Kelionių dienoraščiai

Lietuva-Lenkija-Čekija-Austrija-Slovėnija-Italija-Šveicarija-Austrija-Vokietija-Čekija-Lenkija-Lietuva (15 dienų)

Pagaliau "apsidarbavau" po atostogu susikaupusius darbelius ir jau galiu smulkiau papasakoti savo kelione.
2004-07-17 anksti ryte isvykome ir tikslas buvo pervaziuoti per Lenkija, nes siaip mineta valstybe simpatijos man nekelia. Taip ir buvo - siektiek paklaidzioje po Varsuva, pervaziavome Lenkija ir vakare apie 22:00 ivaziavome i Cekija. Pasitaike miestelis Pribor - tai jame ir ieskojome nakvynes, nes po tokio "mynimo" /apie 1200 km/ buvome nusipelne geros nakvynes. Susiradome pensiona, taip ten vadinami apartamentai . Dvieju kambariu su senoviniu apstatymu apartamentai su pusryciais kainavo 40Eur. Pats seimininkas rinko ir restauravo antikvariata - tai galite isivaisduoti kokioje aplinkoje nakvojome! Fantastika!
2004-07-18 ryte pajudejome link Austrijos. O kokie saulegrazu laukai vaziuojant Cekijos autostrada - fantastika - sustoje paveikslavomes - tai nuotraukos gavosi kaip atvirukai. Prasidejo kalnu grozybes, pasiekem Brno miesta. Buvo sekmadienis, miestas tuscias - tai labai ramiai apie 3 val. prasivaiksciojome senamiesciu. Fantastiskai grazi 1906 m. statyta sv. Petro ir Povilo katedra, ispudingas universitetas, muziejaus bent jau fasadas, nes sekmadieni nedirbo. Tai va - paragave cekisko alucio, pajudejom link Vienos. Vienoje apejome visas zymesnes vietas. Aisku kad visur grazu, bet kazkodel ten "silumos ir jaukumo" nejauciau. Isvyke susiradome dar Austrijoje kempinga. Visai nebloga - netgi salia vandens atrakcionu mini parkelis. Kaina nakvynes 17.50 Eur uz palapine, du suauge ir 10 m. vaikas /P.S. kai kur tokio amziaus dar praeina kaip 6 metu vaiko kaina, kiti "lupa" kaip suaugusiam /. Aisku gerai praverte lietuvisko maisto atsargos po autriskom zvaigzdem!!
2004-07-19 Ismiegoje is Austrijos ivaziavome i Slovenija. Pasirinkom turistam skirta marsruta per kalnus Triglavos /berods/ nacionalinis parkas, palei Socos upe ! Patikekit, tokio reginio dar nebuvau regejusi . Vaziuoji kalnais, kalnu perejom, aplink superiniai kalnu miesteliai su viesbutukais. Visur grazu - nori stoji, vaikstai, fotografuojiesi ir t.t. Super!!! . Susiradom kalnuose vieta, kur issiverzia Socos upe. Reginys fantastiskas - kalno slaitu uzkopus is tokios daubos, jeigu taip galima pavadinti, issiverzia fantastiskai skaidrus kalnu vanduo. Po to jis issiverzes kriokliais bega kalno slaitu, susiformavusi upes vaga - ir taip vis platejancia ir gylejancia tarp uolu upe lydejome beveik iki Vidurziemio /arba Adrijos/ juros. Gerejomes vaizdais - superine atgaila sielai!!! Susiradome nakvyne gal kokia 30 km iki Italijos sienos, dar Slovenijos miestelyje, ant tos pacios Socos upes kranto! Nakvyne kainavo 15 Eur. Labai smagu buvo maudytis begalo skaidriame ir saltame vandenyje, kur mateme is kur tai prasideda, ir lydejome visa diena!!
2004-07-20 ryte pajudejome link Italijos. Aisku, aplink supo kalnai - visur grazu!!! . Kadangi musu hobi yra surasti svyturi ir prie jo isiamzinti, tai mes pasukome link uosto Trieste, kur buvau internete suradusi ispudinga svyturi! Taip ir buvo - reginys fantastiskas Ir pats miestas grazus, svarus, mieste iskart pliazas, skaidrus vanduo /buvom sustoje issimaudyti/. Is Triestes jau vaziavome i viena is tikslu - tai Lido di Iesolo. Is begalines gausos kempingu - susiradome kempinga "Silva" /jau jis buvo rekomenduotas/. Labai sauni moderni aplinka, papludimys salia. Pliazas labai platus, smeletas, jura!!! ! Ten apsistoje prabuvome 2 paras.
2004-07-21 Is ryto issimaude juroje, isvaziavome i Aqualandija - tai vandens atrakcionu parkas. Viskas po atviru dangumi, atrakcionu gausybe ir vaikams ir suaugusiems. Begalo sauniai praleidome laika.
Vakare gryze susiradome dar viena papludimyje esanty svyturi!! Jis vakare labai graziai apsviestas!! Na o kaip gi be italisko vyno pagurksnojimu, italiskos picos!! Zodziu - superinis poilsis!!!
2004-07-22 ryte "atsisveikiname" su kempingieciais ir patraukiame link Venecijos. Mes buvom planave vaziuoti iki Sabiani ir keltis i Venecija, bet kazkas proteliui "liepe" vaziuoti ziemynu - tai va taip ir susiradome taip isgirta "Fucina" kempinga uoste prie Venecijos. Kempingo vieta beveik kaip Klaipedoje ant molo. Bet tik nera kur maudytis, begale lektuvu, laivu, o visa nakti uke laukiniai balandziai!!! Taip isreklamuotos diskotekos irgi nera!! Yra bariukas, bet ......... Na bet nieko, poilsis buvo geras!
2004-07-23 Ryte buvo pagrindinis visos keliones tikslas - Venecija!!! . Su laivu is Fucinos perkelos isplaukeme i Venecija /kainos 5-9 Eur/. Plaukimas pro ivairias saleles, vaizdas Venecijos, vandens keliai, ir .....!!! Jau buvo grazu!!! Islipome, aisku pirmiausia tas vandens kvapas, bet noras paklaidzioti po saleles, buvo begalinis!!! Vaiksciojome kur akys mato, kur akys veda. Aisku - ko gero lankomiausia ir graziausia vieta - San Marko aikste. Labai suzavejo - kai is siauryciu gatveliu iseini i tokia erdve, dvelkiancia senove ir neapsakomo grozio!!!. Maitimon balandzius, pakilom i boksta - "atsivere" visa panorama!!! Zodziu SUPER. Siek tiek gaila, negalejome aplankyti sv. Morkaus baziliko, nes buvo labai didele eile, o dukra buvo ka tik ....., gal nuo supimo laivu, nuo karscio ir vandens kvapo!! Tai va - negalejom kankinti vaiko! Nieko, dar sugrysime i Venecija!!! Begale kaukiu - net sunku issirinkti!!! Plaukiojom su gongola. Apie pusvalandi plakiojimo kainuoja 100 Eur. Na net sunku apsakyti kiek ispudziu Venecijoje, kokie buvom laimingi pasieke savo keliones tiksla!!! . Gryzom vel su laivu i Fucina kempinga. Nakvyne.
2004-07-23 ne, nebenakvojome kempinge “Fucina”. Susikroveme daikciukus ir isvaziavome autostrada link Garda ezero. Desineje maciau tik stogus meiles miesto Veronos . Atvaziavome i Castelnuovo miesteli-uosta, esanti prie Garda ezero. Labai grazus miestelis. Susiradome kempinga “Lido”. Kainos kaip ir visur panasios 31.30 Eur para. Pagal kempingo plana – tai labai didelis kempingas , apie 700 vietu, baseinas, diskotekos, “gyva” muzika, ir kt………Priejimas prie ezero labai ispudingas, bet labia akmenuotas. Zodziu – labai fainai!!! Tai ir apsigyvenome ilgesniam laikui – nusprendeme gana taip bastytis is kempingo i kempinga!!! ……na ir ….saldziu sapnu………
2004-07-24 atsikeleme ir jau buvome suplanave apsilankyti salia esanciame atrakcionu parke “Gardaland”. Tai ne vandens parkas, o tipo “amerikietiski kalneliai” ir aibe kitu!!!!!!!! Yra ka veikti ir maziems, ir suaugusiems!!! Tas parkas yra Italijoje Nr. 1!! Patikekite – ispudingesnio ir geresnio dar nemaciau!!!!! Pradejo linoti jau nuo pat ryto, tai isidienojus buvo valandine tokia audra, kad net atrakcionai buvo sustabdyti !!!. Bet kadangi kainele 23 Eur , tai tokiai masiai zmoniu neisdalins gi pinigeliu – po valandeles paleido atrakcionus ir visi slapi nuo ……… iki ……. megavomes malonumais toliau!!! Vakare gryzome i savo stovykla, vakarojome ir dziaugiames turiningomis savo atostogomis!!!
2004-07-25 Nusprendeme aplankyti ir salia esanti dar viena vandens parka “Canevaword”, bet buvom nusivyle, nes senokas. Tai nekreipiant i nieka demesio – kaitinausi prie baseino saulyteje ir ilsejausi . Po to dar tuo paciu uzsukome i salia isikurusi nauja “Movie Studios” parka – ten tipo mini Holyvudas – kuria filmus su kaskadininkais ir t.t. Man asmeniskai tai kaip as sakau “vejai”!!! Gryzome i kempinga. Kadangi nereikejo rytojaus diena niekur vaziuoti – tai galima buvo ilgiau pavakaroti, pavyniuoti italiska vyneli, kuris labia skanus ir …hm. labai pigus
/2 l vietinio vynelio 2002 m. kainuoja ~ 1,45-1,65!!! Kaip Jums?!?!/ ir net pasisokti. Zodziu – laika leidome SUPER!!!
2004-07-26 [COLOR=blue]Atsikele niekur neskubejome. “Kaifavome” nuo “Bonifacisku” atostogu!!!!!! Maudemes baseine, ezere, gerejomes kalnais………. Lankeme Castelnuovo miesteli, aplankeme vietiniu turgeli. Kas labai suzavejo – ukininkai prekiauja vaisiais – o jau skonis ju !!!!!!!!!!!!! Kadangi ten uostas nedidelis – tai vyksta prekyba nesaldyta jau apkepta zuvimi, kalmarais, krevetem – skonis………..FANTASTIKA!!!!!!!!!! Tai va toks poilsis!!!!!!!!
2004-07-27 Ryte susitvarkeme savo stovykla ir issiruoseme i tolimesne kelione. Kadangi vaziavome palei Gardos ezera, kurio ilgis apie 70 km, tai prisiziurejome graziu miesteliu, graziu vaizdu ir beveik kiekviename miestelyje yra senovine pilis – labia ispudingos, o jau baznyteliu grozis, kurios yra kiekviename kaimelyje, netgi kalnuose……. Ivairiais keliais vaziavome link Trento ir sukome link vienos tokios LABAI gerai pazystamos vieteles – bemuites zonos Italijos Alpese – miestelio Livigno !!! Aisku kaip kokie “kamikazes” pasirinkome kelia per kalnus – kalnu pereja. Kai pradejome juo vaziuoti – tai net nesupratome – ar ten pasukome ar ne!!! Keliukas tik vienai masinai, tai asfaltuotas tai ne, prasilenkimui kur ne kur padaryti praplatejimai, bet vaziuoja vietiniai ir turistu pamateme, tai galvojam visvien kazkur isvaziuosime, nes apsisukti jau nebuvo net kur ir kaip !!!!! Tai ko gero buvo ispudingiausias kilimas i kalnus!!! Vis kilome ir kilome i virus – tai 14, tai 18 laipsniu statumu!!! Klanai uoleti, beveik jokios zalumos, kalnai auksti, per kalnu virsunes balti kamuoliniai debesys verciasi kliudami – zodziu vaizdas nerealiai grazus, bet kai paziuredavome zemyn – tai ir nerealiai baisu !!!! Jau man patinka visokie ekstremalai, viska isbandau – bet kai toks nesaugumas salia ir vaziuoji tik su Dievo palaima – tai kazkaip net man ranku delnai prakaitavo…… !!!!! Oras vis saltejo – tik +10-11 laipsniu. Islipe i foto ir video sesijas vis rengemes silciau. O vaziavimas tais suktais keliukais serpantinais – tai isvis !!! Pakilome jau ir mes beveik i toki auksti, kad tuos debesis rodes ir mes net rankomis tuoj pasieksime!!!!!!! Pasirode sniegas !!!!!!! Visai saunu – kai esi su mini sortukais ir maikute po 34 laipsniu karscio – tai kai apmeto sniegu +8-9 laipsniu temperaturoje - …hm hm hm…visai smagu !!!!!!!! Privaziavome kavine kalno virsuneje – o ten pasirodo to kalno pati virsukalne – 2652 m.!! Grazu, net labai……. Dar vienas momentas labai jau “sugriebe uz sirdeles” – prie tos kavines buvo kazkokiu nuorodu metaline lenta – bet spekite ar ka imanoma buvo iskaityti – visa lenta buvo apklijuota lipdukais visokiu saliu. Mes masinoje radome LT lipduka ir mes isiamzinome – lietuvisko lipduko dar nebuvo!!!
O kiek ten kopianciu i kalnu su dviraciais – kazkoks pamisimas !!! Kai kas matesi kad sportininkai, o kiti savo malonumui !!! Kalno virsuneje sutikome du vokiecius jau pasiekusius virsune – tai jie net zegnojosi ir sake viskas, daugiau to nebekartos – as manau kad tai nejuokai !!!!!!! Nusileidimas buvo jau smagesnis – daugiau zalumos, medziu, apauge kalnai – tai jau ir jaukiau vaziuoti. Kelias daresei platesnis, moderniskesni kaimeliai, nes ten daug slidinejimo kurortu ziema pasirodo yra. Aisku ta diena buvo begalo isimintina , bet tai reikia paciam pamatyti – yra sunku nupasakoti ta vaizda, ir nei kamera, nei fotikas to neiamzina !!! Pasieke Livigno, susiradome apratamentus 50 Eur para ir smagiai apsistojome.
2004-07-28 – 29 Buvo visiskas poilsis – deginimasis, shopingas ir t.t. Ta miesteli mes labai gerai zinojome – nes du metus jau ten slidinejome!! O kadangi ten yra tokia bemuite zona – tai visapusiskai ten buvo naudinga pasilikti ir pabuti!!!!!!
2004-07-30 “Atsibuciave” su Livigno, pajudejome jau link namu. Keliavome per Sveicarija, Austrija, Vokietija, Cekija. Aisku – visur labai grazu!!!! Praha pasiekeme apie 1 val. nakties. Nusprendeme per nakti kirsti Lenkija be nakvynes. Tai buvo musu klaida – nes namo gryzome jau gerokai “pavires”, bet... .
2004-07-31 Ivaziavome i Lietuva!!! O jau taip graudu pasidare – po tokiu sauletu ir karstu atostogu – Lietuva apsiniaukusi, lietinga – aisku “cia Lietuva, cia lietus lyja”!!! Na bet …….namai…….. “Kirte” kalvariju siena susitikome su i kelione issiruosiusia Medeina!!! Pleptelejome ir ………………i savo lovyte!!!!!

Del statistiniu duomenu /jei kam idomu/ - pravaziavome 4976 km. Musu masiniukas su dujomis /o ju yra visoje Europoje/ - tai kuras kainavo apie 1300 Lt., nakvynes gavosi apie 1400 Lt. Tai va tokios islaidos butinosios.

Kelionės į Kroatiją automobiliu planelis (na jis toks gan išsamus) ir keletas žemėlapių:

Imkite

Dėl plano turėčiau pabrėžti, kad tai tikrai įtemptas planas, skirtas daug energijos turintiems žmonėms, tačiau iš jo galite paimti lankytinas vietas ir kitą info.

Kelionė į Prancūziją (21 diena)

1 diena

7 ryte isvaziuojam. Be didesniu problemu pravaziave 1064 km. ~ 21 val. pasiekiam Magdeburga. Viesbuti rezervavom internetu. Nuotraukos buvo sudetos tik kambariu, zvaigzduciu kiekio kazkodel, neradom, pamate viesbuti supratom kodel… nerekomenduotinas.

Miesto apziuret jau neturejom laiko.

2 diena.

Atsikeleme kaip suplanave 8 ryte vietos laiku. Jau isvazinedami is miesto pakeliui pamatem BMW servisa, prisiminem, kad vakar kazkas vaziuojant autobanu bumsejo. Nusprendem pasitikrinti. Ratu perbalansavimas uztruko 3 val ir kainavo 143 eu…

Is Magdeburgo isvaziavom tik 13 val. Spaudziau tikrai kiek galejau, Vokietijoje buvo ka tik nulijes smarkus lietus. Autobanai prie kiekvieno didesnio miesto uzsikimse. Kamsciai po 4-8 km, matem gal 5 avarijas. Belgija pasiekem gerokai vakarop. Nesustodami net degalineje ivaziavom i Prancuzija. Viesbucio rezervacija galioja tik iki 19 val. Jei planuoji veliau-privalai skambinti. Taip ir padarem, bet deja… Prancuzijoje kalba tik prancuziskai… Degalineje pavyko rasti vyruka mokanti siek tiek angliskai (supratom, kad galim kreiptis pamate, kad atsiskaito gold kortele), visi kiti beviltiski, tiesa motherfucker ir dumb ass supranta puikiai). Paprasem, kad paskambintu i musu viesbuti ir patvirtintu, kad tikrai atvaziuosim, tik siek tiek veliau. ~ 23 val. jau buvom Fecamp’e gerai, kad dar radom veikiancia picerija, tai dar spejom pavakarieniaut. Kiek susigaudem patamsy, musu viesbutis beveik ant vandenyno kranto, tiesa musu langai i kita puse, todel bangu musa netrukde.

3 diena

Prabudom nuo zuvedru klyksmo ~ 12 val. Pusrycius jau pramiegojom, gerai, kad dar turejom is Lietuvos isimete sauso davinio. Fecamp labai grazus miestas, dailus mazyciai namukai architekturos isradingumu lenkia vienas kita. Kelios senos baznycios (1676m.) vertos apziureti vidu ir isore. Didziausia ispudi paliko Benediktinu vienuolyno kompleksas ir likerio darykla. Gave paragaut po 50 gr. 40% stiprumo 3 rusiu gerimo, butelius po 24 eur pirkom labai lengva ranka.

Papietave toje pat picerijoje isvaziavom i Etretat miesteli uz 16 km. Uolos vaizduojamos atvirukuose ir aprasymuose gyvai atrode dar ispudingiau. Kol buvom, du kartus prauze audra su krusa ir du kartus spejom pasideginti sauleje. Vandenyno bangos pakilo gal iki 5-6 m. aukscio, o jas stebeti galima visai is arti, nes krantas pakankamai status, ir jos isistasko cia pat po kojomis, bet nepasiekia… beveik niekada nepasiekia… vanduo nera saltas, drabuziai isdziuvo per pora val.

Radom iskapota urva, kuriuo kiaurai per kalna pasiekem ilankele tarp staciu uolu, vaizdai isties ispudingi. Siandienos ekskursijom dedam dideli pliusa.

4 diena

~10 val issiregistravom is viesbucio. Siandienos keliones tiklsas – St. Michel kalnas. Siek tiek maziau nei per pora valandu nusigavom iki Nakvynes vietos – Pontorson miestelio. Uz viesbuti buvom sumokeje is anksto, greit susinesem daiktus ir uzkande Mc Donalde patraukem link pilies-vienuolyno-salos Mont le Saint Michel (Svento Mykolo kalnas). I sala (pusiasali) veda siauras pylimas. Prie salos esanciose automobiliu stovejimo aikstelese eismas reguliuojamas pagal potvyniu grafika. Paliekam masina salia guodziancio zenklo, kad iki cia siandien vanduo nepakils. Siek tiek pasivaiksciojom po vandenyno dugna aplink sala. Dabar kaip tik zemiauisas atoslugio lygis, kiek akys mato – vandens nei zenklo, visur tik smelis.

