Dar kol neturėjom nei vieno vaikučio ,visad su vyru šnekejom kad auginsim tikrai ne vieną ,o bent du ar netgi tris vaikučius.....Kadangi pirmojo stebuklo reikėjo laukti labai...ilgai ,tai bijojom kad ir su antruoju netektų taip ilgai laukt.....
Kai pupai buvo pora mėnesių pašnekėja su vyru nusprendėm,kad pabaiksim apsaugą kuria buvom "užsipirkę"
ir tada jau bandysim kviestis ir antrąjį leliuką i musų šeimą ( tik spėkit ar viską sunaudojom 
)Suėjus pupai pusę metukų nusprendėm kad pats laikas nutraukt visus apsisaugojimus ....bet kaip sakoma mes planuojam o kažkas juokias is musų planų .....Kadangi maitinau vis dar MP tai buvo pati puikiausia apsauga bent man nuo pastojimo ... ir taip ta apsauga tęsėsi iki kol pupai suėjo 1,4m.....
Na ir ką... nutraukus pilnai maitinimą,beišdikaujant viena vakara su vyru tiesiog žinojau ir jaučiau kad apsigyveno nauja givybė manyje
,ilgai laukti rezultatų neteko ,uz gerų poros sav nesulaukus mm pasidariau testą ....reakcija mano kokia buvo pamačius || brukšniukus 
,žn pati netikėjau kad tokia bus .... bet aš verkiau .. iš laimės..,mane užpludo be galo silti jausmai Pirmas apsilankymas pas gyditoją ,pirmasis eho ...nėštumas 6 sav.
,parvažiuoju namo ,jaučiuos lyg ant sparnų ,visa švytinti ir laiminga ,susirandu neštukių temoje rugpjūtinukes ,juk jos bus drauge 9 mėnesius o paskui ir dar ilgiau ir prasideda bendravimas kuris tesiasi lyg šiol.....Šeimynai buvo nuspręsta pasakyt Kalėdų diena... beje kaip ir kitom mamytem bendraujačiom SM tik kitose temose
,čia visiem buvo pati didžiausia staigmena Sekantis apsilankymas pas daktare 8 sav.,žiuri eho ir kažko daktarė itartinai ilgai tyrinėja
,man neramu ....ko ji taip ilgai tyli,kas daros ,ašaros pačios pradėjo kauptis net nesulaukus kol daktarė pradės šnekėt ...ir ką išgirstu ...atsisluoksniavimas ...man tai atrodė kaip pasaulio pabaiga ,bet daktarė nuramino ,parodė rankytes ,kojytes,jos tokios miniatiūrinės,kunelis ,galvytė,viskas atrodė taip trapu Pasibaigus eho daktarė patarė tiesiog pasisaugot,nekilnot per daug savo pirmosios princesės,pagulėt ,pailsėt ir paskirė sekanti vizitą vėl po poros sav ...Gryžau namo ,aišku širdy negera ,vyras komandiruotei....paskambinu jam ir verkiu
,parašau i sm pasiguodžiu ir vėl ašaros rieda...ačiu dviem mamytėm kurios mane guodė .....(manau pačios supras apie kurias šneku 
),man tos dvi sav. ėjo kaip amžinybė bet jos praėjo..Trečiasis eho 10sav ir kelios dienos,rezultatai puikūs,atsisluoksniavimas dingęs
,ir vėl parlekiu namo kaip ant sparnų,su visais atsidžiaugiu širdyje ramu Dar pora sav ir taip išvajotosios visų 12 sav ...,paskui 20 .....30...liko tik 100 dienų o paskui dar mažiau ....
Sulaukiam pirmujų rugpjūtinukių vaikučių
,ir tik tada pradėjau jaust kad nebetoli finišo tiesioji ir man .....eilinis apsilankymas pas gine ,o naujienos ne kokios ......šlapime uždegimas ,kartojam jį po kelių dienų ,bet deja ir vel ta patį rodo 
....,daktarė nori jau rašyt siuntimą i GN ,bet aš nesutinku ,juk nėra kam pabut su musų didžiąja princese 
Jei kada kas butu pasakęs kad teks gimdymo dieną but be vyro ,niekad nebučiau patikėjus bet deja ......artėjant gimdimo terminui ,paaiskėjo kad vyras nespės pargryžt
Likus porai sav iki termino vis dėlto supakavo i GN ,nes buvo bijoma kad namie nenutekėtu vandenys ,ir kad nebutų taip kaip buvo su pirmuoju gimdymu ,o dar ir vaikas sumastė kad jam sėdėt geriau
Nuvykus i GN sutvarkė popierius ,nuvedė i skyrių kuriame pasitiko daktarė Paškonienė (Ačiu jai už mano priežiurą
)...nusivedė i apžiurą,patikrino ....vaikiukas vis dar sėdi ...nusiveda i eho ,ir ką jus manot ,o gi vaikas jau žemyn galvą ,sako einam dar kart ant kėdės...nuo eho buvo praėja geros 3 min,bet per apžiura vaikas vėllll sėdėjo ,daktarė juokės kad auginu akrobatą Taip ėjo diena is dienos ... rugpjūtinukės byrėjo viena po kitos
,ir taip atėjo rugpjučio 3 
....ateina daktarė ir praneša naujienas ,kuriu senai laukiau......paskirtas planinis CP Rugpjučio 5 (pupa iki pat termino dienos keitė savo padėį pilve ) ..pagaliau......Išvakarėse paskambinu mamytei kuri buvo su manimi po operacijos ( Širdingas Ačiu Jai
),ir pranešu kad ryt jau ta lauktoji diena....tada paskambinu vyrui ,dar kart pašnekam del vardų kuriuos buvom sugalvoja ( nes nežinojom ko laukiam ),ir nueinu rami miegot.....miegojau kaip niekad gerai ,tik kad va ryte jau kirbuliukas buvo širdyje , juk žinojau kas kaip bus ,nes pirmasis buvo CP ,bet visvien neramu ...Nuveža mane i Operacinę....pasitinka sesutė o aš ir vėl puolu i ašaras
,sesutė ramina ir guodžia....8.40 ryto..operacija prasideda
,suleidžiami vaistai ...tik aš atrodo viską jaučiu ,visi stebis kaip čia gali jaust jei jau turi nebejaust ,apčiupinėja ,nu jaučiu 
,ka nuspręsta dar kart leist vaistus....mane pasodina kad juos suleist tik kad žiu o as jau pasėdėt nebegaliu nes nuo pusės nieko nebevaldau ,daktarė juoktis pradejo ,sako viskas čiki ,guldykit nieko ji nebejaučia 9.15 .....pirmasis ir taip lauktas verksmas......ir mano klausimas ar viskas gerai? ir kas ......prieina mano nuostabioji sesutė ir pasako kad turim grazuolę dukrytę
,prineša pabučiuot ir išneša ......Paskui mane jau perkelia i gimdyklą kurioje manęs laukia dukrytė ir mamytė kuri buvo su manimi
Dukrytė gulėjo tokia gležnutė ,tokia trapi ,negalėjau atitraukt akių
,o kai paguldė pirmam pavalgymui pas mane ant krutines ,kažkas nerealaus Paskui atėjo sesutė,svertis juk reikia ir matuotis....ir ka musu mažoji sesutė Airika 3360 ir 53 pagal skale gavom 9/10.......
P.S po 5 metu laukit trečiosios istorijos
