kaupu. Man 37 ir po 2 savaiciu supuosiu savo pirmagimi.Nuostabus nestumo laikas - vaiksciociaui ir vaiksciociau su tokiu nestumu - jokiu pykinimu, tinimu, ar skausmu...tikiuosi ir finisas bus skalndus.
Tik paskutinėm savaitėm kojos patino, nes labai jau karšta buvo Priaugau tik 11kg per visą nėštumą, 7kg dingo iškart pagimdžius (iš kur jų ten tiek daug buvo) Vaikas sveikas, viskas gerai
Nepaisant pykinimo ir tinimo paskutinėmis savaitėmis, nėštumas buvo labai lengvas. Strakaliojau kaip briedis iki paskutinės dienos. Priaugau 15 kg., iš kurių 10 palikau gimdymo namuose. Pagimdžiau lengvai, greitai ir be streso. 