Siaurom gatvelem pakylam iki vienuolyno, deje, siandien geguzes 1-oji ir vienuolynas turistu nepriima (gera vienuoliu profsajunga). Siek tiek pasitryne nusprendem aplankyt muzieju, kuris susideda is keliu etapu esanciu skirtingose miestelio vietose. Pradzioje paklausem pasakojimo pailiustruoto filmuota medziaga apie potvynius, atoslugius, kazkoki kanala su uztvankom ir t.t. Paskui gal 20 minuciu turejom laukti siek tiek toliau esancios kitos dalies, ten pozemiuose esancioje kino saleje parode filma apie salos apstatyma labai gaila, bet kalbejo prancuziskai, todel nieko nesuprate is puses filmo isejom. Trecioji ir paskutine dalis – tikras miuziejus su tikrais eksponatais. Idomiausia paskutine dalis, I kuria galejom eiti is karto ir pigiau. Vaiksciodami gatvelemis nuo sienu jau pamateme pirmus potvynio pozymius. Labai norejom sulaukti iki galo, kad pamatyti kaip uzlieja beveik iki krantu, bet jau ir taip cia puse dienos sugaisom…

Ivaziuodami i St. Michel matem aligatoriu ferma, grizdami sustojom valandelei. Tai ropliu zoologijos sodas. Matem ispudingo dydzio juros vezli, gal kokiu 2 m skermens ir atskirose salese daugybe krokodilu, aligatoriu kaimanu ir dar visokiu gyviu, kuriu pavadinimu net nepamenu.
Pagaliau paliekame Normandija ir keliu kilometru ilgio tiltu per vandenyno ilanka pasiekiam, Bretane regiona. Butina pamineti, kad tiltas mokamas –5 eur.

5 diena

Siandienos planuose apziuret Saint Malo. Tai miestas -tvirtove Altanto pakranteje, smaragdines pakrantes sostine. Visas senamiestis apjuostas gal 10 m. aukscio siena, I miesta galima patekti per kelis iejimus, visi su gynybiniais boksteliais. Pats miestelis, kaip ir dauguma viduramziu miestu- siauros gatveles, dar siauresni skersgatviai, viskas is akmenu ir akmeniniais stogais.Kadangi atvykus buvo pietu metas ir niekas neveike, nusprendem pasivaikscioti po pleza. Kaip tik buvo atoslugis, laivai isvartyti ant sono placioje smelio juostoje. Tiesiai priesais miesta salose yra keletas atskiru tvirtoviu. Prie artimiausios mes ir nupedinom. Ant uolu vietiniai sekmingai rinko maistui moliuskus, krabus ir lupinejo austres. Tiesa, del krabu vyko konkurencija ir tarp kiru. Jie gudresni ir greitesni, paciupe kraba pakyla ir meta zemyn, suduzusi kiauta islesa, lieka tik kojos.
Pradejus kilti vandeniui grizom atgal i tvirtove. Dar karta pasivaiksciojom po senamiesti ir dali miesto apejom gynybines sienos virsumi. Isvaziuot siek tiek uztrukom, nes kelias eina per uosto vartus, kaip tik tuo metu tiltas buvo nustumtas i sali ir is uosto isleidinejo laivus (nes potvynis buvo auksciausiam taske).

Nakvot turejom Dinan mieste. Tai vaizdingas viduramziu miestas, su dideliu 1000 metu senamiesciu . Miestas garsus savo bokstais, ju priskaiciuojama net 14. Labai sunkiai radome rezervuota viesbuti. Deja buvome labai nemaloniai nustebinti, nes 120 eu kainaves kambarys tikrai neatitiko 2* visbuciam keliamu reikalavimu, apskritai net 15 kv.m. nesiekiantis kambarys su “second hand” baldais, neuzsirakinanciom durim ir smirdanciu praejimu. Kaip ir visur seimininkai nekalba angliskai, todel paaiskinti kodel nepasiliekam turejom ju gal 12 metu sunui. Isvaziavom ieskoti kito viesbucio. Gal uz pusvalandzio paskambino is vietines agenturos, per kuria rezervavom viesbuti ir pasake, kad atsaukta per velai ir vistiek nuskaiciuos visa suma. Pasakiau, kad tokiu atveju paduosiu i teisma lauksim kuo baigsis.

Per nepilna valanda pasiekem Nantes miesteli. Uzsukom i pirma navigacijos pasiulyta viesbuti ir gaunam 2 kambarius uz 86 eur. Manau, kad labai pasiseke. Tiesa reikia pamineti, kad degalines isdestytos mazdaug kas 100-200 km ir dar nebutinai veikiancios, arba nebutinai uzskaitancios MasterCard korteles, taip kad vos nelikom tusciu baku vidury lauku…

6 diena.

Nors kilometru iki pietines pakrantes liko ~ 700, bet atsikelem anksti ir 9 val. vietos laiku jau buvom kely. Siandien turim nuvaziuot iki Cap D’Agde kurorto, kur gyvensim savaite. Pakeliui navigacijoje aptinkam, kad padare visai nedideli lanka dar galime pamatyti vandenyna. Tai sala, isiskisusi i vakarus labiausiai is visos Prancuzijos. I sala veda 3 km ilgio tiltas. Nepamenu kiek sumokejom, kazkur apie 10 eu. Vaziuojam ~ 20 km I pati salos gala. Oras atsilo iki 29 laispniu. Sustojome prie nepriziurimo papludimio, prie iejimo pasitinka zenklas : “bathing is one’s own risk”. Saloje uztrukom apie pora valandu. Autostradoje greitis ribojamas iki 130 km/h, prancuzai pirma eile vaziuoja ~ 110-120, vaziuojantys greiciau juos lenkia net neziuredami i veidrodzius. Kazkoks pas juos kvailas iprotis – parodzius posuki sukti neatsizvelgian ar kas nors vaziuoja antra juosta
I Cap d’Agde ivaziavo pries pat agenturos darbo gala. I teritorija ivaziuot galima tik uzsiregistravus ir turint elektronine kortele slagbaumui. Be viso to dar reikia praeiti “face control” pro apsauga. Prie vartu stovi didziulis stendas, kuriame keliom kalbom parasytos pagrindines miestelio taisykles: nefotografuoti, nefilmuoti ir vaikscioti nuogiems. Miestelis isikures iskisuly , is vienos puses jura, is vienos kanalas i uosta, is kitu spygliuota tvora. Patekti galima tik per jau minetus vartus. Kurorte yra pagrindiniai poilsio namai “Heliopolis”. Tai seniausias pastatas, aplink kuri paskui pletesi visi kiti. Apskritai viskas panasu i senu statybu sovietinius pastatus su pompastiska gelzbetonine architektura. Dauguma pastatu jau senokai pasiilge kapitalinio remonto. Begte uzsiregsitruojam ir susinesam daiktus. Isinuomavom didziausius is esamu apartamentus “Port Nature” pastate savaitei kainavo 380 eu. Tai triju kabmariu “butas”. Apsatymas gana prastas, vietos ziauriai mazai, bet savaitei bus gerai, juolab, kad pasikeisti nera i ka, nes visi apartamentai vienodo dydzio, didesnes yra tik studijos (sienu nera, atskirta tik sirmomis), o mum su vaikais taip netinka.

Plezo laikas jau pasibaiges, matom visus griztancius.Patyrem sioki toki soka vakare. Nudistu iesteliai musu nestebina, bet vakare prasideda tikras karnavalas. Zmones renkasi i vakarelius, klubus ir barus apsirenge kaip is porno filmu. Vyrai persirenge viduramziu moteriskais kostiumais, moterys apsinuoginusios, apsirenge pusiau dengianciais odiniais drabuziais, ilgais batais ant platformu ir t.t. Tokius vaizdelius teko matyti tik porno prekiu reklamose. Beje viso sio grozio galima isigyti cia pat esanciose parduotuvese. Fetisistam skirtoje parduotuveje odiniais drabuziais apsirengusi (jei taip galima pasakyti) pora matuojasi kelis odinius botagelius, pastebejome nes plakamos moteriskes aiksciojimas girdisi uz keletos perduotuviu.

Klubuose poros iesko partneriu to vakaro seksui, taip, dauguma cia esanciu swingeriai. Klubuose visiskas atsipalaidavimas, moterys lenktyniaudamos verziasi ant scenos pakeisti striptizo sokejas. Tam reikalui klubuose irengti net po kelis stulpus, dalis tieiog ant baro ar staliuku. Nors ir neprofesonalios, bet vaizdialiu parode nebloguJ kuo viskas baigiasi nulipus nuo scenos i staugianciu vyru glebi, turbut pasakoti nereikia…

7 – 8 dienos

Baisu iskist nosi is kambario… Nors vakarykscio karnavalo dalyviai siandien atrodo kaip normalus zmones, visi vienodais Ievos ir Adomo kostiumais visiskai nebaugina. Papludimys geras, smelis beveik kaip Palangoje, tik kriaukliu galybe. Potvyniai ir atoslugiai kaip prie Altanto nevargina. Saule smeigia labai neblogai, pabuvom prie juros gal pora valandu, ryt reiks kremo.

Vakare zymiai ramiau nei vakar, matyt karnavalai buna tik sestadieniais. Kavinese groja tylesne ir ramesne muzika. Issaukianciai apsirengusiu zymiai maziau, keleta poru netgi matem apsirengusiu kaip normaliam kurorteJ. Tiesa, visus griztancius nuo juros pagrindiniam take i musu pastata, vidury tako pasitiko negras placia sypsena ir niekinga (kaip juodckiui) erekcija. Masturbuotis uzdrausti negali…

9 diena

Nakti lijo, siek tiek apsiniauke, o ir vietinese maisto parduotuves nelabai didelis pasirinkimas, restoranu maistas nedziugina, todel nusprendem vaziuot iki prekybos centro uzmiestyje. Reikia pazymeti, kad prekybos centrai dirba iki 20 val, sekmadieniais apskritai nedirba. Visos kitos parduotuves darba pradeda 10 val, pietus nuo 12 iki 14 ir uzsidaro 20 val.

Uz miesto yra prekybos centru miestelis, dydzio turbut kaip Vievis. Sustojome prie vieno is didesniu parduotuviu, panasiai kaip musu “Maxima baze”. Asortimento platumu ir gilumu musu prekybos sistema dar tikrai turi kur stengtis. Pvz vien tik salotu yra 8 rusiu, alkoholio skyrius kaip musu visa “Maxima” su vienu “X”. Didziausia ispudi paliko juros gerybiu skyrius (zuvies skyrium pavadinti nelabai tinka). Kainos zymiai mazesnes nei Lietuvoje. Kainu nepamenu, tai parasysiu tik tai ka pirkom: tigrines karaliskos krevetes po 11 eu uz kg (Lietuvoje siek tiek virs 100 lt.), moliuskai po 2.9 eu uz kg, krabu “slauneles” po 34 eu uz kg, rajos file po 21 eu uz kg, tuno file po 19 eu uz kg., zodziu uz siek tiek daugiau nei 100 eu apsipirkom keliom dienom. Dziaugemes sutaupe nes maistui planuotu 100 eu per diena cia gyvenenat ir valgant restoranuose tikrai neuztektu. (sriuba ~12 eu, salonos 16-20 eu, karsti patiekalai nuo 22 eu).

Smalsiau apziurinejam atostogautojus, beje skirtingai nei kitu saliu nudistu papludimiuose ir kurortuose cia visiskai nesidrovima apziurinet zmones. Matyt del to, kad dauguma is tiesu susitvarke ir pasporteve, net 40-50 metu poros atrodo geriau nei dauguma trisdesimtmeciu lietuviu.
Zavi ir aki dziugina 50-60 metu moterys isipraudusios i trumpucius odinius sijonus, apsitempusios tinklines palaidines. Kaip tik batu parduotuveje teko stebeti panasia moteriske perkancia batus. Is paziuros sverianti gal 60 kg sesiasdesimtmete su gal D dydzio implantais, trumpuciu sijonu ir svarkeliu ant nuogo kuno su dekolte iki bambos. Po sijonu zinoma, kad nieko daugiau, tvarkingas bikinis, ivertas auksras ir nedidele tatuiruote virs intymios vietos. Ir ji dedanti maximalia pastangas, kad aplinkiniai visa tai pastebetuJ Ir tokiu cia desimtys, jei ne simtai…

Musu tolerancijos kartele gerokai pasistumeJ nusprendeme aplankyti vietinius naktinius klubus, bet visiskai neturim net panasios aprangos, o labai nesinori but baltomis varnomis, todel aplankem kelias parduotuves, reziume: korsetas 98 eu, mini sijonas 76 eu, bateliai 156 eu, vyrisku drabuziu ieskosim ryt.

10 diena

Oras geras, puse dienos prie juros.

Vakare ieskojom vyrisku drabuziu, pasirinkimas labai nedidelis, pagrinde viskas orientuota moterims, bet per kelias parduotuves pavyko rasti kelnes ir marskinelius. Batai uzsiskaite kaip ne karnavaliniai, nes tiks ir kasdieniniam nesiojimui, be to buvo to modelio paskutine pora, tai dar ir vietoje 120 eu, pardave uz 80 eu.

11-12 Diena kaip visada.

Vakare pasivaiksciojom po kitas poilsines. Naujausias pastatas ir geriausi kambariai viesbutyje “Le Jardine de Eden” Kainos taip pat didziausios: sezono metu geriausi apartamentai po 400 eu uz nakti.. Tai ratu aplink baseina dviem aukstais apstatyti 56 kambariai. Deje, bet ten skirta tik suaugusiems, t.y. ileidzia tik nuo 18 metu. Be to visi numeriai tik dvivieciai. I viesbucio teritorija galima patekti pro metalinius vartus tik gyventojams, pasaliniai nepageidaujami. Tai vienintelis viesbutis kurorte turintis savo restorana. Kieme didelis baseinas plaukimui ir apvalus su sukurinem srovem. Pagrindinis sio viesbucio akcentas, kad net ir diena (jau nekalbant apie vakarus) tiesiog aplink baseina vyksta sexo orgijos, t.y. visi su visias. Prancuziskai tai vadinasi libertin J. Dar labai neblogas “Natureva SPA” viesbutis. Irgi naujas ir pakankamai kokybiskas, geram kambary savaite hi seson kainuoja ~500 eu. I kaina iskaiciuota pirtys, dengtas baseinas ir dar kazkas…

Ryt 10:15 turetume isiskraustyt ir vaziuot namo, bet dar nepatyrem visu kororto malonumu, todel nusprendem pasilikti dar savaiteiJ Kadangi norejom erdvesnes gyvenamos vietos ir be naktinio klubo po apacia, agentura pasiule dvieju aukstu nameli “Port venus” kaimelyje. Kaina savaitei 480 eu. Vieta uz uosto, siek tiek toliau nuo viso miesto surmulio. Apstatymas, kaip ir daugelio nuomojamu, prastokas, bet nera net ka lyginti su pries tai turetais apartamentais.

13 diena

Iki 9 val turejom pasikeisti raktus, todel keltis teko anksciau nei iprasta. Kai agenturoje paprasiau dvigulei lovai atskiru patalo komplektu labai nustebo. Prancuzai miega po viena kaldraJ Darbuotoja atsiprase, pasiteisino, kad esame cia tik antri lietuviai ir ji dar nezino musu iprociu. Pries mus buvusiems cia taip patiko, kad nusipirko viena vila savo atostogoms, ir dar dvivieti numeri “investicijai”. Vienvieciu numeriu kainos nuo 60 tukst eu, o vila kainuoja nuo 120 tukst. Eu. Galbut kai nuspresim, kad neverta kiekvienas atostogas praleisti vis kitoje vietoje, nusipirksim ir mes cia nameli “port venus” rajone.
14 diena

Oras nelabai geras, tinginiaujam namie, pakranteje renkam kriaukles, ryt turbut vaziuosim I zydraja pakrante (cote d’Azur).

15-16

Oras neblogas - papludimys.

17 diena

9 ryte isvaziuojam link garsiosios pakrantes kurortu. Pakeliui patiriame policininku svetinguma. Veidrodyje pasirodo svytureliai, pasitraukus i desine policininkai persirikiuoja priesais ir ant galininio lango pasikelia lentele su uzrasu “Folow me”. Nusekame i artmiausia poilsio aikstele. Dziaugiames, nes prancuzai nekalba angliskai, bet deje… sie kalba puikiai. Pasirodo, kad greitis virsytas 20 km/h ir nesilaikyta distancijos nuo priesais vaziuojancio automobilio (70m). Uz abu pazeidimus pasiulo po 90 eu. Pasakiau, kad distancijos tikrai laikiausi ir kad jie galbut suklydo. Paklause kiek ketinu moketi, atsakiau, kad 100 eu., sako “OK” ir nuejome i ju automobili pildyti dokumentu.

Ekskursija pradejome nuo Saint Tropez. Nelabai ispudingas miestelis. Dailus senamiestis ir diiidelis uostas. Toliau seka Saint Maxime su nuostabiomis privaciomis vilomis slaite. Saint Raphael ir Frejus pravaziuojame beveik nesidairydami. Ivaziavus i Kanus papuoleme i baisu kamsti, pasirodo vyksta pasiruosimas uz keliu dienu prasidesianciam Kanu kino festivaliui. Priesais pagrindine kino sale jau viesbucio balkonuose isdestyti fotoaparatai ir kameros su visais priedais, ziopliai gatveje priesais pagrindini iejima pasideje sulankstomas kedutes, nedidelias kopecias nuo ankstaus ryto laukia garsenybiu. Nica suzavejo nuostabia promenada ir prabangiais viesbuciais (butinai cia dar sugrysime).

Didziausia ispudi paliko Monakas. Tokios prabangos kaip karaliu rumuose, bet realiam gyvenime dar neteko matyti. Paprastu parduotuviu net nera… neaisku kur jie perka slepetes ir pizamas, automobiliu tokiu kaip pas mus vienetai. Privaziavus “Casino Monte Carlo” pamatome prie ziedo priesais kazino eisma reguliuojancius policininkus. Bandome rasti vieta automobiliui pastatyti, bet rankos mostu mum leidziama suprasti, kad su savo lupena cia gadinam vaizda. Is tiesu priparkuota gal 20 “rols royce”, turint omeny, kad kiekvienas ju kainuoja ~ 1.5 mln lt klausimu nekyla.

Ieskome kuklesnes vieteles. Automobili pasistatome salia Princo rumu (apacioje) isvaziuojant sumaisius isvaziavima/isvaziavima nuvaziuojame iki -7 auksto (po zeme) ir tai dar ne paskutinis aukstas….

05 22 Monake vyks F1 varzybos, trasa miesto gatvese jau paruosta. Labai smagiai apvaziuojame visa rata. Nors per diena nuvaziavome tik ~ 800 km, bet sugaisome nuo 9 val iki 24 val. Grizome kaip is pasakos i realybe…

18 diena

Visiskai ilsimės.

