Sveikos busimos ir esamos mamytes,
beje as taip gimdziau budama 31, pirmas nestumas.
Gydytojas nei zodziu neuzsimine apie amziu, pasveikino ir net nesiunte i vilniu.
as pati paprasiau siuntimo, kadangi musu seimoje buvo nelaimingas atsitikimas, kuristiesa su amziumi nieko bendro neturejo.
nestumas labai lengvas, organizmas po gimdymo atsistate labai greitai.
tik prireike cezario, bet taipogi ne amzius priezastis.
QUOTE(LaimingaMoteris @ 2006 05 27, 17:57)
Būtų labai įdomu, jei pasipasakotų tos, kurios pirmojo laukėsi ir gimdė būdamos vyresnės nei 30.
O gal ką ir patart galit.
Viskas svarbu!!! Papasakokit, prašom..
O gal ką ir patart galit.
Viskas svarbu!!! Papasakokit, prašom..
Taigi aš pagimdžiau pirmąjį 32 metų su virš. Nėštumas buvo superinis, jokio jokio blogavimo. Kad jau laukiuos, "susipratau" kai buvo 8 sav.
. Mes ilgai negalėjom susilaukti, tai ir nebekreipiau dėmesio 
Ką galiu pasakyti apie tai kad laukiausi ir dabar jau antro laukiuos, būdama vyresnė.. Taigi laimė begalinė, euforija, supratimas, kantrybė kitokia.
Apie genetinius tyrimus užsiminiau savo gyd. Sakė, baik čia nesąmones kalbėt, echo gerai atrodo, nesinervink. Nežinau, kaip iš tikro turėtų būti dėl tų tyrimų. Bet man ir taip gerai.. Ką galėčiau pakeisti? Kiek istorijų yra buvę, kad daktarai sako, jog blogai, apsigimimas gresia, o kai mamos užsispyrę pagimdo, pasirodo, sveikas tas vaikutis..
dėl gimdymo.. tai jau viena operacija buvo, antrasis - irgi planuose per cezarį. Va čia tai jau neperkalbės manęs niekas..
Aš gimdžiau 35 metų 
. Dabar esu be galo laiminga, nes kai vėliau susilauki vaikelio, tai visai kitaip įvertini šią laimę.
Sužinojau kad nėščia 5 savaitę. Kadangi nesitikėjau tokio fakto, tai dėl stiprių pilvo skausmų kreipiausi pas ginekologą. Galvojau, kad kokia liga prikibo, o gydytoja mane pasveikino su leliumi. bet kadangi reikėjo saugotis persileidimo, tai iš karto puoliau saujomis gerti magnį. Nu ir viskas sėkmingai susiklostė, net nepykino, tik šiaip tris mėn. toks nervinis sudirgimas kamavo. Bet paskui kaip vėjas laksčiau.
Jei būtų liepę eiti genetiškai tirtis, tai bučiau nėjus, nes norėjau ramiai būti nėščia. Tiesiog mėgavausi savimi ir pilvuku. Ir viskas gerai gavosi. Turbūt reikia nuojauta labai pasikliaut.
Tai tiek žinių.
. Dabar esu be galo laiminga, nes kai vėliau susilauki vaikelio, tai visai kitaip įvertini šią laimę. Sužinojau kad nėščia 5 savaitę. Kadangi nesitikėjau tokio fakto, tai dėl stiprių pilvo skausmų kreipiausi pas ginekologą. Galvojau, kad kokia liga prikibo, o gydytoja mane pasveikino su leliumi
. bet kadangi reikėjo saugotis persileidimo, tai iš karto puoliau saujomis gerti magnį. Nu ir viskas sėkmingai susiklostė, net nepykino, tik šiaip tris mėn. toks nervinis sudirgimas kamavo. Bet paskui kaip vėjas laksčiau.Jei būtų liepę eiti genetiškai tirtis, tai bučiau nėjus, nes norėjau ramiai būti nėščia. Tiesiog mėgavausi savimi ir pilvuku. Ir viskas gerai gavosi. Turbūt reikia nuojauta labai pasikliaut.
Tai tiek žinių.
Hmmm, man 34, cia mano pirmasis nestumas, bet as net nepagalvojau, kad esu kuom nors ypatinga - per sena, kokiai nors rizikos grupei priklausanti ar pan. 