19 diena

Paskutine diena, o mes dar nemate naktiniu linskmybiu, todel saindien vakare nusprendem aplankyti viena is klubu. Kazkodel pasirinkom salia papludymio esanti “Zen” kluba. Kiek supratom is dalinamu skrajuciu ir nuorodu, klube “Zen” laikinai iskures klubas “Glamour”, kuris siuo metu sudeges ir atstainejamas po gaisro. Vakarelio pavadinimas “Tantra”. Atejome gal ~ 00:30, prie iejimo sumojeme 50 eu, kazkodel jokios programos nebus, bet kontrole pasake, kad bus geras laikas, nes susirinko daug poru. Tada kazkaip tos frazes neuzfiksavom, bet veliau paaiskejo ka jis turejo omenyje. Tik iejus pasimeteme, nes matese keleta praejimu uzdengtu uzulaidomis, pasuke link pirmojo, pamatem keista kambari su begalo ilga lova su daugybe pagalveliu ir uz srimos esanciu dideliu (daugiavieciu) vonios kambariu. Uz kitos sirmos patekome i sale. Prie sienu stovejo kaip atskiros pavesines su minkstasuoliais, susiradome viena laisva staliuka ir prisedome. I iejimo kaina iskaiciuota bet kokie gerimai, po viena kiekvienam, pasiimti reikia patiems nuo baro. Salia baro prie sienos pastatyta labia graziai apipavidalinta lova, kurioje porele uzsiiminejo seksu. Pasivaisine sraigtiniais laiptais nusileidome i rusi, ten buvo sokiu sale ir panasus kambarys su didele lova.

~ pirma valanda prasidejo sokiai… pusnuogiai zmones tiesiog sokiu aiksteleje glamonejosi, dare oralini ir t.t. Siek tiek veliau uzeje i kambarius su lovomis pamateme grupinio sexo orgijas…

20 diena

9:30 atidaveme raktus, sumokejome uz abieju nuomotu patalpu isvalyma 100 eu, patraukeme namo.

Nuvaziave 1200 km radom nakvyne “Etap” viesbuty Leipcige.

Suskaiciavome, kad per visa kelione Prancuzijoje uz kelius sumokejome ~ 300 eu. Kita karta reiks numatyti ir sias islaidas.

21 diena

Per Vokietija ir Lenkija 1540 km 23:45 jau namie. Keistas pas lenkus iprotis – nuvaziavom beveik 300 km ir neradom kur papietauti, nes visuose normaliuose pakeles restoranuose vestuves.

Kelionė į Kroatiją (16 dienų)

1 diena
Susipakavę į nuomotą Nissan Primastar dviejų šeimų daiktus, 7 ryte pajudame iš Kauno. Tradiciškai per Lenkija, taipogi bjauriausias Europos miestas Varšuva. Kelią iš Varšuvos randam labai sunkiai nes GPS paklaida ~ 10m. o kelio ženklai rodo visiškai į kitą pusę. Iš kart už Varšuvos skubam papietauti, nes šiandien dar reikės pravažiuot visą Čekiją. Sieną kertam be jokių sunkumų (iškart nusiperkam lipdukus už kelius per Čekiją ir Austriją). Vakare sustojam nakvynei Mikulov miestelyje “motorest” hostelyje. Pakankamai tvarkinga vieta nakvynei. Internetu buvom rezervavę du kambarius. Mes keturiese, todėl ėmėm didesnį numerį su dviem kambariais. Buvo patogu, nes numeris buvo skirtas šešiems žmonėms. Į kainą įskaičiuoti pusryčiai, ir kiekvienam po butelį vietinio vyno dovanu. Vakare dar spėjom pasėdėti ir paragauti vietinio alaus gretimo hostelio restorane. Alus nenustebino, nakvynės kaina irgi – už savo kambarį sumokėjom 2016 kronų.(apie 200 lt.).

2 diena
Susitarėm išvažiuoti 10 val. ryte, tik nesusitarėm Lietuvos ar vietiniu laiku. Todėl mums teko beveik valanda palaukti. Tik išvažiavus iš Mikulov Austrijos siena. Pasų net netikrino, tik pažiūrėjo ar apskritai turim. Apie bagažą net nekalbu. Labai gerai, nes turėjau pasiėmęs revolverį. Austrija pravažiuojam su vienu sustojimu pasiusioti. Degalinėje tualetai mokami. Pinigus renka rusakalbis vokietis. Mus palaikė lenkais, dar keletą minučių nepaleido, matyt neturi su kuo pasikalbėti rusiškai (įkyrus tipas). Be problemų pravažiuojam Slovėniją, į Kroatiją įvažiuojam irgi nepatikrinti ir nesuskaičiuoti. Keliai pakankamai brangūs. Sumokėjau šešiose vietose išviso 20 kunų ir 10,55 eu. Nakvynės vietą (šalia Vrsar miestelio pasiekiam ~ 19 val.) Apartamentus Valalto nudistų miestelyje rezervavom internetu. Viskas super, virtuvėlė, kondicionierius, nauji baldai, balkonas, terasa ir t.t. kainavo 770 kunu (106 eu) Paslampinėjam iki tamsos ir skubam į lovą, nes artimiausią savaitę neaišku ar išsimiegosim.

3 diena
~ 11 val išsikrapštom iš lovų ir skubam į Rovinj miestelį. Pakeliui sustojam pasigrožėti Limos fiordu (kartais vadinamo kanalu) Labai unikali vieta, draudžiama laivyba ir nardymas, yra keletas moliuskų fermų. Kitoje stotelėje nusiperkam ožkų ir avių sūrio. Visi sako, kad skanus, man kaip ne mėgėjui, tiesiog pakenčiamas. Nors pagal sutartį jachta privalo mums duoti tik 17 val, bet su viltimi skubu – gal gausim anksčiau. Susirandam Rovinj ACI uosta, ofisas tuščias, viename iš sandėliukų randu bazės viršininką Tonį. Jachta bus paruošta už dviejų val. T.y. 15 val. Labai gerai. Iš kažkur atsiranda mūsų būsimas kapitonas. Susipažįstam (Damir). Palydi iki agentūros ofiso susitvarkyti dokumentus. Pasirodo, kad dokumentai jau sutvarkyti, belieka tik palaukti, kol laivas bus paruoštas. Patikrinu ar viskas gerai. Jachta (Bavaria 44, Kate) tvarkinga, ne nauja, bet ir nenudrožta. Dugnas lygtai bėdų neturėjęs. Turim laiko nusipirkti greitai gendančių produktų, ko nenusipirkom Lietuvoje.

15 val pradedam kraut į laivą daiktus, sumoku už išvalymą 96 eu, paliekam 1500 eu užstatą. Derinu kelionės maršrutą su kapitonu. Tenka šiek tiek pakoreguoti, atsisakom galutinio tikslo - Vis ir Bisevo salų.

17 val. Išplaukiam iš Rovinj uosto. Vėjo greitis ~ 14 mazgu, bangos ~ 1m aukščio. Iškeliam pagrindinę burę, bet ir variklis dirba pilnu pajėgumu. Greitis 8-8.5 mazgai. Moteris pykina, geria “Cerukali”, man kol kas padeda alus. Nuplaukę 56 mylias ~23 val. pasiekėm Ilovik salą. Buvo tikras iššūkis patamsi susirasti plūdurus ir prisirišti nakčiai. Viskas pasisekė sėkmingai. Šiek tiek užkandę einam miegoti. Pirma naktis laive košmariška, aš miegojau gal 4 val. likusi kompanija beveik visai nemiegojo

4 diena
Nuo karščio visi prabudom ~ 8 val. Tik išlipom ant denio, prisistatė uosto administratorius su čekiu knygele. Sumokėjau 144 kunas (~ 70 lt) Papusryčiavom. Oras geras, visiškas štilis, vėl visą dieną teks deginti dyzeli. ~ 10 išplaukėm. Visą laiką plaukiam tarp salų, labai gražu. Pakeliui sustojom pasimaudyt prie vienos iš mažų salelių (~100m x 300m) inkarą išmetėm ~ 100m nuo kranto. Krantą visi pasiekėm gumine valtele per du kartus. Pavalgėm pietus, panardėm ir atgal į laivą. Tolumoje matėm medžiojančius 6 delfinus. Iš vandens šokinėjo poromis. Norėjau plaukti arčiau, bet kapitonas sakė, kad jie pabėgs, nes turi reikalu per diena nuplaukėm 38 mylias. ~ 20 val. pasiekėm Zut salą. Galim nakčiai pasilikti uoste, sumokėti ~ 40 eu, gaut vandens ir elektros. Kitas variantas sustoti gretimai esančiame restorane, negaut nei elektros, nei vandens, nemokėti už sustojimą, bet vakarieniauti restorane. Pasirenkam pastarąjį variantą. Prie molo pasitinka restorano savininkas, padeda prisirišti. Skubiai patogiau apsirengę einam užkasti. Restoranėlio kainos nustebino užsisakėm kilogramą keptų grilyje kalmarų ir šiek tiek alkoholio. Sumokėjom šiek tiek virš 700 kunų. (100 eu) Pilnais pilvais lekiam paskui kapitoną. Iki tamsos reikia užkopti į kalną, nuo kurio matosi visas Kornati nacionalinio parko salynas. Per pusę nerealios valandos (ant sprando nesu 15 kg gyvo svorio) užkopėm ant viršūnės. Kapitonas liepė pirmam einančiam visą laiką švilpauti, neva tai turėtų atbaidyt gyvates Saulė jau nusileido, bet dar šviesu. Vaizdas iš tikro kerintis, prieš akis atsivėrė netik beveik visas salynas, bet matosi ir kitos pusės salos ir šiek tiek žemyno. Buvo verta. Grįžom į laivą, miegoti dar anksti, bet labai norisi į dušą. Nusprendėm eiti iki uosto bazės, vistiek jie nežinos, kad mes apsistojome ne bazėje. Tvarkingi, šviesūs, erdvūs dušai ir tualetai tikras išganymas po nepatogių jachtos sanmazgų. Viską darau su didžiausiu pasimėgavimu .

24 val. išjungiamas bazės generatorius ir visa sala paskęsta aklinoje tamsoje. Gerai, kad užteko proto pasiimti prožektorių. Baigiam tvarkytis tamsoje ir pakrante pareinam iki laivo. Aš nemačiau, bet moterys pasakojo, kad matė daug jonvabalių. Dar šiek tiek pasėdim jachtoje, parūkom kaljaną ir pageriam alaus. Mūsų kapitonas pirmą kartą paragavo kaljano. Jam tai didelis iššūkis, nes jis nerūko, beveik negeria, nevalgo mėsos ir apskritai labai teigiamas Šiek tiek paplepėjom, pasirodo, kad jis už šį darbą gaus 700 eu, o agentūrai aš sumokėjau 900 eu. Pasiėmiau kontaktus, kitą kartą reiks tartis tiesiai.

5 diena
Jau tradiciškai išplaukėm ~ 10 val. Apie pietus nuplaukę 28 mylias pasiekiam Sibenika. Uoste pasipildom degalų. Per kelias dienas išdeginom 104 litrus dyzelio. Sibenike mes buvę, todėl nusprendėm plaukti tiesiai į Krka nacionalinį parką. Pakeliui vienoje fermoje nusiperkam pora kg moliusku (bus vakarienei) stebėtinai pigu – po 15 kunų už kg (~7 lt). Inkarą išmetam Skradin miestelio uosto teritorijoje. Krante turėjom valandą laiko pasivaikščioti po miestelį, nes turistus vežiojantys laivai plaukia kas valandą. Miestelis labai mažas, per nepilną valandą apėjom beveik visą senamiestį suvalgėm po porciją ledų ir sulipom į atplaukusį laivą. Labai gražu, šiek tiek primena Plitvica, tik visko gerokai mažiau, bet kriokliu apačioje galima maudytis. Iš Sibeniko išplaukėm gerokai po pietų, už nepilnų poros valandų pasiekėm Vodice uostą. Šį kartą mokėjo kolega, brangoka, ~440 kunų po derybų . Bet užtai už keliasdešimt metrų puikūs dušai ir tualetai. Iškarto už uosto prekybos centras. Apsikuopėm ir išėjom pavakarot į miestelį. Baigėsi kunos, tai nusiaubėm bankomatą Galerijoje nusipirkom paveikslą. Kainavo ne daugiau nei Lietuvoje, 30x40 cm grafikos darbas -100 kunų (~50 lt).

Apskritai Vodice nerealus miestelis, patiko visiems, o aš įsimylėjau. Gražios, tvarkingos, siauros gatvelės, namai sutvarkyti preciziškai. Yra daug puikių restoranų, keletas klubų. Laisvis jau svaigsta apie namo pirkimą čia Į laivą parėjom tik ~ 2 val nakties, miego mažai, bet buvo verta. Tikiuosi čia dar sugrįžti

6 diena
Pagaliau pasiekėm Kornati parką. Gamta išties labai graži, begalė salelių. Visų spalva tokia ypatinga, smėliškai gelsvai žalsva, sunku nusakyti, reikia pamatyti. Dauguma salų suskirstyta akmeninėmis tvoromis į sklypus. Kapitonas paaiškino, kad prieš daugelį metų žvejai iš artimiausių uostų tiesiog pasižymėjo savo teritorijas, veliau kažkokiu būdu tos žemės jiems ir atiteko. Statyt nieko negali, mokesčių mokėt nereikia, augina alyvas, figas arba avis. Turėt žemės salose garbės reikalas Naujų namų statyti neleidžia, bet yra išlikę ~ 15 senų žvejų namelių. Juose atplukdomi norintys pagyventi Robinzono kailyje. Turi saulės baterijas, vandens atsiveža atvažiuodami. Visa kita kaip nori. Viena para tokiam namelyje kainuoja ~ 150 eu. Visi nameliai visai vasarai rezervuoti… Išplaukėm į atvirą jūrą pasižiūrėti statmenų uolų. Aukštis ~ 100m, po vandeniu dar tiek pat , echolotas rodo 93-98 metrus. Sutikom kažkokius pamišėlius iš jachtos besimaudančius. Akivaizdu, kad inkaro išmest tokiame gylyje negalėjo. Vienas už vairo dreifuoja, dar trys ar keturi maudosi. Iš tokio gylio neaišku kokio dydžio žuvys ar aštuonkojai gali iškilti…. Pakeliui išsirinkę gražią salelę metam inkarą. Aš moteris su maže plukdau į krantą, didieji vaikai nusprendžia plaukti patys. Laisvis su kapitonu lieka pasnaust laive. Beveik visą laiką nardžiau, Vanduo skaidrus, dugnas puikiai matosi net 7-8 m. gylyje. Padariau keletą nuotraukų po vandeniu, vienoje matosi kalmaras. Prilupinėjau gražių kriauklių. Vandenyje prisiliečiau prie kažkokio padaro, po poros valandų pradėjo perštėti ranka ir paraudo. Krante radom ant uolų kelias vietas su susiformavusiais kristalais, siek tiek pridaužiau, kažkiek radom atskilusių. Bus suvenyras. Tokius Lietuvoje pardavinėja “silver city” ir pan. parduotuvėse. Po poros valandų maudynių pakėlėm inkarą ir vakare jau buvom Telascica nacionalinio parko uoste Dugi otok saloje. Uostas be molo, vėl teko prisirišti prie plūduro. Laisvis sumokėjo po derybų 200 kunų (~100 lt) Vieta tvarkinga, tik uosto generatorius iki 24 val nedavė ramybės, po to visiška tamsa. Spėjom apžiūrėt Mir ežerą saloje. Keista, bet ežeras beveik toks pat sūrus kaip ir jūra. Matyt susisiekia požeminiais kanalais. Aplink ežerą ganosi pusiau laukiniai asilai. Šiaip jie laukiniai (t.y. niekieno) bet kažkaip pripratę prie žmonių ir nesibaido. Pasiėmėm iš laivo keletą morkų. Visi pasiliko prie ežero, o aš palipau kiek toliau paieškot asilų. Paskui morką atsekė du asilai, paskui dar vienas. Pamaitinom, paglostėm aš net pajodinėjau. Paskui du patinai susipešė, teko sprukti, kad neapspardytų . Kitu keliu palipę į kalną ~ 100 m. priėjom skardžius. Visiškai vertikali ~ 90m siena į jūrą. Vaizdas įkvepiantis. Prisivalgėm vakare restorane, vakarojom laive.

7 diena
Vėjo vėl visiškai nėra, jau kelias dienas burių net nekeliam, greitis ~ 8 mazgus, bet išdeginsim daug dyzelio. Per valandą išeina ~ 4-5 litrus. Plaukiam tarp salų, veliau pasukam į atvirą jūrą. Žemėlapiai rodo, kad turim rast pusiau nuskendusį laivą. GPS atveda tiksliai į vietą. Iš tiesų tai prieš 20-30 metų ant seklumos užplaukęs italų laivas. Priekis beveik visai nurūdijęs, kabinos nuplėšytos jau senokai. Tik priekinis stiebas vis dar su dažais. Nardyt aplink laivą nedrįstu, nes bangos makaluoja visokius beveik atplyšusius metalo gabalus. Netoliese išmetam inkarą. Pakankamai komplikuotas darbas, nes šalia sekluma ant kurios guli paskendęs laivas, o dugnas vienos uolos, inkarą velkam gal 20 metrų, niekaip nepavyksta užsikabinti. Nesinori tokio pat likimo, kad veliau turistai atplauktų pasižiūrėti kvailių lietuvių paskandintos jachtos. Bandom dar kartą, bet dabar jau nelaukiu kol užsikabins inkaras, o išvynioju 30 metrų grandines. Vistiek esame atviroje jūroje, tik šalia yra dvi salelės, viena gal 50m x100m o kita, šiek tiek arčiau ir didesnė, gal kokie 70m x 200 m. Plaukiam į didesnę. Vaikai tradiciškai plaukia patys, o mes su gumine valtimi. Sala išlipus atrodo dar mažesnė. Tik išsilaipinus pakyla didelis būrys kirų, pasirodo visa sala jų lizdai ir perimvietės. Kol vaikštau tarp lizdų aplink tupinčias ant kiaušinių pateles, patinai pikiruoja tiesiai man virš galvos stengdamiesi snapu ar nagais kirst į galvą. Nejauku, turint galvoje, tų paukščių dydį (tarp išskleistų sparnų gal 1m ar daugiau) kitoje salos pusėje radau negyvą į krantą išmestą didžiulį vėžlį. Gaila, kad vidus dar neišpuvęs, būtų neblogas suvenyras . Prie kranto uolų skylėse galvas iškišę “tupi” nuostabaus grožio įvairiaspalvės žuvys. Paerzinus pagaliuku jos įsikanda ir tokiu būdu ištraukiu iš urvelių. Bet supratusios sprunka atgal. Nėra ką veikt, bangos nardymui per didelės todėl susistatę alaus skardines pašaudom. Jachta bangos siek tiek panešė į šoną, todėl skubiai susipakuojam ir grįžtam, be to mažoji jau nori pietų pamiegot.
Vakarop pasiekiam Silba salą. Uostas nedidelis, užimam paskutinę laisvą vietą. Kainavo 165 kunas. Atplaukę po mūsų jau rišasi prie kitų jachtų. Iki vandens krano ir elektros šaltinio nesiekia nei šlanga nei kabelis. Be elektros kaip nors ištversim, akumuliatoriai dar po 50 proc. pakrauti, bet vandens atsargas jau beveik baigėm. Susikombinavom iš greta esančių belgų ilgesnę šlangą. Spaudimo tragiškai nėra, per 4 val prisipildėm tik vieną talpą. (145 ltr).

Silba kaimelis labai gražus, savotiškas, senovinis ir mažas. Daugelis namų kelių šimtų metų senumo, daug sugriuvusių ir apleistų namų. Yra keletas naujai statomų ir jau pastatytų. Beveik visos gatvės išbetonuotos, švaru, niekur nesimato šiukšlių. Vietinių gyventojų niekur nesimato, tik keli turistai bastosi po tuščias gatveles. (jei taip galima pavadinti).Grietinės reikiamą kiekį gavau tik per dvi parduotuves, viso saloje yra trys. Vakarienei kepėm bulvinius blynus. Vakare pasivaikščiojom, bare užsisakiau mojito kokteili, sakė, kad reiks palaukt 7-10 dienų, nes tik tada atveš romo... tiek to, gersim martini. Tokie pas juos gyvenimo tempai…
8 diena
Išplaukėm turbūt kaip visada, 10 val. Pakeliui, kaip visada, prie kažkokios salelės išmetėm inkarą pasimaudymui. Vietą išsirinkom iš tolo pamatę seną švyturį su keliais statiniais. Dugnas – uola ir akmenys. Už kažko užsikabinom, veliau bandant iškelt inkarą paaiškėjo, kad užkabinom už akmens. Teko šiek tiek pavargti. Iškėlėm sulankstytą inkarą. Artimiausiam uoste teks remontuoti, nes ne tik sulankstytas, bet ir nusuktas į šoną, tokio greičiausiai jau neužkabintume. Plaukiau vienas apžiūrėt švyturio. Visi statiniai apleisti, kelių stogai įgriuvę, matyt jau niekas seniai nebuvo. Vieninteliai gyventojai kregždės, žvirbliai ir driežai. Pilna avių išmatų, viename namelyje radau negyvą avį. Keista vieta auginti avis. Gal ten kokios laukines avys….

Vakare atplaukėm į Pula. Vietą radom visai šalia uosto administracinio pastato. Dušai ir tulikai nuostabūs. Pasivaikščiojom keletą valandų po Pula, miesto senamiesčio struktūra panaši į Kauno, t.y. viena siaura pėsčiųjų gatvė senamiesčio, toliau kerta statmenai automobiliams skirta gatvė ir prasideda kažkas panašaus į Laisves al. tik viskas gerokai sumažinta. Miesto pažiba – amfiteatras, panašus į Romos. Šiaip miestas paliko slogų įspūdį, industrinis, su baisiais betoniniais pastatais pasitinkančiais uoste. Manau, kad nenorėsiu daugiau čia.

9 diena
Prabudom 10 val. išplaukėm 12 val vėjo visiškai nėra, bangos ~ 1.5 m aukščio. Plaukiam pro Brijuni nac. parko salyną. Gražios ir įdomios salos, beveik kiekvienoje kažkas yra: švyturys, kavinė, bunkeris ar kažkokio senovinio pastato likučiai. Priartėjus prie Rovinj pradėjo lyti, pakilo stiprus vėjas. Prieš gražindami jachtą dar papildėm degalų. Kažkodėl plaukdami atgal degalų sudeginom ~ 30 litrų daugiau, nors sąlygos buvo tos pačios. Per 7 dienas nuplaukėm 310 mylių. Uoste administratorius apžiūrėjo jachtą, dėl sulankstyto inkaro susiderino kapitonas, mums nieko nekainuos. Dar galim vieną naktį pernakvoti ir ryt išsikraustom. Vakarą praleidom Rovinj. Senamiestis labai gražus, vertas daugiau nei vienos dienos, gaila, kad turėjom tik 5 val. iki tamsos. Naktį pakilo smarkus vėjas, beveik nemiegojom, nes stiebo trosai nuo vėjo net zvimbė. Teko keltis susirinkti nuo denio nupūstus daiktus.

10 diena
Beveik nemiegojom, nuo 8 iki 9 susirinkom daiktus. ~ 10 val išsiregistravom. Nieko nesulaužėm, tad užstatą grąžino be problemų. Beveik visi sergam “žemės liga” ... ant stabilaus paviršiaus sunku vaikščioti, atrodo, kad viskas supasi. Moterims šiek tiek svaigsta galva.

Pakeliui link Vrsar sustojom pasidomėti panoraminiais skrydžiais lėktuvu. 15 min kainuoja ~ 100 eu (1-4 žm., jei daugiau, skaičiuoja kažkaip kitaip) Turbūt ryt skrisim. Per pusvalandį nuvažiavom iki Vrsar miestelio. Šalia esančiuose“Blesicka” apartamentuose Koversadoje gyvensim ateinančias 4 dienas, nakvynė kainuoja ~ 120 eu. Vakare pasivoliojom prie jūros. Yra du “Blue flag” paplūdimiai su smulkiu žvyriuku. Viena teritorija atskirta betonu nuo jūros padengta smėliu. Specialiai vaikams. Dieną animatoriai užima žmones, yra kažkoks kampelis, kur užsiima su vaikais. 120 ha teritorija aptverta, pašalinių žmonių neįleidžia. Viduje yra visko: du prekybos centrai, ambulatorija, 4 ar 5 restoranai ir t.t. Paplūdimiuose draudžiama vilkėti maudymosi kostiumus, už taisyklių pažeidimus gali išmesti iš gyvenvietės ir negrąžinti pinigų. Dauguma žmonių ir po teritoriją vaikšto nuogi. Pietavom žuvies restorane, apie pusė lankytojų net ir restorane sėdėjo visiškai nuogi.

11 diena
Išsimiegojom iki 11 val. žemė vis dar šiek tiek linguoja. Pabuvom paplūdimy, papietavom, pamiegojom popiečio miego... 20.30 val. vietos laiku buvom oro uoste. Kažkoks budintis skubiai iškvietė pilotą. Atvažiavo per 5 min, matyt kur nors netoliese gyvena. Skridom 15 min. Iš viršaus pamatėm visą Limos kanalą, Rovinj miestelį ir aplinkines gyvenvietes. Kainavo 600 kunų (~300 lt).

Vakarieniavom Vrsar miestelyje žuvies restorane. Užsisakiau omarą. Prieš užsisakydamas paklausiau ar turės 0.5 kg, patvirtino, užsisakiau. Sąskaita labai nemaloniai nustebino, nes paskaičiavo už 0.8 kg. Su gėrimais sąskaita vietoje 350 kunų buvo 470. Po gan nemalonių derybų palikau 400 kunų. O galvojau, kad tik Turkijoje turistus apgaudinėja…

12 diena
Nieko ypatingo, prie jūros, pavakare pasivaikščiojom po Vrsar.

13 diena
Iš Koversados išsiregistravom 10 val. vietos laiku. Dar porai valandų nuėjom prie jūros. Kažkuriuose iš daugelio dušų nusiprausėm. Beje, dušai ir tualetai verti atskiro paminėjimo: labai tvarkingi, viduje groja džiazas, auga gėlės. Gėles laisto kelis kartus per dieną.

~ 13 val. išvažiavom iš Koversados, papietavom Vrsar. Važiuodami sustojom prie pakelės kioskelio. Nupirkom parūkyto ožkų ir avių sūrio, bei citrinų-kadagių skonio rakijos. Bus lauktuvių. sūrį labai nenori pjaustyt, nes gali kelionėje sugesti, kol nepjaustytas, visas aplietas vašku. Vienas sūris ~ 1kg svorio – 100 kunų (~50 lt), o 0.5 ltr. Rakijos butelis -50 kunų. Gerti pigiau nei valgyti Beje, vietinis vynas pigesnis už vandenį. Restorane vandens stikline 18 kunų (~ 9 lt), o vyno taure 13 kunų (~ 6 lt).

Per nepilnas 4 val. pasiekėme Venecijos kaimynini miestą Mestre. Viešbutį buvom rezervavę internetu.( www.goldentuliptritone.com ) Pagrindinis reikalavimas, kad būtų kiek galima arčiau Venecijos už normalią kainą. Pavyko rasti šalia geležinkelio stoties (šalia tilto į Veneciją). Kadangi jau esam susidūrę su Itališkais viešbučiais, tai ieškojom, kad būtų ne mažiau kaip 4 žvaigždučių. Triviečių kambarių su papildoma lova negalėjo pasiūlyti, tai ėmėm 4 vietų junior suite. Vienai nakčiai kainuoja 165 eu. Nepigu, bet pačioj Venecijoj 3 žvaigždučių dvigubai brangiau. Vakarieniavom geležinkelio stoties McDonald’e… ekstreem’as
14 diena
Papusryčiavę viešbuty išvažiavom link Venecijos, pasiekėm gal per 15 min. Prie autobusų stoties daugiaaukštėje aikštelėje palikom busą. Kažkodėl užvijo į patį viršutinį (aštuntą) aukštą. Parkingas 20 eu. Turėjom šiokį tokį lietuvišką Venecijos žemėlapį su nurodytomis lankytinomis vietom, bet gatvių pavadinimai ant namų nesurašyti, kai kur surašyti kanalų pavadinimai. Net turint žemėlapį labai klaidu. Papietavę nusprendėm atsipalaiduoti ir klaidžioti nežiūrėdami į žemėlapį. Vienoje iš dirbtuvių nusipirkom dvi Venecijos kaukes. Norėjom gauti komplektą (vyrišką ir moterišką) vienodų, bet ten jas visas daro rankomis, todėl vienodų nebūna. Gavom tik dvi panašių spalvų ir stiliaus. Kaukių kainos nuo 15 eu iki 3800 eu. Mes pirkom uz 42 ir 28 eu. Pagal gausėjančius turistų srautus priėjom S.Marko aikštę. Čia viskas jau matyta, todėl pamaitinę balandžius (lesa iš rankų) aplankėme dodzu rūmus. Įėjimas kainavo po 12.5 eu. Tuo pačiu perėję atodusiu tiltu aplankėme ir kalėjimą. Gaila, bet viduje fotografuoti draudžiama. Atgal pareiti pėsčiomis jau nebeturėjom jegų. Plaukėme taksi. Nuo S.Marko aikštės iki parkingo kainavo 70 eu.

15 diena
Linksmybės baigėsi, važiuojam namo. Šiandien pravažiuojam Italiją ir Austriją, nakvosim Čekijoje – Mikulove. Sienos tarp Italijos ir Austrijos apskritai nėra, tiesiog nuo kažkurio momento kelio ženklai tapo vokiečių kalba. Pietavom Austrijoje, viename iš “Oldtimer” tinklo restoranų. Maistas stebėtinai neskanus, kažkodėl visur druskos kelis kartus daugiau nei Lietuvoje. Nustebino parkinge atskiros vietos moterims neaišku kodėl, bet moterims maloni smulkmena. Kertant Austrijos – Čekijos sieną tik pro langą parodžiau, kad turim šiek tiek pasų

16 diena
Išvažiuojam 8 val Lietuvos laiku. Už Varšuvos žvėriški kamščiai, 50 km važiavom gal 2 val. Sustojom pakelės užeigoje, kol pavalgėm kamštis pajudėjo gal per 20 mašinų. Nuo Lomžos kelias nuostabus, tik kelios fūros, vidutinis greitis prietaisų skydelyje nuo 0 km/h pakilo iki 110 km/h
Kaune atsidalinom daiktus, draugai išvažiavo į Vilnių, o aš 01.30 jau gulėjau lovoje.

Kelionė į Stambulą (4 dienos)

1 Diena
Iš Kauno išvykstame 6 val. ryto, per nepilnas tris valandas pasiekiame Rygos oro uostą. Registracija ir pasiruošimas skrydžiui įprasta tvarka ir apie 14 val jau stovime Stambulo tarptautinio oro uosto išsiregistravimo salėje. Šiek tiek suglumino Turkiška tvarka. Sumokėję už vizas dar turime apie dvi valandas stovėti eilėje, kad pasieniečiai patikrintų pasus. Atkreipėme dėmėsį į atvykusius arabų šalių piliečius ir ypač į dideles šeimynas, t.y. kai vienas vyras keliauja su 4-5 moterim. Pagal jų papročius moterim draudžiama viešoje vietoje pasirodyti atviru veidu, oro uostas ne išimtis. Pasirodo gerbiamas vyras prisiima pilną atsakomybę už kartu keliajančią grupę. Moterų pasai patikrinami juos visus nunešus vienu kartu prie langelio, o tuo metu moterys stovi šiek tiek atokiau uždengtais veidais.

Mūsų pasirinktas viešbutis yra beveik pačiame senamiesčio centre, Beyazit rajone. Viešbutį pasiekiame metro ir tramvajumi su vienu persėdimu per valandą. Turint omeny, kad mieste gyvena 11.4 mln gyventojų ir iš vieno miesto galo iki kiti yra ~ 80 km, matyt reikia galvot, kad labia greitai atvykome. Autobusais neteko naudotis, bet metro ir tramvajų sistema labai patogi. Išsamios informacijos pakankamai daug, kad nepasiklystų ir visai nepatyres keliautojas

Metro ir tramvaju žetonai kainuoja po 1.4 lyros, galima įsigyti bet kurioje stotelėje, schema su grafiku taip pat.
Dauguma vietinių gyventojų labai paslaugūs, jei pamato pasimetusius turistus daugelis prieina ir pasiteirauja ko ieškome, ar nepasiklydome ir t.t. Apskritai požiūris į atvykėlius visiškai kitoks nei mūsų tautiečių.

Šio vakaro planuose šiek tiek pasivaikščioti po senamiestį ir aplankyti Kumkapi rajoną.

Kumkapi rajonas žinomas dėl daugybės jūros gerybių restoranų, ten pat Marmario juroje visa gėri žvejoja ir kartais net gyvas žuvis pateikia i restoranus. Pasirinkimas išties didelis, tik kainos nera mažos. Reikia nusiteikti už vakariene sumokėti ~ 250 lt.

Nors jau pradejo temti, bet dar nusprendėm šiek tieki pasivaikščioti. Viena pagrindinių gatviųpasiekėme senamiesčio centrą – Sultanahmet rajona. Rajonas pavadintas sultono Ahmedo garbei. Ten pat yr ir sultono kapas, bei jo vardu pavadinta mečetė. Dėl meslvos spalvos keramikos freskų viduje europiečių pavadinta Žydrąja mečete. Sultanahmet camii yra antroji pasaulyje mečetė turinti 6 minaretus, pirmoji yra pagrindinė pasaulio musulmonų – Mekoje. Statinys išties labai įspudingas. Viduje dvelkia ramybė, net viska apžiūrėjus dar nesinori išeiti. Uždaras „gardelis“ netoli įėjimo. Net turistės įleidžiamos tik prisidengusios skaromis, kurias galima pasiskolinti prie įėjimo, batus butina nusiauti irgi prie įėjimo. Vietiniai ten ateina tiesiog pabūti, susėda ant žemės ratu šeimyna ir sėdi. Tiesa moterų i zoną kur meldžiamasi neįleidžia, jom paskirtas

Įviešbutį parsivilkom žiauriai nusikalę... iš GPS jokios naudos, kažkodėl senamiesty nepagauna palydovo, o viešbutyje gautas žemėlapis tinka tik paklaidinimui, taigi pasivaikščiojome šiek tiek ratais.

2 diena
Keltis tenka anksti, nes pusryčių laikas tik iki 10 val. Gal ir gerai, nes ~ 10:30 mes val jau Grand bazaar’e. Tai yra laabai didelis ir klaidus pastatas, tai ne tik turgus pačiame pastatae, kuriame be žemėlapio galima pasiklysti, bet dar ir keli kvartalai aplinkui labai intensyvios prekybos. O Įsigyti ten galima beveik visko, pradedant garsių drabužių firmų kopijomis (kurias siuva čia pat turguje), kailiniais ir senovinaiis šviestuvais bei nargile‘mis (kaljanas), bet ir aukso, brangakmenių, bei antikvarinių dalykų. Vienoje iš parduotuvėlių radome XVI amžiaus arabų kardą. Tiesa jį reiktų šiek tiek poliruoti, bei dėklą išplauti, bet už 4000 JAV dolerių tikrai nebloga relikvija. Tiesa iš šalies tokių dalykų išvežti beveik neįmanoma...

Kailinių padorių rasti nepavyko, bet užtai gavome kailiu fabriko adresą. Taksi nuvaziavom eiki nurodytos vietos. Pasirodo ten visoje gatveje beveik kiekviename name yra kailių, odos dirbiniu ir kailinių parduotuvės. Papraseme taksisto isleisti gatves pradžioje ir pėščiomis ejome iki 190 namo. Kailio ir odos gaminiai Turkijoje 1,5-3 kartus pigesni nei Lietuvoje. Taigi nusipirkus bent vienus kailinius Turkijoje skirtumas padengia keliones i Turkiją ir pragyvenimo išlaidas. Su atsiskaitymu turėjome problemų, nes kailininkai linkę pinigus gauti grynais, o bankomatai per diena išduoda nuo 800 iki 2000 lyru (1 lyra -1,9 lt). Bankuose apskritai nėra tokios paslaugos, kaip grynų pinigų išėmimas iš sąskaitos. Iš kailių parduotuvės mielai pasisiūlė parvežti su pirkiniais iki viešbučio. Pakeliui dar paplepėjom. Mergina dirbanti ten, pasirodo Moldavijos pilietė, atvažiavo ieškoti geresnio gyvenimo, bet turi problemų dėl vizų, kaip ir daugelis moldavu Turkijoje gyvena nelegaliai.

Vėl pesčiomis pasiekėm Sultanahmet rajoną. Vakar jau buvo tamsu, todėl tik šaindien, dienos šviesoje pamatėme visą statinių didybę. Iš lauko apžiūrėjome Žydrąją mečetę ir per parka su fontanu pasiekėm Sofijos mečetę. Ši jau kuris laikas veikia tik kaip muziejus. Vidus kaip ir išorė gerokai apleisti, tiesa antrame aukšte išlikę labai idomios freskos. Kazkuriuo etapu tai buvo krikščionių bažnyčia, joje bovo darytos Švč. Trejybės ir kiti paveikslai iš aukso gabalėlių, vėliau buvo uždažyti musulmonų. Dabar, kai tai nėras maldos namai, senosios freskos atidengtos.

Šiek tiek dešiniau, už Sofijos mečetės yra Topkapi valdovų rūmai. Reikia būt buvus, kad suprast kaip gyveno tų laikų valdovai, bet šiaip neverta liūdėt, jei nepavyks aplankyti.

Tramvajumi nusigavom iki Kabataš rajono. Ten yra prieplauka, iš kurios plaukia reguliarūs maršrutiniai laivai i Princų salas. Princų salos, tai keturių didesnių ir trijų mažesnių salų grupė esanti jau Azijos žemyno pusėje. Sąlyno pavadinimas kilęs iš tų laikų, kai karališkos šeimos nariai buvo ištremti i salas. Šiaip kiekviena sala turi savo pavadinimą. Maršrutinis laivas plaukia i keturias pagrindines salas, i mažesnes galima nuplaukti tik privačiu laivu. Salose labai graži gamta, ją puoselėdama vietos valdžia salose uždraudė motorinių transporto priemonių eisma. Kiekvienoje saloje yra po dvi arba tris gaisrines mašinas, viena šiukšlevežė ir viena greitoji. Motoroleriai tik elektriniai. Visi gyventojai naudoja tik arklius. Uz 50 lyrų galima karieta apvažiuoti ratu aplink visą salą. Ekskursija užtruko apie pusantros valandos.

Laivu parplaukę i žemyną tiesiai iš prieplaukos metro-funikulierium pakilom į Taksim rajona, ten iš pagrindinės aikštės senoviniu tramvajumi pro Galata rūmus (Galatasaray) pagrindine, pėstiesėms skirta gatve nuvažiuojam iki Galata bošto. Iš jo matosi beveik visa Stambulo panorama, apačioje yra keletas restoranų, ten ir papietaujam. Nuo kalno leidžiamės pesčiomis gatve, kurioje vien tik muzikos instrumentų parduotuvės, nuo skudučių ir fleitų iki fortepijonų, tiesa gerokai dėvėtų.