Jauciuosi tokia pat "zalia", kaip ir tos dvidesimtmetes 
Jauciuosi tokia pat "zalia", kaip ir tos dvidesimtmetes
Man 31 metai. Laukiuosi pirmo. Pasitariau su gydytoja ir gavau siuntimą išsitirti Genetikos centre. Kraujo tyrimas rodė padidėjusią Dauno sindromo riziką. Teko važiuoti antrą kartą - tirti vaisiaus vandenų. Šiandien paskambinu ir sužinojau tyrimo atsakymą: viskas OK, vaisius genetinėmis ligomis (Dauno, Edvardso ir dar kažkokia) neserga
Tik labiau reikėtų pasisaugoti darbe - aš pati neįvertinau galimos rizikos, plūkiausi net vakarais ir savaitgaliais ir atsidūriau ligoninėje dėl gresiančio persileidimo . Man atrodo, kad čia daugelio vyresnių nei 25-erių metų moteriškių bėda. Jauniklės atsainiau žiūri į darbą, tad mažiau rizikuoja pakenkti sau ir kūdikėliui.
Tik labiau reikėtų pasisaugoti darbe - aš pati neįvertinau galimos rizikos, plūkiausi net vakarais ir savaitgaliais ir atsidūriau ligoninėje dėl gresiančio persileidimo
. Man atrodo, kad čia daugelio vyresnių nei 25-erių metų moteriškių bėda. Jauniklės atsainiau žiūri į darbą, tad mažiau rizikuoja pakenkti sau ir kūdikėliui.
Dėl išvalymo, tai palieka spręsti tėvams - daryti jį, ar ne. Iki kažkurios savaitės (man atrodo - 21, bet bijau suklysti) išvalymą tikrai daro. Nors išgirdus nepalankų atsakymą, apsispręsti būtų nelengva - teko girdėti, kad sveiki vaikučiai gimsta net esant blogiems tyrimų rezultatams. O kur dar tas faktas, kad tuo laiku pilvelyje mažius jau SPURDA... Džiaugiuosi, kad man viskas OK, nes tikrai neįsivaizduoju, ką būčiau jautusi ir dariusi priešingu atveju
sveikos mamytes.As irgi savo jaunėli neseniai pasigimdžiau-37 metu, bet tai trecias sunelis!!! Pirma gimdžiau 22, antrą-24 metų. Tai kaip nuėjau pas gydytoja ir pasakiau kad laukiuosi, tai toji tik apsidžiaugė ir pasveikino.Kaip prašnekau, ar aš jau ne per sena gimdyti, tai tarė "senos negimdo" Iki pastoji, tai ir gimdyk. Mano mamos viena pažystama pasigimdė 50 metų.
Iki pastoji, tai ir gimdyk. Mano mamos viena pažystama pasigimdė 50 metų.
QUOTE(simoneta1111 @ 2006 07 18, 17:14)
Sveikos,
man ryt jau 30 . As esu nescia su antru vaiku, ir taip pat laikau save jau pagyvenusia mamyte. Taciau gydytoja sake kad jokiu genetiniu tyrimu nereikia, nes seimoj apsigimimu nera, o ir man ne 35. Tad tokie reikalai. O darytis tyrimus tikrai bijociau.
Siaip esu optinmiste ir tikiu kad viskas bus gerai.
man ryt jau 30 . As esu nescia su antru vaiku, ir taip pat laikau save jau pagyvenusia mamyte. Taciau gydytoja sake kad jokiu genetiniu tyrimu nereikia, nes seimoj apsigimimu nera, o ir man ne 35. Tad tokie reikalai. O darytis tyrimus tikrai bijociau.
Siaip esu optinmiste ir tikiu kad viskas bus gerai.
Man 41 m., turiu keliu menesiuku vaikelį. Jaučiuosi Brandi mamytė. Kai laukiausi genetikai man darė tik kraujo tyrimus, sakė kad viskas puiku, jokiu problemu nenusimato. Ir tikrai, vaikelis sveikas, stiprus, linksmas. Aš pati jaučiuosi atjaunėjusi ir sveika.
Tiesa tai ne pirmas mano vaikelis. Vyresniesieji jau baiginėja mokyklą...Ir aš dėl jų taip pat jaučiuosi laiminga - dabar būdama namuose daugiau laiko galiu jiems skirti, atsirado kažkoks nenusakomai stiprus ryšys, daug dažniau pasikalbame . Jie tapo daug atsakingesni , supratingesni.... Auginti šį vaikelį man su vyru tikras malonumas, o visai šeimai džiaugsmas. Tiesa pasakius jis mums kaip žaisliukas - angeliukas...
Sveikos,
aš savo pirmajį nešioju. Gimdyti sausį. Tada man jau bus 33. JAV tai visiška norma, jokių papildomų priemonių nieks nesiima...
dėl genetinių tyrimų: blogiausia, kad gydytojai juos siūlo (arba mamos pageidauja), o aiškios interpretacijos NĖRA. Juk jų tikimybių gradacija super netiksli. Tai 1:300, tai 1:700. Ir tada reik ryžtis intervencinei ir pavojingai punkcijai. Gaudomas vėjas laukuose, manau.