Tramvajumi iki centro atvažiavome jau gerokai sutemus, bet dar i viešbutį nesinori, tad nusprendėme parūkyti nargile (kaljanas). Turistinese zonose nargile galima parukyti bet kokiam restorane ar knaipėje. Bet vietos gyventojai renkasi i tam specialiai skirtas vietas, kur galima parukyti, atsigerti turkiškos arbatos ir pažaisti stalo žaidimus. Kaip tik vieną tokį kiemelį ir radome. Ant žemės sustatyti nedideli metaliniai staliukai su marmuro paviršiumi ir prie staliukų po 3-4 kėdes. Daugumoje matėme tik vietinius vyrus, jie moterų apskritai į tokais vietas nesiveda. Moterys buvo gal kokios 2-3, visos turistės. Aptarnaujantis personalas labai operatyviai nesiojo „užtaisytas“ nargiles, kiti papildė išdegusius angliukus, treti nešiojo arbatą. Kaip supratom, ten vyrai susirenka tiesiog praleisti vakarus, kiti tvarkė kažkokius reikalus, dar kiti tiesiog sėdėjo ir žvalgė aplinką.

3 diena
10 val prie višbučio turėjo laukti išnuomotas automobilis, bet nebūtų turkai jei nevėluotų. Atvyko 10:40, kol sutvarkėme dokumentus užtruko dar ~20 minučių.

Degalinėje už miesto prisipylėme pilna baka kuro, kainos labai nepalankios, dyzelinas po 2,99 YTL (~6 lt) už litrą, benzinas 3,49 YTL (~7 lt) už litrą. Taip kad „Mažeikių naftai“ ir valstybės mokesčių politikai dar yra kur tobulėti.

Bosforo sąsiaurio Europus pusės krantu važiuojame iki Kylios kurorto prie Juodosios juros. Kelias beveik visą laiką eina palei krantą. Vieną po kito pravažiuojam vis prabangesnius rajonus. Viena vieta labai priminė Prancūzijos pietinę pakrantę su puikiais kurortais (Nica, Kanai, Monako). Puikūs, nuostabiai dekoruoti mediniai 2-3 aukštų balti namai, Priešais namus stovintys Aston Martin ir Ferrari automobiliai, o kitoje gatves pusėje esančioje prieplaukoje besipuikuojantys naujutėliai jūriniai kateriai.

Kylios miestelis dydžio panašiai kaip mūsų Šventoji, tik gal kiek paprastesnis senamiestis, ir labai gražiomis vilomis apstatytas naujas rajonas. Neradome patoguas privažiavimo prie vandens, todėl pakrante pavažiavom šiek tiek toliau. Radome privažiavima į pat papludymį, Už aikštelę teko sumokėti 10 lyrų, kadangi neturėjom, tai sargas mielai paėmė 10 JAV dolerių.

Paplūdimys nelabai patiko. Privažiavus pirmiausiai į akis krito maudynių zonoje nuskendęs krovininis laivas, kuris dar kažkokiais trosais ir šlangom prijungtas prie kranto. Antra, gelbetojų saugoma teritorija gal kokių 30 m pločio. Jei šalia bando kas lipti į vandenį baisiai švilpia , rėkia ir mosikuoja rankomis, kad negalima maudytis. Paėję šiek tiek toliau radome tinklinę tvorą, o už jos kitus žmones. Užrašų nelabai supratom, bet pagal aplinka matyt ten buvo musulmonams skirtas pležas, nes dauguma moterų maudėsi ir gulėjo su čadromis. Likusios nešioja maudymosi kostiumėlius, kurių apatinė dalis su papildomu sijoneliu dengiančiu sėdimąją pilnai. Apie nudizmą negali būti nei kalbos. Praėję kita tvora, dar už kelių šimtų metrų radom beveik laukini pležą, kuriame ramybę drumste tik karvės ir horizonta užstojantys laivai. Laivų nuolat buvo ~50-60 vnt. Jie laukė eilėje plaukti per Bosforo sąsiaurį iš Juodosios jūros į Marmario jūrą.

Tarybinius laikus primenančioje kavinėje pavalgėme vietinių šašlykų, skonis toks kaip lietuviškų.

Deja, bet pripilto kuro neišvažinėjome nei pusės, nuomos kompanijai padovanojome ~ 150 Lt.

4 diena
9 val. grąžinom automobilį ir papusryčiavę jau tradiciškai patraukėme link senamiesčio centro. Šiandien jau turėsime palikti miestą, todėl skubėjome apžiūrėti paskutinio iš įžymių objektų - Yrebatan požemines cisternas. Tai Romos imperatoriaus Justiniano I pastatytos saugyklos, į kurias vanduo atvestas iš už 19 km esančio miško. Sienos ir lūbos padengtos vandeniui atsparia medžiaga, kad neprasiskverbtų nešvarus vanduo iš miesto. Kai kuriose legendose šios vandens saugyklos vadinamos požeminiu miestu, rūmais (Yerebatan saray). Iš tiesų tai gigantiška, kelių šimtų kvadratinių metrų patalpa, kurios stogą laiko 336 marmurinės kolonos, patalpos aukštis ~10 m. Šis statinys mokslininkams uždavė labai daug klausimų, į kuriuos atsakymų nėra ir dabar, pvz. kam kairiąjam tolimiausiam kampe dviiejų kolonų pagrindai padaryti kaip medūzų galvos ir kas keiščiausia viena pastatyta „aukštyn kojom“, o antroji ant šono...

Iš viešbučio susirinkę daigtus išsiregistravom 12 val. ir jau žinomu maršrutu patraukėm link oro uosto. Registracija ir procedūros tradiciškai, tik keista buvo, kad lėktuvas prie pakilimo tako eilėje stovėjo gal puse valandos, prieš mus matėsi dar 4 ar 5 lėktuvai. Nepaisant užtrukimo, Rygoje nusileidom ~18:30 ir 22 val jau buvom Kaune namuose.

SLOVAKIJA

ČERVENY KLAŠTOR‘AS
Vykstate į Červeny Klaštoro miestelį, iš kur mediniais plaustais (250skk-27lt) plaukiate Dunajeco upe gėrėdamiesi Pieninsky nacionalinio parko vaizdais. Neketinantiems plaukti galima pasivaikščioti paupiu.

ŽEMIEJI TATRAI (NAPANT)
Išvyka į Žemuosius Tatrus. Vykstate į Demanovo slėnį Žemuosiuose Tatruose. Lankomi vieni įspūdingiausių *Demanovo (Demanova dolina) stalaktitų - stalagmitų urvai. (150skk-16,05lt) Jie vieni gražiausių Europoje. Čia išvysite įvairių spalvų ir formų stalagmitus, stalaktitus ir stalagnatus bei požeminius ežerus. Trasos ilgis - 1 km, temperatūra urvuose - apie +7°C. 180sk. 9-10-11-12-13-14-15-16val.
Kėlimasis keltuvu (250skk-27lt) (1600 m) ir kopimas į Chopoko (Chopok) viršukalnę (2024 m). Akmeninėje trobelėje ragaujame žolelių arbatos. Iš pradžių keltuvais pakilsite į 1600 m aukštį, o likusį atstumą (424 m) nueisite pėsčiomis.

LIPTOVSKY MIKULAŠ
Maudynės "Tatralandijos" vandens atrakcionų parke. Thermal Vital kompleksas. Pirmad.-sekmad. 9-21val. 350sk
Vakarop jėgas atgauname Bešeniovo (Bešenova) terminiuose baseinuose*, kurių karštoji versmė (+70ºC) trykšta iš 1987 metrų gylio. (300sk-32,10lt – 3val.; 390sk – visa diena. Pirmad.-sekm. – 9-21val.)

SLOVAKŲ ROJUS (Slovensky raj)
Išvyka į Slovakų Rojaus nacionalinį parką. (ekologinis mokestis-60skk; keltuvas-100skk) 3val. žygis Gornado upės kanjonu, einant per uolas ir daubas, kalnų takeliais, šalia skardžiais nusileidžiančių tarpeklių, čiurlenančių upelių. Kopiame kopėčiomis į krioklius, vietomis einame laikydamiesi už grandinių ir mediniais lieptais.
Aplankote garsiuosius *Dobšinskos ledo urvus (180skk) (Dobšinska ladova jaskyna) su nuostabiais ledo upeliais, ledo skulptūromis. Nulinė temperatūra (-2C) čia laikosi net ir karščiausią vasaros dieną. Pietūs kavinėje šalia istorinio Kamaldulių vienuolyno griuvėsių. Grįšite arba pėsčiomis, arba keltuvu.

POPRAD‘AS
Maudynės vandens pramogų parke "Aquacity". (350skk)

LEVOČA‘S
Viduramžiais miestas buvo svarbus prekybinis centras, iki šių dienų išsaugojo senąją miesto dalį su Šv.Jokūbo bažnyčia. (70skk) Apsilankę bažnyčioje, pasigrožėsite pačiu didžiausiu altoriumi Europoje, pagamintu iš liepos medžio.
Apžiūrėsite didžiausio Vidurio Europos pilių ansamblio – Spiš pilies (Spišsky Hrad) griuvėsius. (120skk) Spiš pilyje kartą metuose rengiami pompastiški riterių turnyrai. Trimituoja heroldai, kaunasi plieno šarvais apsiginklavę raiteliai, apmiršta damų širdys...

Aukštieji tatrai (TANAP).ŠTRBSKE PLESOIšvyka į aukščiausiai įsikūrusį kalnų kurortą Štrebske Pleso (1350 m). Žygis kalnų takeliais į vieną iš aukščiausių ir vaizdingiausių perėjų Bistre Sedlo (2314 m). 25 m aukščio Skok krioklys, nuostabūs Mlynicka ir Furkotska slėnių ežerai.
Pasikeliate keltuvu (190skk-20,33lt) iš Štrebske Pleso iki kalnų namelio Pod Soliskom (1840 m). Pageidaujantys gali užlipti į Predne Solisko viršukalnę (2117 m) ir gėrėdamiesi nepakartojamais vaizdais įspūdingu kalno šlaitu nusileisti žemyn. Iš Pod Soliskom *keltuvu nusileidžiate į Štrebske Pleso. Norintys lengvesnio žygio, gali *keltuvu pasikelti ir įkopti į Predne Solisko viršūnę (2093 m) arba ilsėtis prie Štrebske ežero. *Traukinuku vykstate į viešbutį.

ORAVA (Oravsky Hrad)
Aplankote terasomis išsidėsčiusią įspūdingą *Oravos pilį, (100skk-10,7lt) pastatytą ant aukštos uolos. 1267 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta pilis, praėjus šimtmečiui, tapo viso Oravos regiono centru. Įkopę į kalną, gėrėsitės apylinkių panorama. Pilyje eksponuojamos etnografinio meno, ginklų kolekcijos, įdomūs salių interjerai.
1,5val.

TATRANSKA LOMNICA
Keltuvais (240skk) keliamės į Skalnate Pleso (ežeras) (1751 m.). Pageidaujantys gali pasikelti į Lomnicky Štit viršukalnę* (2634 m.) (aplankome observatoriją) arba Lomnicky Sedlo (keltuvas-150skk) (2190m.) ir pasigrožėti nuostabia Aukštųjų Tatrų bei apylinkių panorama.
Nuo Skalnate Pleso (5-6val.) žygis pėsčiomis per kalnus iki Hrebienok (Stary Smokoviec mieste) funikulieriaus (pro Bylikovo kalnų namelį). Pakeliui grožėsim ne tik nuostabia kalnų panorama, bet ir pietausime Zamenkovo chatoje, gėrėsimės Studenos upės Šaltosios Tėkmės kriokliais. Iš Hrebienok funikulieriumi* arba pėsčiomis nusileidžiame į Stary Smokovec kurortinį miestelį.
Nac. Parko muziejus. Botanikos sodai. Evangelikų Bažn. Tudor Szecheny vasarnamis.
Iš Stary Smokovec traukinuku į Tatranska Lomnica (automobilis).
KEŽMAROK‘AS
Atvykę aplankote *Kežmaroko pilį, (70skk) kuri pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta 1463 m. Apžiūrite amatų, miesto istorijos, ginklų, vaistinės įrangos ekspozicijas. Apžiūrite vieną įdomiausių statinių – medinę bažnyčią, (50skk) kurią savo lėšomis pastatė parapijiečiai, panaudodami medieną bei medines vinis.

BRATISLAVA
Šv.Martyno katedra, kurioje vienu metu buvo karūnuojami Vengrijos karaliai, Bratislavos pilis, Senamiesčio aikštė Riterio Rolando skulptūra.
Karpatų kalnai.

TATRANSKA KOLINA
Ekskursija po vienus gražiausių Slovakijoje Belianskos stalaktitų – stalagmitų urvus*.

TRENČIN
XIa. Trenčino pilis. „Meilės šulinys“

Papildyta:



KROATIJA

01.BUJE
Prie Slovėnijos sienos. Alyvuogės ir vynuogės

02.UMAG
Istrijos pus. Šv.Roko bažnyčia

03.POREČ
Baltu kalkakmeniu gristos gatveles. Šv. Eufrazijaus bazilika su bizantinėmis mozaikomis ir skulptūromis VIa.. Lagūnos. Šv. Nikolo salelė. Mauro oratoriumas. Mirna upė ir Lim kanalas

04.ROVINJ
Mažas žvejų miestelis. Šv. Eufemijos bažnyčia ant kalvos 57m. – sarkofagas su šventosios palaikais. Plaukiojimas laivu. 3 vartai – Ribarska vrata. Šv. Jurgio katedra – barokinė. 13 salų. Carera gatvė. Akvariumas. Rivos aikštė su fontanu. Zavicajni muz. Šv. Tomo bažnyčia. vynuogynai. Paplūdimiai

05.BRIJUNI NATIONAL PARK
Veliki Brijun ir Mali Brijun salos – zoo, safari parkas. Gradina kalnas. Bazilika Šv. Marijos

06.PULA
Pakeliui – Limos kanalas, vadinamas Norvegijos fiordu“.
Amfiteatras (Arena) – 6 pagal dydį pasaulyje. 3EUR
Cezario Augusto šventykla (Augustov hram).
Dijanin hram – Diana šventyklos griuvėsiai.
„Auksiniai vartai“.
Herkulova vrata-vartai.
Imperatoriaus Oktaviano sventykla. Sv. Nikolo ir Sv.Francis bažn. Katedra. Kotli kriokliai

07.ŽMINJ
Tylus kaimelis 25km nuo Rovinj

08.PAZIN
Istrijos pusiasalyje Pazin slėnyje. Gynybinis fortas Kaštel. Crkva Sv.Nikole bažnyčia. Vienuolynas. Pazin pit – Pazinska Jama, kur Pazinčica upė įteka į žemę.

09.MOTOVUN
Miestas ant 277m aukščio kalno. Miesto vartai su bokštu. Šv.Stepono bažnyčia. Renesanso rūmai pagrindinėj miesto aikštėj, kur yra Kaštel viešbutis. Mirna upė su savo slėniais ir vynuogynai. Baltasisi Teran ir raudonasis Malvasia vynai

10.LOVRANAS
Daugiausia saulėtų dienų per metus – palmės, apelsinai, lauro medžiai. VODNJAN. Šv.Blažiejaus bažnyčia, rūsiuose saugoma 370 relikvijų.

11.OPATIJA
Vienas populiariausiu Adrijos juros kurortu. Parkai. Sodai. 12km pėsčiųjų alėja. Lovranas – vienas seniausių miestų Istrijos pus.

12.RIJEKA
Dideli tiltai per jura – KRK sala – BAŠKA „auksinis papludimys“. Didžiausias uostas. Trsat pilis-fortas – miesto ir Kvarner įlankos panorama. Šv.Mergelės Marijos bažn. Ir pranciškonų vienuolynas. Šv.Jurgio bažn.

13.RISNJAK
2 dideli kalnai – Snjeznik ir Risnjak (1528m). Olos, statūs skardžiai. Lankytis nuo gegužės iki liepos, kai viskas žydi.

14.KRK IR CRES SALOS
Krk - Didžiausia Adrijos jūros sala. Išvykimo taškas-Opatija. Su valtele į Kosljun kalną . Vrbnik – miestelis ant 50m uolos, kurią supa jūra ir vynuogynai. Vynas Vrbnicka Zlahtina. Punat – alyvuogių aliejaus miestas. Didžiausias jos miestas – Krk – senamiestis, katedra, miesto sienos griuvėsiai; judrus miestas. Pilis. Njivica – Krk miestelis kurortas. Malinska – žvejų miestelis, 13km nuo Krk; yra nardymo centras

15.ZADAR
Dalmatija.Zadaro pusiasalyje: pagrindinis Dalmatijos miestas.Kvadratinis gatvių išdėstymas. Priklausė Venecijai. Senojo romėnų forumo likučiai. Antikine kolona ir triumfo arkos fragmentai. Ant senojo forumo griuvėsių IXa. Pastatyta bizantinio stiliaus bažnyčia – Šv.Donatano. Zadaro kanalas. Žymus savo likeriais, gaminamais iš vyšnių – „Marskino“.
http://www.zadar.hr/...sh/Default.aspx

16.KRKA NAC. PARKAS
Įv. rūšių gyvūnai, kriokliai – 7. Skradinski turi 17 kaskadų iki 45,7m aukščio. Pasivaikščiojimas mediniais takeliais virš ežerų. Krk upė 72km teka 200m gylio kanjonais. parkas prasideda nuo Kninos iki Skradinos, nuo čia plaukia valtys iki krioklio Skradski Buk. upė įteka į ežerą, kuriame Pranciškonų vienuolynas
Krka kriokliai. Vienos dienos išvyka. Kaina ~40 EUR. Gido paslaugos ir bilietai į parką įskaičiuoti. Nacionaliniame Krka parke nuostabaus grožio skaidraus vandens kriokliai įveikia daugiau nei 17 natūraliai susiformavusių terasų. Turėsite pakankamai laiko grožėtis nepaliesta gamta, maudytis gaivinančiame upės vandenyje ir ilsėtis citrinmedžių pavėsyje. Grįžtame per Šbeniką – jaukų senovinį miestelį.
http://www.npkrka.hr..._en/uvod_en.htm

17.ŠIBENIK
Šv. James katedra 15 53 25’’E 43 44 10’’N. Senamiestis su gotikine katedra ir Mihovilo pilimi. Priklausė Venecijai. Labiausiai akmenuotas Kroatijos miestas. Šv. Jokūbo katedra: gotika ir renesanso elementai.

18.TROGIR
Išvykimas iš Šibenik. Trogiras ir Splitas apžiūrimi per 1 dieną. Senamiestis 16 15 6’’E 43 30 45’’N. Senas miestas ir uostas. Grįstos siauros gatves, aikštės. Miesto vartai. Šv.Laurynos katedra. Čipiko rūmai. Benediktinų vienuolynas. Miestas saloje, jungia tiltas. Rotušė. Kamevlengo tvirtove iš kurios matosi visas miestas. Rytinis turgus prie senojo kanalo. Vietinis gėrimas „Bimber“. Žemyno vartai.

19.SPLIT
Išvykimas iš Šibenik. Miestas pusiasalyje. Senamiestis 16 26 35’’E 43 30 33’’N. Didžiausias Dalmatijos uostas. Diokletiano rūmai – romėnų architektūros paminklas. Miesto katedra – buvęs imperatorių mauzoliejus. Jupiterio šventykla – dabartine baptisterija. Narodni aikštė su XVa. Rotuše. Miesto siena. 4 simetriškai išdėstyti miesto vatai – Aukso, Sidabro, Bronzos, Geležies. Sv. Dvasios katedros bokštas – įėjimą saugo 2 sfinksai. Kolonada. Išvykos laivais i gausybę Adrijoje išsibarsčiusių salų.
Saules palydėjimas Biokovo kalnuose. Vėlyvo vakaro iškyla. Kaina ~32 EUR. Vadovo paslaugos ir vakarienė įskaičiuoti. Pusvalandžio kopimas akmenų taku į įspūdingą Biokovo kalnų viršūnę. Abejojantiems savo fizinėmis galimybėmis ar sveikata, rekomenduojame į viršūnę nekopti ir palaukti grupės apačioje. Nusileidus nuo viršūnės - apie valandą trunkantis pasivaikščiojimas vakarinės saulės nutviekstais kalnų takais. Jūsų laukia nepamirštama iškylos kulminacija – besikeičiančiomis spalvomis per kalnų viršūnes nuslystantis saulėlydis. Po to bus patiekta gardi naminė vakarienė: kumpis, sūris, naminė duona, arbata, vynuogių brendis.
P.s. nepamirškite apsiauti patogia avalyne neslystančiu padu ir šiltai apsirengti – nusileidus saulei kalnuose vėsu (tiks sportiniai bateliai, storas megztinis ar šiltesnė striukė).
http://images.google...ttp...t=18&um=1
Juru muziejus. Archeologijos muziejus. Keltu i HVAR sala – Hvar ir Stary Grad miesteliai – naktinis gyvenimas.
Kruizas laivu į Brač ir Hvar salas. Vienos dienos išvyka. Kaina ~ 27 EUR. Pietūs ir vynas įskaičiuoti. Sustosite vienoje gražiausių pasaulio salų Hvar, garsėjančioje levandų ir rozmarino plantacijomis. Bračo saloje turėsite laiko pasivaikščiojimui ir maudynėms nuostabiu pliažu garsėjančiame Auksiniame iškyšulyje, kurio kryptis keičiasi besikeičiant jūrų vėjui.

20.MAKARSKA
Plaukimas valtimis kalnu upėmis. Išvyka i DINARU kalnuose esantį BIOKOVO nacionalinį parką. Uosto promenada su vešlių palmių alėja. Kačičiaus aikštė. Šv. Morkaus bažnyčia. Turgus. Pranciškonų vienuolynas – kriauklių kolekcija. Vepric šventavietė – lankytis vakare. Keltu i BRAČ sala. BOL miestelio paplūdimys. Labai siauras ir labai vingiuotas kelias i MILNA miesteli. SUTIVAN miestelis

21.AUKSINIS RAGAS
paplūdimys ir iškišulys BOL vietovėje, sala Brac. Iškišulys į jūrą net 634m. Trikampio formos.

22.KORČULA PUSIASALIS
Išvykimas iš Makarskos. Vynuogynai. Alyvmedžiai. Įlankos. Paplūdimiai. Šv. Marko katedra – Tintoretto paveikslai. Vienuolyno rūmai. Gabrieliaus rūmai – miesto muziejus. Į šią sala galima patekti keltais iš Dubrovniko arba Splito
Korčula – Mljet. Vienos dienos išvyka laivu. Kaina ~65 EUR. Gido paslaugos ir įėjimo mokesčiai įskaičiuoti. Gėrėdamiesi nuostabiais Brač ir Hvar salų ir Pelječic iškyšulio vaizdais, nuplauksite iki Korčulos miesto, kurios grožį pirmieji išvydo Trojos didvyriai. Pasakojama, kad būtent čia gimė garsusis Marko Polo. Kelionę tęsiame iki Mljet salos – vienos žaliausių Adrijoje. Tai nacionalinis parkas, glaudžiantis du druskingus ežerus: Mažąjį ir Didįjį. Po ramaus pasivaikščiojimo kvepiančiame pušyne, maudynės vaizdingoje Pomenos įlankėlėje.

23.DUBROVNIK
Senamiestis 18 5 29’’E 42 39 2’’N. Iki 22m. Aukščio, 2km ilgio siena su 16 bokštų juosia senamiestį. Pranciškonų vienuolynas su XIVa. Vaistine. Pėsčiųjų gatvė. Rektorių rūmų muziejus. Pilos vartai – viršuje miesto globėjas Šv. Blažiejus. Placa – centrinė miesto gatvė – centrine aikštė – Rolando kolona. Šv. Blažiejaus bažnyčia. Divonos rūmai (Sponza). Kunigaikščio rūmai. Barokine Marijos Dangun ėmimo katedra. Liepos-rugpjūčio mėn. Vyksta vasaros festivalis. Šv. Nikolajaus bažnyčia. Varpinė. Rotušė. Tiltas. Onufrijaus didžiojo šaltinis. Buzos kavinuke. Stradun gatvelė. nuo gynybinės sienos aplink miestą panorama. Būtina persikelti i Lokrum sala – nacionalinis parkas, botanikos sodas, benediktinu vienuolynas, nudistu paplūdimys.
http://www.dubrovnik...slovnicaEng.php

24.PLITVICE NATIONAL PARK
15 36 51‘‘E 44 52 40‘‘N. Tarp 2 kalvu grandiniu. Gausybe vandens kriokliu, jungiančių ežerus. 16 dideliu ir mažu ežeru, kuriuose gyvena upėtakiai. SENJ miestelis – ramus poilsis. CIRKVENICA – 30km nuo Senj. Kateris su ekskursija i vyno rūsius, degustacija (4val. – 1žm. 50lt). VRATNIK kalnas (700m). 60-70lt žmogui

25.ZAGREB
Sostine - Kroatijos metropolis, padalintas i aukštutinį (Gornji) ir žemutinį (Donji grad). Šv.Stefano katedra. Centrine Jelacica aikštė – turgus. Šv. Mergelės Marijos paveikslas Akmens vartuose (Kamenita Vrata). Šv.Morkaus bažnyčia, aikštė. Senamiestį sudaro 2 dalys – Gradec ir Kaptol. Šv.Mergelės Marijos katedra. Parlamento rūmai. Prezidento rūmai. Miestas yra Medvednica kalno papėdėje, prie Savos upes. Į aukštutinį miestą – pėsčiomis arba funikulieriumi. Kruvinasis tiltas. Kultūros paviljonas. Teatras. Mimaro nacionalinis muziejus, skirtas archeologijai – Egipto mumijos. Mirogoj kapines – skulptūros. Lotrscak bokštas – apžvelgiamas miestas 360 kampu. Maksimir parke zoologijos sodas.

GROŽNJAN
Miestas ant 228m kalno. Džiazo miestas

KORNATI REGIONAS
140 salų. Galima išsinuomoti negyvenamą salą. Didžiausia sala – Kornati.
Kornati nac.parkas.
http://www.kornati.h...ntroduction.htm

VIS sala
paplūdimiai, laipiojimas uolomis, laukinė sala. Čia ramu. 17km ilgio ir 8km pločio.
Paklenica nac. parkas
http://www.paklenica...n/index_en.html

SLOVĖNIJA

LJUBLJANA
Rotušė.
Barokinė Šv. Mikalojaus katedra.
Robba fontanas, simbolizuojantis 3 upes: Roba, Sava, Krka ir Liublianica.
Tiltai.
Liublianicos upė.
Miesto pilis.
Zoo.
TIC - Krekov trg 10, Ljubljana
http://www.visitljubljana.si/

TRIGLAVO NAC. PARKAS
http://www.burger.si...NarodniPark.htm
Triglavo kalnas (2864m.) Keltuvas 7EUR
TIC – Uprava TNP, Kidričeva 2, Bled
Aljaž bokštas viršūnėje.
Alpine Triglav ir Kriška ežerai kalnuose
http://www.tnp.si/experience/C198
Laivu laiku keltuvu į Vogel kalnų centrą (1535m.)
Pėsčiomis (apie 1val) nuo Bohinj iki Savicos krioklio (78m.) vandenį galima gerti 2EUR. Viso trukmė 5-6val.
Bohinj ežeras TIC – Ribčev Laz 48, SI-4265 Bohinjsko jezero
www.bohinj-info.com

BLED (Blejsko jezero)
Laiveliu į salelę ežere su valtimi, kuri vadinama „pletna“ (7-8EUR) – mažytė Šv.Marijos bažnyčia, norų varpas, švyturys.
Ežero temp. +24C
Darbo laikas: 8-20val.
Keltuvais į apžvalgos aikštelę prie ež.
GPS: 14 06 50.4’’ 46 22 07.3’’
Bledo pilis 3-7EUR
TIC – Cesta svobode 11, Bled
http://www.bled.si/en/

SOČA UPĖ
Per kalnų kurortus Kranjska Gora, Bovecą iki Kobarido.
Bovec. Slovėnijos Alpių centras. Pasikėlimas lyno keliu į Kanin – kalnų kurortą, kur takai driekiasi 2km aukštyje. Nuo viršūnės galima įžiūrėti Triesto jūrų uostą. TIC - Trg golobarskih žrtev 8, Bovec.
www.bovec.si
Kobaridas.Čia pasivaikščiojimas iki Kozjako krioklių (po uola).
GPS: N: 46°15'40" E:13°35'30" Eiti nuo Kobarid per Napoleono tiltą (Dreznica). Už 150m yra ženklas ir į kairę. Nuo Kobarido iki krioklio 60min.
Vaizdas nuo Napoleono tilto. TIC – Gregorčičeva 8, Kobarid
www.lto-sotocje.si
Raftingas

TOLMINO MIESTELIS
Tolminkos tarpeklis – Dantė čia sukūrė „Dieviškąją simfoniją“.
GPS: N:46°12'00" E:13°'44'49"
Čia susilieja Tolminkos ir Zadlaščicos upės.
Petra Skalarja 4, SI-5220 Tolmin
www.lto-sotocje.si
http://www.lto-sotoc...nska_korita.asp
http://www.lto-sotoc...p?ponudba=kampi

VINTGARO TARPEKLIS
Juo teka Radovnos upė
3,5km nuo Bledo.
1,6km kanjonas, 100m aukščio uolos.
Pėsčiomis iki Šumo krioklio (16m), kuriuo baigiasi tarpeklis.

PREDJAMOS PILIS
Pilis 123m. uoloje. 8EUR
GPS: 14 07 36‘‘ 45 48 57.4‘‘
Darbo laikas-9-18val.
Uola prie pilies – Lokva.

PTUJ
Kurortas – seniausias miestas.
Terminiai baseinai. 8-12EUR
Vynai – vyno rūsio lankymas, vyno degustacija. 7-10EUR
Aikštė.
Rotušė.
Floriano kolona.
Ptujaus pilis. 3-6EUR
Netoli Ormož pilis ir egzotinių medžių parkas.
TIC - Ptuj, Slovenski trg 5
www.ptuj-tourism.si

PORTOROŽ
Kurortas prie jūros.
TIC – Obala 16, Portorož
Laiveliu į Piraną – iškyšulyje. TIC – Tartinijev trg 2, Piran
Piran, Izola, Koper miestai prie jūros
Strunjan cliff 18m
www.portoroz.si

MARIBOR
Antras pagal dydį miestas
TIC-Partizanska 6/a, Maribor
Adrenalin Park
www.maribor-pohorje.si

Mūsų kelionė į Prancūziją Šį dienoraštį rašė mano vyras
Idėja paslidinėti gimė, kaip ir daugeliui turbut, kai eilinį kartą sedėjome su draugais prie buteliuko. Susitarę, kad vis dėlto reikia važiuoti, rudenį 2007 metais pradėjau vietos ir viešbučio paieškas. Organizavimo atsakomybė teko man, nes slidinėjau jau nuo vaikystės, bet tik Lietuvoje, tad žinodamas ko noriu sutikau viską organizuoti.
Draugas davė nuorodą į puslapį (www.ski-france.com), sakė jo pažistamas viską pats organizavosi per čią ir liko patenkintas, tad nutarėme sekti pasisekusiu pavyzdžiu. Pasirinkome Prancuziją dėl to, kad tai viena iš geriausių vietų kokybiškai pailsėti ir paslidinėti (nors mokėjau čiuožti tik aš vienas). Nutarėme vienbalsiai, net neperžiūrėdami kitų variantų, kurie žymiai arčiau mūsų Lietuvos, kalbu apie Slovėniją, Austriją, Italiją.
Kurortų pasiula duotame paslapyje gausi, tad ilgai rinkausi tinkamą variantą pagal kainą ir kokybę, kurią galėjau tik nuspėti žiūrėdamas nuotraukas. Išsirinkęs vietovę prie Grand Val Cenis , parodžiau bendrakeleiviams, jie davė „dobro“ ir reikalai pajudėjo toliau.
Išsirinkome 2-jų kambarių apartamentus 4 asmenims Valmonts-de-Val-Cenis viešbutuke.Kaina savaitei 1200litų. Rezervavome gruodžio pradžioje. Kelionės data buvo numatyta 2008 m. sausio 27d-vasario 02d.
Pervedėme pinigus už viešbutį , už tarptautinius pervedimus bankas nuskaičiavo apie 80lt. Buvo kitas kelias, tai kreditinė kortelė, bet mes jos neturėjome.Tada nebūtų to mokesčio.
Kelionei smarkiai nesiruošėme. Susipirkome tinkamą aprangą slidinėjimui, patikrinome automobilį, pakeitėme tepaliukus, užsidėjome geras žiemines padangas.
Į viešbutį turėjome atvykti sekmadienį, tad išvažiuoti suplanavome penktadienį vakare, kad per naktį pravažiuoti per Lenkiją. Atvykti planavome sekmadienį per pietus. Susirinkome penktadienį po darbų vakare pas mus namuose. Nusprendėme maistą vežtis savo. Sudarėme meniu, nuvažiavome, apsipirkome. Vakare penktadienį dar pažiūrėjome krepšinio rungtines ir po jų apie 22.00 val. pakrovėme mano maža taupu automobiliuką Nissan Almera su 1.5 litro dyzeliniu varykliu. Pajungėme navigaciją ir pajudėjome.Kelią nustatėme per Lenkiją, Vokietiją, Šveicariją, Italiją. Dabar jau po kelionės žinau , kad tai yra ne pats geriausias variantas, bet užtat daug pamatėme, ko tikrai nesigailiu. Važiavome visą naktį ir visą dieną pasikeisdami.Važiavome palei Čekijos sieną per Wroclawa, Dresdena, Chemnitza,Nurnberga. Tik kitą dieną vakare pasiekėme Lindau miestelį Austrijoje prie Bodensee ežero.Atvykome , kai buvo tamsu,nieko horizonte nesimatė išskyrus daug žyburėlių kažkur aukštai danguje. Supratome , kad aplinkuj yra aukšti kalnai. Jau buvome pavarge tad nutarėme ieškotis nakvinės. Suradome viešbutuką, sumokėjome 100eur už dvivietį numerį su pusryčiais. Įsikurę, nuėjome pavalgyti į viešbučio restoranėlį. Na kainos neįprastos, bet tai juk atostogos.Užsisakę po vieną karštą ir po desertą ir dar alučio vietinio „ant viršaus“, už keturis asmenis palikome apie 50 eur. Sotūs ir laimingi nuėjome miegoti.Atsigulęs pagalvojau, kad greičiau išauštų rytas ir , aš slidžių fanas, pagaliau pamatysiu tuos išsvajotus kalnus.
Atsimerkiu ryte, jau šviesu, laikas apie 9.00 val. Pribėgu prie lango, praskledžiu užuolaida ir...kalnai, visur aplinkui aukšti kalnai. Laimės buvo pilnos kelnės, bet dar tai ne mūsų galutinis tikslas, tad ruošemės keliauti toliau. Nuėjome papusryčiauti. Restorane buvo „švediškas“stalas prikrautas bandelėmis,sviestu, pjaustytu kumpiu ir suriu, visokių džemu, šviežiu sulčiu. Nesikuklinome, pavalgėme tikrai sočiai, kad ilgam užtektų.
Susikrovėme ir pajudėjome toliau.Tik išvažiavome iš Lindau miestelio , kirtome Šveicarijos sieną, sumokėję 30eur. niekas automobilio netikrino.Kirtę sieną ivažiavome į Bregenz miestą.Vietovė idomi tuo , kad taip ir nesuprasi ar čia Šveicarija ar Austrija, važiuoji per miestelį, rašo kad Austrija, tai vėl ženklas , kad jau vėl Šveicarija. Palikę miestelį , pajudėjome toliau Šveicarijos greitkeliais, leidžiamas greitis 120 km/h. Kelias veda per slėnius tarp aukštų kalnų, vaizdai nepakartojami.
Važiavome keliu Vaduz (Sui) – Milanas (Ita). Dėl šitos atkarpos buvo verta važiuoti per Šveicariją. Orai puikus, saule, +8 C. Pravažiave Vaduz miestą kelias pradėjo kilti į viršu. Gaila neturėjome aukščio matuoklio, bet per pusvalandį važiavimo temperatūra pasikeitė nuo +8C iki – 10C. Supratome, kad aukštai. Tai mašina mano nėra tinkama keliauti kalnais, nes prikrauta kiek tik imanoma ir dar keturi keliauninkai, tai jau per daug 1,5 dyzeliukui. Bet mes sėkmingai šturmavome viršunę ir pradėjome leistis vingiuotu greitkelių žemin.
Nepajutome , kaip atsiradome Italijoje. Apačioje temperatūra jau pakylo iki + 10C ir dar saulute. Pasijutome kaip pavasarį, o buvo tik sausio pabaiga. Pavydėtina žiema ten. Kai palikome Lietuvą, lijo lietus.
Italijoje pasiekėme nerealaus grožio miestelį Lugano. Tikras svajonių miestas man.
Pasiekę Milaną , pasukome link Turino, kelias jau buvo mokamas. Atkarpoje Milanas – Turinas palikome apie 30 eurų. Pravažiavome Turiną ir po keliasdešimt kilometrų prie Susa miestelio navigaciją parodė nusukti nuo kelio ir nurodė kelią tiesiai per kalnus ir 20 km iki galutinio taško. Apsidžaugėme. Laikas buvo apie 16.00. Buvome patenkinti , kad taip greitai pasiekėme tikslą. Kelias pradėjo kilti aukštyn. Siauras, smarkiai vingiotas jis kylo ir kylo. Važiavome antru-trečiu bėgiu, greičiau negalėjome, nes posukiai budavo apie 180 laipsniu.
Taip mes kilome kokia valanda, kaip užvažiavome ant kelio padengto sniegu. Išsigandome. Prisiminiau, kad dar budamas Lietuvoje, skaičiau, kad patartina pasiimti grandines ant ratu. Važiavome toliau, kol... užstrigome.Automobilis sėdo ant dugno. Ką tik nebandėme daryti, kasti, stumti, melstis, nepadėjo tik paskutinis variantas.
Tolumoje pamatėme kelis automobilius. Nuėjome, Jie buvo be žmonių. Supratome, kad jie kažkur kalnuose vaikštinėja. Nutarėme palaukti. Pradėjo temti. Ačiū Dievui, kad kartu su tamsa , pasirodė ir trys turistai italai, kuriu pagalba, mes išstumėme mūsų mažą mašiniuką. Pakalbėję su jais, išsiaiškinome, kad toliau važiuoti negalėsime, nes šitas kelias veikia tik vasarą, o žiemą yra aplinkelis per tunelį. Teko grižti serpantinais per tamsą, ir važiuoti aplinkelių vietoj planuotu tiesiai 20km visus 150km aplink. Privažiavome tunelį, vieną iš ilgiausių, jo ilgis 15 km.jis buvo uždarytas, nes įvyko kažkokia avarija. Susidarė nerealus kamštis. Visi žmonės išlipo iš mašinų ir laukė. Taip prastovėjome apie porą valandų . Beje pasinaudojimas tunelių viena kartą į priekį ir sugrižt kainavo 40 eur. Sieną su Prancuziją kirtome budami tunelyje. Išvažiavus iš tunelio, palikome kamštį ir nusukome vėl kalnų keliukų link Modane miestelio. Iki galutinio tikslo buvo likę apie 30 km kelio kalnų serpantinais. Važiavome neskubėdami, nes buvo slidu ir dar pradėjo snigti papildomai. Pravažiavome kelias apšviestas, aukštai kalnuose stovinčias pilys. Pagaliau apie 23.00 val pasiekėme savo viešbutuką. Pasidalinome kambarius, isikurėme ir nuėjome miegoti. Rytas buvo puikus.Pro langą matėsi slidinėjimo trasos ir keltuvas. Papusryčiavę, nubėgome i slidžių nuomą, gavome po komplektą. Vežiausi savo batus, tad vien už slidžių nuomą savaitei sumokėjau 70 eur. Nubėgome įsigyti skipaso, savaitei 120 eur, pasiemėm trasų žemelapius ir pirmin ant keltuvo. Daug čia nepasakosiu, nes ir taip aišku - rojus . Trasų bendras ilgis 120 km., keltuvų 27. Miestelis Val cenis yra 1400 m aukštyje. Aukščiausias keltuvas pakyla į 2800 m. aukštį.
Iš mūsų keturių tik aš mokėjau slidinėti, tad pralėkias žalia trasa pasukau link mėlynu ir raudonu. Juodas šturmavau jau paskutinėmis dienomis. Mano kompanjonai praleidę pora dienų ant žalių trasų be instruktorių, jau prisijungė prie manęs ir bandė jėgas raudonose trasose.
Miestelis Val Cenis dalyjasi į dvį dalis tai Lanslebourg ir Lanslevillard. Gyvenome pirmoje dalyje. Miestelyje kelios parduotuves, keli barai, kurie vakare buna tušti, nors diena žmonių miestelyje netruksta. Maistą vežemės savo, tad parduotuvėse beveik nieko nepirkome.
Mūsų viešbutyje buvo pirtys ir baseinas. Baseinas nemokamai, pirtis 5 eur. Po vakarienės eidavome pasimaudyti o po to griždavome į kambarį ir švesdavome kiekvienos dienos pabaigą.
Kiekvieną ryta receptione pardavinėdavo dar karštą vietinę duoną ir įvairius „kroasanus“ su šokoladu nerealaus skonio ir riebumo. Tikras, prancuziškas. Na ir kainytė prancuziška po 1,5-2 eur vnt.
Keltuvas buvo prie pat viešbučio. Išeini į lauką užsidedi slides, nučiuoži koki 100 metrų nuo kalniuko iki pat keltuvo. O grižinėdavome per žalią trasą, kuria buvo galima nučiuožti iki pat laiptinės.
Visa savaitė buvo puikus orai. Na tai taip pat galima įrašyti į Prancuzijos kurortų privalumus.
Pasikėlus keltuvu į patį aukščiausią tašką 2800m. atsivėria gražus vaizdas į kalnų ežerą.