Ir kai mamos gauna atsakymą 1:54 tikimybė pagimdyti apsigimusį vaikiuką, joms ramu tikrai nebūna. Arba ir toms kurių atsakymai 1:700. Juk ne 1:10000, ar ne? Taip kad, pasakymas, "pasidariau dėl ramybės" - man atrodo visiška nesamonė.
Be to - galima tęsti tyrimus iki begalybės: tirtis dėl cistinės fibrozės, hemofilijos...visų genetiškai paveldimų ligų. Kur tada sustoti?
Žodžiu, linkiu atsiduoti ramiam nešiojimui ir tikėti, kad viskas bus gerai.
aš savo pirmajį nešioju. Gimdyti sausį. Tada man jau bus 33. JAV tai visiška norma, jokių papildomų priemonių nieks nesiima...
dėl genetinių tyrimų: blogiausia, kad gydytojai juos siūlo (arba mamos pageidauja), o aiškios interpretacijos NĖRA. Juk jų tikimybių gradacija super netiksli. Tai 1:300, tai 1:700. Ir tada reik ryžtis intervencinei ir pavojingai punkcijai. Gaudomas vėjas laukuose, manau.
Ir kai mamos gauna atsakymą 1:54 tikimybė pagimdyti apsigimusį vaikiuką, joms ramu tikrai nebūna. Arba ir toms kurių atsakymai 1:700. Juk ne 1:10000, ar ne? Taip kad, pasakymas, "pasidariau dėl ramybės" - man atrodo visiška nesamonė.
Be to - galima tęsti tyrimus iki begalybės: tirtis dėl cistinės fibrozės, hemofilijos...visų genetiškai paveldimų ligų. Kur tada sustoti?
Žodžiu, linkiu atsiduoti ramiam nešiojimui ir tikėti, kad viskas bus gerai.
Mano mažyliui jau 3 mėn. Gimdžiau turėdama 31,5 metų. Net keista, bet jaučiausi labai gerai ir pats gimdymas praėjo lengvai. Gydytoja net pasiklausė ar tikrai tai mano pirmasis gimdymas. Pagimdžiau per 6 valandas. Manau kad kitos jaunos mamytės gali tik pavydėti. Gimė sveikas ir stiprus berniukas. Jokių tyrimų papildomų nedariau ir net nesukau dėl to galvos.
Sveikos mamytės!
Man 33, laukiu savo pirmojo vaikelio kuris jau visai visai greitai turi pasibelsti. Visą šį laikotarpį jaučiuosi puikiai, palyginus, ir negalvočiau apie jokias komplikacijas būdingas "kam per30", jei kartas nuo karto neatsirastų "gerų" žmonių, kurie primintų apie amžių.
Apie genetinius tyrimus net minties nebuvo. Tiesiog neįsivaizduoju tokio varianto, kad būtų įmanoma atsisakyti savo vaikelio sužinojus, kad ir apie didesnę apsigimimo riziką.
Laukiu savo mažiuko ir tikiu, kad viskas mums bus gerai
Man 33, laukiu savo pirmojo vaikelio kuris jau visai visai greitai turi pasibelsti. Visą šį laikotarpį jaučiuosi puikiai, palyginus, ir negalvočiau apie jokias komplikacijas būdingas "kam per30", jei kartas nuo karto neatsirastų "gerų" žmonių, kurie primintų apie amžių.
Apie genetinius tyrimus net minties nebuvo. Tiesiog neįsivaizduoju tokio varianto, kad būtų įmanoma atsisakyti savo vaikelio sužinojus, kad ir apie didesnę apsigimimo riziką.
Laukiu savo mažiuko ir tikiu, kad viskas mums bus gerai
QUOTE(silagele @ 2004 04 23, 13:11)
Man uz 2sav. 33m., turesiu gimdyti rudeni.
Esu girdejusi daug kalbu apie padidejusia gimdymo ar nestumo rizika, kai virs 30ties metu. Todel daznai buna neramu, kai nezinai, kokiems sunkumams turi buti pasiruoses.
Gal galit pasidalinti savo patirtimi ar girdetais patarimais...
Esu girdejusi daug kalbu apie padidejusia gimdymo ar nestumo rizika, kai virs 30ties metu. Todel daznai buna neramu, kai nezinai, kokiems sunkumams turi buti pasiruoses.
Gal galit pasidalinti savo patirtimi ar girdetais patarimais...
tai kad rizika po 35 o ne 30
as gimdziau 34.. nieko nesityriau