Nuo aukščiausio taško buvo galima nusileisti tik dviem trasosomis raudona ir juoda. Juoda buvo freestyle mogul. Statumas nerealus. Stovi skersai trasos ir ranka pasieki šlaitą.
Yra ten gera vieta išbandyti greitį su slidėmis. Tai didelis atviras kalnas. Nusileidęs nuo jo stabdyti nereikėdavo, nes jis apačioje pereidavo i įkalnę. Pabandžiau lėkti , tai taip patiko, gaila kad negalima buvo pamatuoti grečio, nes jis ten tikrai buvo didelis.
Taip ir prabėgo savaitė malonaus, aktyvaus poilsio.Atgal važiuodami užvažiavome pasifotkint prie pilies. Po to užsukome į Modane miestelį, ten didesnėje parduotuvėje prisipirkome lauktuvių, vino, visokių smirdančių bet skanių suriu, sidro natūralaus . Ir non-stop pasukome namo tuo pačiu keliu. Įšvažiavome iš viešbučio apie 15.00 val šeštadienį, o namie buvome jau 21.00 val sekmadienį.
Važiuodami atgal, jau naktį, kai kirtome kalnus greitkelių Šveicarijoje buvo nerealus rūkas. Jau dešimt metų vairuoju, daug kur buvau, bet tokio dar nemačiau. Matomumas 0 proc., tai yra nematau nieko, atrodė kad priekiniai žibintai atsirėme į sieną, matomumas 1 metras.Net šoninių stulpelių nesimatė. Tai suradau baltą skyriamaja juosta ir kokių 20km/h greičiu važiavome, o atrodė kad lekiame,prilipęs prie priekinio stiklo, kokį gerą pusvalandį. Bet mūsų nuostabai mus dar aplenkė keli visureigiai.
Vokietija mus pasitiko su lijundra. Tai autobanais ne lėkėme o plaukėme kaip su greitaeigiu kateriu. Aprimo tik paryčiais prie Lenkijos sienos.

Kelionės ilgis apie 4500km į abį puses.
Maršrutas: Kaunas (LT) – Belastokas (PL) – Varsuva (PL) – Vroclavas (PL) – Dresdenas (DE) – Nurnbergas (DE) – Vaduz (SUI) – Milanas (ITA) – Turinas (ITA) - Val Cenis (FRA).
Kelionės biudžetas 4 asmenims :
Viešbutis 1200lt
Kuras apie 800lt
Skipasai ir slides apie 2700lt
Maistas (skystas ir sausas)apie 600lt
Kitos kelionės išlaidos apie 700lt
Viso: apie 6000lt
Vienam keleiviui , nerealių ispudžių ,aktyvaus poilsio ir gero oro, pilna savaitė kainavo apie 1500lt.

Lietuva-Lenkija-Slovakija-Austrija-Čekija-Latvija-Lietuva
Istorija rašyta draugo, koreguota ir papildyta - mano
Taigi.... Veiksmas vyko 2009 m. rugpjūčio mėn.

Planavome vasarą nulėkti iki Kroatijos pakeliui lankant visas valstybes, bet kaip sakoma „Žmogus planuoja - Dievas juokiasi“, planai liko tik planais... Nenumaldomai greitai artėjo atostogų laikas į pabaigą, todėl reikėjo kažką ekspromtu sugalvoti. Kilo mintis sutrumpinti kelionę ir lėkti tik dviese, vienu automobiliu. Automobilis jau buvo paruoštas kelionei, vakare nusipirkome kelionių vadovą apie Slovakiją. 0 val. 00min. turėjome atsikelti, susiruošti ir išvykti, bet miegoti nuėjome tik 23.30, todėl sugebėjome išsirangyti iš lovų tik 2.00, susiruošėme ir jau 3.00 sėdėjome mašinoje. Kažkokia bloga nuojauta buvo išvažiuojant, kad turėsim problemų su kelių patruliais. Taip ir nutiko, dar neišvažiavus iš Vilniaus išbėga žalias žmogeliukas su raudonu apskritimu mojuodamas Kaip niekada ramiai paduodam “popierius“ - viskas gerai, palinki geros nakties ir paleidžia Judame link Alytaus (aš saldžiai užmiegu) . 5.00 kertame Lietuvos-Lenkijos sieną, Lietuvos muitininkai išvis miega, o lenkai atsitiktinai pasirinkdami stabdo,... mūsų nesustabdė (pirma mintis pravažiavus sieną, kaip gera būti ES ) Kirtę sieną atsukame laikrodžius 1 val. Ieškome degalinių. Netrukus randame (pirma mintis - o velnias, kuras čia brangesnis nei Lietuvoje. Išsidūrėm. Su kitų pasakojimais, tas pats buvo ir su maistu, nes kai kas siūlė prekintis Lenkijoje - apsišovėm). Iš pradžių Lenkijoje paprastais keliais lekiame 100km/h, o per gyvenvietes 60km/h, bet pamačius, kad visi per miestelius lekia, kaip patrakę, vairuotojai mirksi šviesomis, signalizuoja, važiuoja “pridūrę“, pradedame lėkti su bendru srautu. Jei ką praleidžiame per perėjas, žmones net padėkoja, nes niekas ten jų nepraleidinėja. Lenkijoje turėjome „garbės“ pastovėti keliuose kamščiuose, nes vyko kažkokia religinė šventė ir buvo daug eisenų, kai kur – remontuojami keliai ar šiaip susidariusi automobilių eilė, norinčių įsukti į pagrindinį kelią. Per visą Lenkiją pervažiavome, o pareigūnus matėme gal tik 4 vietose... Na po 13 val. neperstojamo vairavimo pasiekiame Veličką. Draugas miegojęs 2 val., vairavęs 13 val. jaučiasi išsekęs, stojame į pirmą pasitaikiusią mokamą aikštelę ir lekiame į druskų kasyklas. Bilietai studentams po 50 zlotų, dar 10 zlotų paklojame už fotografavimą (nepigu...). Iš tiesų didelio įspūdžio nepaliko. Gidas ekskursiją vedė anglų kalba. Džiaugiames spėję į tą grupę (buvom berods paskutiniai prisijungę, tad sutaupėm laiko). Po Veličkos druskų kasyklų paklausiame aikštelės prižiūrėtojo, kur rasti kempingą ir judame link jo, pasižiūrėjus kainas atrodo šiek tiek brangoka, dviems nakvynė 38 zl. Nusprendžiame nakvoti automobilyje, bet deja, iki Krokuvos nerandame padoresnės vietos, todėl sutariame, kad Krokuvą lankysime grįždami arba kitą sykį. Paklaidžioję sukame link sienos su Slovakija, lekiame vingiuotais, su skardžiais šalikelėje ir labai duobėtais kalnų keliukais. Rūkas. Tamsu. Matosi gal kokie 5 m., vietomis užsimerkiu ir įsikimbu į dureles Šiek tiek paklaidžioję, apie 23 val. randame miegui tinkamą aikštelę prie degalinės, įsitaisome šalia “fūrų“ ir “lūžtame“. Šiandien nuvažiuota - 1034 km.

Antroji diena. Ryte pabundame, aplink „fūrų“ jau nematyti, už poros metrų automobilyje pusryčiauja lenkai. Stovint aikštelėje ir ruošiantis išvažiuoti pamatome, kaip vienas automobilis išvažiuoja į autostradą su atidaryta bagažine pilna daiktų, po 500 m. pats pamato, sustoja ir užsidaro. Gerai, kad taip greitai pamatė Kalnų keliukais nusigauname prie Niedzica pilies (kaina studentams 7 lz.), iš pilies atsiveria pasakiškas vaizdas, po to lekiame į Czorsztyn pilį, (studentams kaina – 2 lz), galima plaukti iš vienos pilies į kitą laiveliu, kaina 8-10 zl. Aplankome Czorsztyn pilį neplanuotai – ieškodami muitinės nuvažiuojam iki pilies, ta proga ją aplankome, grižę kertame Slovakijos sieną. Iškarto nusiperkame pirmoje degalinėje kelių vinjetę (5 EUR savaitei). Lekiant per kalnus mašina pradeda lėčiau važiuoti - užkaito stabdžiai, pradeda smirdėti ir veržtis dūmai, draugas vos sustabdo leidimąsi nuo labai stačios nuokalnės, net stovėjimo aikštelę pralėkėm. Sustojus dūmų pasipila dar daugiau. Pirma mintis – užsidegė kažkas po kapotu. Tfu tfu tfu, laimei – ne. Stabdžius aušiname po truputį pildami vandenį, kad nesutrūktų diskai. Pravėsinę stabdžius sėdam ir riedam toliau. Slovakijoje tikslas – pasiekti Spiš pilį, pasibastyti po slovakų rojų bei kalnus. Antrą dieną privažiuojame Spiš pilį tik po 18 valandos, todėl nebelipame, grįžtame į nuošalesnę stovėjimo aikštelę. Dar aplankėme kažkokią bažnyčią, kuri visiškai atrodo kitaip nei mūsiškės (besidairydami supratome – vyksta mišios, todėl greit pasišalinam). Šalia aikštelės teka kalnų upelis, kuriame atgaiviname įkaitusias kojas (beje, vanduo žiauriai šaltas) Aptariame rytdienos planus ir užmiegame. Antrą dieną nuvažiuota – 210 km.

Trečioji diena. Kaip planavome anksti atsikelti nepavyksta. Ryte turime svečių – atklydusį šunelį, kurį maitiname sausainiais, nes nieko daugiau neturime, iš gailesčio atiduodame visus sausainius (nemažą maišelį). Pavalgę, susitvarkę judame link Spiš pilies. Ten būnam apie 9 valandą (pilis tik ką atsidariusi). Užkopiame į kalną (beje, priešingoje kalno pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra kur kas arčiau pilies), įėjimas – 3 EUR studentams. Įėjus į pilį siūloma nuomotis audio gidą, mes jo neimame. Po pilį vaikšto asmenys apsivilkę viduramžiškus apdarus, atrodo tikrai įspūdingai, o ir vaizdai pasakiški, išnagrinėjam visus kampus, tikrai verta apsilankyti, pilyje dar paragaujame viduramžiško maisto ir po kokių 2-3 val. toliau judame link slovakų rojaus. Sunkiai randame nuo kur pradėti. Užkandame, pasiimame šiek tiek maisto, gėrimų (mums jų pritrūko) ir leidžiamės į šį parką. Slovakų rojų išties verta aplankyti. Bet gerai pasiskaičiuoti laiką, kad užtektų sugrįžti, nes mes grįžinėdami sutikome pasiklydusius lenkus senukus, kuriems iki jų transporto priemonės buvo likę apie 4-5 val kelio. Nurodėme, kur jie galėtų apsistoti ir traukėme sau reikiama kryptimi. Tik po kurio laiko draugas pamąsto, kad galėjome kartu nueiti iki mūsų automobilio ir pavėžėti juos iki jų transporto priemonės, bet jau buvo per vėlu. Parke nutiko daug nuotykių... Mes ėjom nuo Čingov geltonaja trasa, raudonaja, mėlynaja, kilom geltonaja trasa iki vienuolyno, o tada mėlynaja parkeliavom prie automobilio. Patarimas – venkite vietinių čigonų. Besiilsėdami spoksojom į informacinį stendą. Prie mūsų pribėgo vaikas ir supratom, kad siūlosi padėti. Neatkreipusi dėmesio į jo išvaizdą baksteliu pirštu į krioklio nuotrauką (suprask – norim pamatyt jį). Jis supratęs mano norą veda parodyti kelią. Parodo tą, iš kurio mes atėjom. Palinksėję sukam priešingon pusėn, o jis neatsilieka – pasirodo prašo pinigų. „Užknisa“ įkyrumas. Duodam. Jam mažai, vistiek seka. Supykus rikteliu – atstoja. Einam raudonąja trasa. Keistai smirdi š***, sutinkam du čigonus. Vienas vėl prikimba tik jau be jokios priežasties maldauja ir prašo kažko (nesuprantam tiksliai ko, bet aišku – pinigų, ar pan.), kas nemieliausia – seka iš paskos. Supykdyti antrą kartą nusikratom. Staiga išeinam iš miško ir matom – prieš mus kaimas, o tiksliau čigonų taboras!!! Skubiai apsisukę maunam atgal. Grįžę į tą tašką, kur susitikom vaiką sukam į mėlynąjį taką. Vandens atsargos baigiasi, taupom. Paėjėję iki Klaštorska roklina (Vienuolyno tarpeklio) kelis kartus klaidžiojam kaip rasti kelią iki pačio vienuolyno. Bandėm eit žalia – baigiasi trasa, nėr kur eit, grįžtam (ir taip kelis kartus). Galiausiai bandom laimę lipt į statų kalną geltonąja trasa. Aš pikta, pavargus. Išsitraukiam alaus kokteilį b-shake. Sueina kaip uoga ir lipam toliau. Vienuolyno taip ir neapžiūrėjom, pavargę skubėjom namo, net nebefotografavom, tik džiaugėmės, kad praktiškai visą laiką leidomės žemyn. Slovakų rojuje praleidome 7-8 val. visą laiką ėjome, vadovaudamiesi Lietuvoje pirkta knygele (kurioje buvo abstraktus žemėlapis – tokio praktiškai pakako, nepaisant to pasiklydimo). Suskaičiavome, kad tą dieną nuėjome apie 30-35 km. Nuvažiuotas atstumas – 76 km.

Ketvirtoji diena. Atsikeliam skaudančiom kojom, bet... Važiuojame į kalnus! Atvažiavę iki Tatranska Lomnica miestelio, pastatome mašiną nemokamoje aikštelėje ir leidžiamės link keltuvų. Už keltuvus iki Skalnate Pleso mokame 23,3 EUR (vienas studentiškas, kitas ne, nes aš pasiėmiau tik paprastą stundento pažįmėjimą, o ten jie negalioja, galioja ISIC). Kadangi Slovakų rojuj buvau pasiėmusi striukę (praktiškai užteko tik megstuko), čia neimu nieko (o gaila). Buvo žymiai vėsiau, tačiau judėdama su maikute nesušalu nei kiek... Visą laiką manau, kad aukščio baimės neturiu, bet va ten ji ir išryškėjo – kurį laiką ėjau pasvirusi kalno pusėn, nes labai bijojau prarast pusiausvyrą. Vėliau įsidrąsinusi išsitiesiu, tempas pagreitėja. Įdomiai atrodo „piramidės“ sustatytos iš skirtingų dydžių akmenų. Ir savo tokią mažytę padarėm beilsėdami Kas aktualu daugumai, tai batai. Aš buvau su tokiais kėdukais. Bent jau ten, kur ėjau slidu nebuvo, tačiau kaip atidaužiau čiurną... Kitai kelionei tikrai kedų nebesiaučiau. Taigi, šiek tiek pasibastę po kalnus pasisėmėme neregėtų vaizdų ir pojūčių važiuojame į akvaparką. Tikrai dabar gailiuos, kad pabuvom taip trumpai..... Akvaparke pažiūrėję kainas pamąstome, kad neverta dėl 2 val. pirkti bilietų visai dienai, tai nusprendžiame, kad į akvaparką eisime rytoj. Per dieną nuvažiuotas atstumas – 120 km.

Penktoji diena. Atsikėlę važiuojame į „Tatralandia“ akvaparką. Nusiperkame bilietus visai dienai, bilieto kaina dviems studentams – 23 EUR. Akvaparke daug žmonių, tad greitai atsibosta laukt eilėse prie atrakcijonų ir po 4-5 val. nusprendžiame važiuoti į stalaktitų-stalagmitų ir ledo urvus. Pasiekę urvus užlipame pažiūrime – uždaryta (o velnias! Juk šiandien pirmadienis, o pirmadieniais muziejai nedirba), bet ne mes tokie vieni, nusileidę nuo kalno sutinkame olandus, kurie klausia ar dirba. Nusivylę traukiame link Slovakijos sostinės Bratislavos. Teisa, autostradoje sustabdo policija. Pirma mintis – viršijom greitį, nors ženklų nematėm, kaip susišnekėt? Jau ruošiu dokumentus, o pasirodo, kad čia tik patikrina ar esame užsiklijavę kelių mokesčio lipduką! Viskas tvarkoje. Važiuojame toliau. Susirandame degalinę ir ją pasirenkame poilsiui. Nuvažiuota – 400 km.

Šeštoji diena. Greitai pasiekiame Bratislavą. Susirandame kur pastatyti automobilį nemokamai (gana ilgai ieškojome) ir pėdiname iki miesto centro. Pasivaikščioję po senamiestį, aplankę Bratislavos miesto pilį grįžtame atgal ir pirmą dieną per visą kelionę mus pagauna lietus. Pasislepiame po arka, kur keistais instrumentais groja nuostabiausi kada girdėti gatvės muzikantai. Aprimus lietui leidžiamės atgal link automobilio ir traukiame į Vieną. Pradžioje planavome miestą aplankyti kitą dieną, tačiau neradus geros vietos nakvynei, nusprendžiam pamatyti naktinę Austrijos sostinę ir važiuoti toliau. Vieną pasiekiame jau vakarop, pasistatome automobilį, nematome jokių ženklų, kad reikia mokėti ir jokių aparatų sumokėjimui, tad nusprendžiame, kad stovėjimas nemokamas. Viena tiesiog nuostabi, tačiau, mūsų manymu reikėtų ją apžiūrinėti važinėjant dviračiais, nes vaikščioti yra perdaug. Pasivaikščioję po Austrijos sostinę susirandame automobilį ir ieškome kelio kaip ištrūkti iš Vienos (eismas, išties didelis ir juostų nemažai, pasijutau, kad Vilnius - kaip kaimas). Pasibastę po miestą gana lengvai išvažiuojame (užteko abstraktaus žemėlapio, kurį turėjome). Jau naktį kertame Austrijos-Čekijos sieną, sustojame nusnūsti degalinėje, iškarto užmiegame. Per dieną nuvažiuota – 246 km.

Paskutinioji diena. Pabudę Čekijoje iš ryto papusryčiaujame ir toliau judame link namų, dar aplankom kelias parduotuves, prisiperkam lauktuviu. Pavakary kertame Čekijos-Lenkijos sieną (pasieniečiai, kažkaip keistai mus nužiūri). Per Lenkiją važiuojame visą naktį, paskutinius kilometrus važiuojame užsirakinę duris, nes aplink vien miškai, miesteliai, kas 20 km. Per miškus važiuoti buvo itin nejauku, iškyla vaizdai matyti per žinias (apiplėšimai, avarijos ir t.t.). Pagaliau 5 val. ryto Lietuvos laiku įvažiuojame į Lietuvą Vilniuje būname 7 ryto. Paskutinę dieną nuvažiuotas atstumas - 1156 km.
Dėl kainų, tai bendrai jos šiek tiek didesnės nei pas mus, bet nedaug skiriasi.
Viso nuvažiuotas atstumas – 3242 km.
Kurui išleista – 463 Lt, vidutiniškai 4,3 l/100 km
Kitos išlaidos(muziejai, maistas, lauktuvės ir t.t.) – 908 Lt
Viso – 1371 Lt

2008 m. rugpjūtis
LIETUVA-BALTARUSIJA-UKRAINA-RUMUNIJA-BULGARIJA (į priekį)
BULGARIJA-RUMUNIJA-VENGRIJA-SLOVAKIJA-LENKIJA-LIETUVA (atgal)

MARŠRUTAS.
Smulkus maršrutas į priekį: Kaunas-Druskininkai-LT_BY siena-Gardinas-Vaukavysk-Ruzhany-Kobrin-BY_UA siena-Ratnoe-Kovel-Luck-Ternopil-Zalieščiky-Chernovcy-UA_RO siena-Sucheava-Bacau-Focsani-Rimnicu Sarat-Buzau-Pogoanele-Padina-Grivita-Slobozia-Calarasi - keltis keltu per Dunojų – RO_BG siena-Silistra-Srediste-Dobric-Kranevo. Ironiška - per daug pasikliaudamas kai kuriais forumų patarimais vienu metu gerokai pasigadinau nervus (čia dėl nakvynės), o vat maršrutą sukūriau pats, neklausydamas jokių atkalbinėjimų (tik jau vėliau vienas žmogus man pakoregavo kai kuriuos taškus), nes kelionės aprašymų į Bulgariją per Baltarusiją ir Ukrainą, lietuviškame internete man nepavyko rasti. Net atvirkščiai - kai pasisakiau, kad taip važiuosiu buvo kas mane čia net išdurnino. Dabar labai džiaugiuosiu, kad tų gudručių nepaklausiau, o dariau savo galva. Taigi – lasu pasitikėk, bet kupranugarį prisirišk pats (rytiečių patarlė). Maršrutas labai geras, Baltarusija tiesiog ideali šalis tranzitui – kelių būklė superinė, daug ženklų ir nuorodų, mažai miestelių, nedidelis judėjimas, nerasta milicijos. Degalinėse atsiskaitai kuo nori – jų valiuta, doleriais, eurais, taigi net pinigų keistis nereikia. Gąsdinimai dėl vizų ir eilių pasieniuose – šnipštas. LT-BY ir BY-UA pasieniai mane sugaišino bendrai ne daugiau kaip 2,5 val. Tai netgi visai geros pertraukėlės nuo vairavimo. Dėl vizų reikės sugaišti dienelę Vilniuje, arba darytis per tur. Agentūras, bet jie užsideda antkainį. Vizų kainos čia: http://www.lithuania...0888_6629_6654/
Reikia privalomo sveikatos draudimo, jis nebrangus, o kertant BY sieną 3 ar 4 eur kažkoks kelių mokestis. Skaičiuojant vizų kainas ir kitas smulkias išlaidas vykstant per BY į BG, reikia įvertinti nepadoriai juokingą BY kuro kainą (kai aš vykau dyzelis 2,3 Lt/litras.) mano jau minėtus gerus kelius ir žymiai trumpesnį bendrą maršruto ilgį, nei vykstant per Lenkiją. (daugiau nei 300 km) bei laiko sutaupymą - mano maršrutu BG pasiekiama per dvi dienas su viena nakvyne, vykstant per PL to nepadarysite niekaip. Ukrainoje kuras kol kas irgi gerokai pigesnis nei pas mus, nekalbant jau apie kitas šalis. Rezultate laikas, pinigai ir fizinės jėgos tikrai smarkiai sutaupomi.
Ukrainos keliai tikrai kur kas prasteni už BY, bet važiuoti per ją vis tiek geriau nei per Lenkiją, nes žymiai mažiau apkrauti. Beje ir nėra tokie baisūs kaip kažkas čia nupiešė. Tik vienintelė vieta prinervino – Černovcų miestas netoli RO sienos – buvau paklydęs ir sugaišau laiko – purvina skylė su mažai ženklų. Pirmą nakvynę dariau nuvažiavęs apie 900 km Zalieščikų miestelyje, viešbutuke "Roksolanočka": http://zal.te.ua/tur...l-roksolanochka
Normalus, nebrangus viešbutukas, su nebrangiu restoranu šalia. Per kitą dieną atsikapsčiau iki Kranevo miestelio Bulgarijoje. Įvažiuojant BG iš RO pusės, ieškau tilto per Dunojų, o ten pasirodo jo nerasta....keltas už 25 lėjas. Žinojau prieš vykstant, bet buvau užmiršęs.
Atgalios grįžau tokiu gan sunkiu ir varginančiu maršrutu: Kranevo-Dobrič-Silistra-BG_RO-Clarasi-kirtua kampą iki Bukarešto autostrados per miestelį pavadinimu Vlad Tepeš-apvažiavimas per Bukuresti-Ploiesti-Sinaia-Bran-(nakvynė vampyrų kempinge)-Sigishoara-Tirgu Miures-Cluj Napoca-Oradea-RO_HU siena-per HU nesustojant iki Miskolc (taupant laiką kaimais aplenkiau Debreceną), ir nakvynė Žemuosiuose Tatruose, Liptovski Mikulaš. Atsipūtus už dviejų dienų ryte į mašiną iki Krokuvos (pati siaubingiausia atkarpa visoje kelionėje nuo SK-PL sienos iki Krokuvos...košmarų košmaras). Čia apžiūrimas vertas dėmesio senamiestis, pajudama vakarop ir nuspręsta – važiuoti fuc.king Lenkijos keliais naktį iki kol pasieksime Kauną. Taip ir padaryta – iš po paros veiksmo, pagaliau nusėdame Kaune, išsivertę be nakvynės Lenkijoje.
Reziumė – galiu palyginti du vykimo į Bulgariją variantus – BY-UA-RO ir PL-SK-HU. Visom keturiom rekomenduoju varyt per Baltarusiją ir Ukrainą. Sekantį kartą į BG važiuosiu tik taip. Tiesa dar pastebėjimas – šiuolaikiniam jaunimėliui nerubalinančiam rusiškai, gali kilt bėdų pildant imigracines korteles LT-BY ir BY-UA sienose, bet aš tam sugaišau po 15 min.

O dabar smulkiau apie dvi šalis:

RUMUNIJA
man apie ją tokie prisiminimai -
...spalvingi, gėlėti, pietietiškai šurmulingi ir gana švarūs miestai, su paslaugiais ir noriai kelią paaiškinančiais žmonėmis, bei vidury miesto centro lėtai judančiu vežimu su arkliu, tarsi atsiradusiu iš pokario laikų ...
...neskubrus, lyg šimtmečiais savo vaga tekąs kaimo gyvenimas, kurį stebėjau negreit važiuodamas per nuošaliose vietose esančius bažnytkaimius (mat sugalvojau trumpint kelią ir nukirtau lanką, ir dėl to visai nesigailiu)...
...gražučiai, kaip iš paveiksliuko nukelti Transilvanijos kalnų miesteliai - Sinaia, Predeal, ypač Busteni (nors ten nieko ypatingo nėra, bet jis toks simpatiškai įsispraudęs tarp debesis remiančių viršukalnių)....
...puiki nakvynė Bran miestelio kempinge, svaiginančiai migdant tyram orui ir kalnų upelio čiurlenimui...
...pakelių prekeiviai su savo gamybos gėrimukais (jei pamatysit stokit nusipirkti, nes aš pralėkiau pro šalį, o kas pirko pasakojo, kad naminis vynas geras ir galima nusiderėt iki nebrangios kainos)...
...Oradea motelio restoranėlio simpatiška juodbruva barmenė, kilusi iš Rusijos ir labai nudžiugusi, kad gavo galimybę pabendraut seniai girdėta kalba...kuri net salotas sumaišė pagal mūsų pageidavimą su mūsų norimais ingredientais, brendis ten pat už 4 Lt 100 gr , bei labai skanus vynas...Beje pasiteiravus ar čia yra pirkt cigarečių , ji pasakė ne, bet pavaišino savomis...o ar galima čia rūkyt paklausiau - šiaip negalima, beti prašom rūkykit, jokių problemų ...
...tai tiek staiga sužmėžavusių nuotrupų...
...apie architektūrą jau nekalbu...
Mano planuose buvo apvaikščioti Šigishoaros senamiestį. Gaila, bet vėl dėl to nelemto skubėjimo, tik labai trumpam tame mieste stabtelėjau ir praktiškai nieko nepamačiau (čia yra Drakulos gimtasis namas)...labai gaila... O šiaip ir pilių pakeliui ir romantiškų gotikinio stiliaus kapinaičių tikrai buvo. Bet aš ne iš tų žmonių kur alpsta bet kokią bažnyčią pamatę, man kur kas įdomiau gamta, kraštovaizdis, žmonės, nacionaliniai valgiai ir gėrimai
Na svaitalų užteks, dabar dalykinė informacija. Įvažiavau į Rumuniją iš Ukrainos per Siret miestelį, Suceava regionas, išlindau į Bulgariją per Calarasi (virš 500 km), pervažiavau per kokias 9-10 valandų, be didelių apžiūrinėjimų. Tiesa sakant, nieko per daug ypatingo toje rytinėje pusėje nėra. Tačiau čia ruože nuo Bacau iki Buzau driekiasi vynuogynai, ir pakelėse mačiau nemažai pardavinėjančių ko gero naminį vyną - baltą, raudoną ir dar kažkokį skaidrų skystį, gal rakiją Nesustojau, nes galvojau grįždamas nusipirksiu, bet atgalios mano kelias ėjo kita trasa, o ten vynuogynų nerasta Gailiuosi, kad taip susimoviau, nes vienas pernai iš panašių prekeivių pirkęs labai gyrė tą jų vyną, ir pigu sakė. Taigi jei važiuosite tuo keliu, nekartokite mano klaidos. Kelių danga gera, ženklų ir nuorodų pakankamai, ruože iki Buzau miesto (judant Bukarešto kryptimi) policijos vos ne kiekvienam miestelyje, bet chebra pamirkčioja ir viskas ok. Nuo Buzau link Slobozia kirtau kelią tokiais nuošaliais kaimais. Savotiškai įdomu - ten jau policijos nerasta, kaimuose sąvoka kelias neegzistuoja, naminis gyvulys, žmogus ir kas tik nori vaikšto per vidurį...suoliukai taip pat šalia gatvės, sėdi jie prie kelio, spokso, šnekasi...tame ruože jau prasideada arbūzų ir melionų laukai - pilnos pakelės prekiautojų...nestojau, nes nuo Ukrainos dar šito gero buvo
Atgal judėjau kitu keliu. Iš Bulgarijos išlindau vėl į Calarasi ir myniau link Transilvainijos Brasov kryptimi. Aplinkeliu pro Bukareštą, už jo Ploiesti, o nuo čia jau prasideda kalniukai, ir pirmasis pasakų miestelis Sinaia. Čia pakeliui visi miesteliai labai gražūs kaip iš pasakos - toliau Busteni, Predeal. Kiekviename galima stabtelti ir ką nors gražaus pamatysi...kalnų viršūnės siekia debesis. Nuo Predeal nusisukau link Rasnov miestelio, nedavažiavus jo maždaug per vidurį, prie upės mačiau kaip ir nemokamą kempingą, nemažai palapinių prisistatę keliautojai, bet dėl infrastruktūros nebuvimo ir saugumo, nesinorėjo ten stot nakvynės. Nuvažiavus iki Bran miestelio, kur ta Drakulos pilis stovi, yra kempingas: http://www.vampirecamping.com/ Ten ir nakvojom. Labai geras kempingas, tiesiog super, kainuoja biškelį daugiau už mūsų pajūrio apkakotus kempingus (du suaugę, vaikas, mašina palapinė - 57 Lt)...bet švara, jaukumas , dušai, karštas vanduo, elektra, stalai, suoliukai, nemokamos kepsninės , plius - graži gamta, tyras kalnų oras, maloniai migdantis upelis netolies.
Sekanti nakvynė jau buvo pasienio su Vengrija mieste Oradea, motelyje, nusiderėjus nuo 150 iki 100 lėjų. Kelias nuo Brasov iki jau minėtos Oradea per Tirgu Miures ir Cluj Napoca, buvo labai sunkus - apkrautas, lėtas, daug kalnų serpantinų, miestelių (nors kelio danga visur gera)...kilometrai rinkosi labai sunkiai Mano svajonėse yra dar aplankyt Rumuniją, tai tikrai ta atkarpa daugiau nevažiuosiu ir kitiems nerekomenduoju. Verčiau nuo Brasov laikytis Sighetu Marmatiei krypties pravažiuojant kiek girdėjau labai gražų ir autentišką Maramures regioną. Kitą kartą taip ir daryčiau...na neaišku kaip ten keliai...bet blogiau negu link Oradea ko gero nebus. Na o jeigu norint greitai nusigauti iki Vengrijos, tai jau vėliau išgirdau, kad reikia laikytis link RO-HU pasienio miesto Arad krypties (Sibiu-Deva-Arad arba atvirkščiai, žiūrint į kurį galą važiuojate).
Na o šiaip dėl kvailų baimių - normali civilizuota šalis, nei policija kabinėjas, nei čigonai langus daužo. Kabakuose tik gestų kalba, angliškai jie sunkiai, padavėjai vagia susirietę - skaičiuokite ką ir kiek pravalgėte, pagr. patiekalai, garnyrai, daržovės perkami atskirai, kai viską sudedi kaina kaip ir mūsų kavinėse gaunas. Kuras šiek tiek brangesnis, maisto kainos parduotuvėse panašios, arba net didesnės nei Lietuvoje - mane tai kiek nustebino. Kurą geriausia piltis Lukoil degalinėse, bent jau dyzelis ten žymiai pigesnis nei kitose, o ir atsiskaityt kortelėmis be problemų.
Taigi - Rumunijoje yra ką veikti ir bažnyčių, pilių bei kitų senų trobesių mėgėjams - ten to gero netrūksta ir gamtos bei šiaip egzotiškų vaizdelių beie beieškantiems - Transilvanijos kalnai (beje už Tatrus man įspūdingesni, Alpėse nebuvau), Dunojaus delta, rumunų karo kelias ir t.t. Reikia tik laiko ir pinigų...

BULGARIJA.
ACCOMODATION.
– tai ir yra dėl ko aš keikiau, kad per daug visokių patarimų prisiskaičiau. Vykau be išankstinės rezervacijos, tikėdamasis be vargo susirasti bungalow (tokie Šventosios tipo nameliai). Š.ūdas – vietiniai bulgarai viską išgraibstę, čia reik turbūt prieš pusmetį rezervuotis. Dėl to sugaišau visą dieną, ir vis tiek neradau. Na neskaitant kempingo "Panorama", Zlatni Pjasci pradžioje nuo Albenos ir Kranevo pusės. Ten bet kada galima gauti nakvynę – nušiurę nemalonaus kvapo 10 eur kainuojantys dviviečiai nameliai (tiesa išplauti ir su atrodo švaria patalyne) net sezono įkarštyje visi laisvi. O palapinė tik viena - rumunas su 100 metų senumo Dacia. Aplinka labai nyki ir netvarkinga, toli nuo jūros, prie judraus kelio, kempinge apgailėtinas kabakas su baisiu sanitariniu mazgu. Atvykus naktį vos pavyko prikelti visai girtą prižiūrėtoją. Viską išvydus, nors ir buvau nusikalęs, 1 val. nakties, vis tiek nekilo noras čia pasilikt.
Šiaip Bulgarijoje reikia apsispręst dėl nakvynės iš anksto – jei bungalo, tai reik ieškoti žiemą, bet yra rizika gaut netvarkingą, prastoje vietoje ir pan. galima skaudžiai užsirauti. Kitokių nakvynių galima rasti ir vietoj – šeimyniniai viešbutukai, butai, atskiri kambariai name. Nakvojome nedideliame šeimyniniame 10 numerių viešbutyje "Stefan", Kranevo kaime. Dviem suaugusiems ir vaikui erdvus, jaukus, kambarys su balkonu į jūrą ir super panorama, tvarkingu dušu ir tuliku bei kondicionieriumi ir šaldytuvu kainavo 30 eur. Po pigiaja sakyčiau – prie mūsų šaltos jūros už tą patį ojojoj kad nuluptų. Kitą kart vykstant, rimtai pagalvočiau ar neužsisakius čia: http://bungalo.dir.b...?df=186&dflid=3 Apžiūrėjau – nameliai ant pat jūros kranto, naujai statyti, gal visai ir nieko būtų. Dabar gi visai gerai gyvenom, bet nebuvo galimybės vakarus leist lauke prie savo kepsninės, reikėjo maitintis daugiau kabakuose.
VIETOVĖS.
Bulgarijos temoje labai išgyrė Auksines Kopas (Zlatni Pjasci). Buvau nuvaręs...nežinau ką ten veikti – 10 kartų prabangesnis ir snobiškesnis Basanavičiau gatvės variantas, kainos be proto, nemažai daugiaaukščių pastatų, pilna rusų, pliažas su mokamais skėčiais taip pat brangesnis nei kituose kurortuose. Albenoje net nebuvau, ką ten pamatysi – tas pats. Balčikas- visai gražus miestelis, ten yra Botanikos sodas, verta aplankyt, bet gyventi ten nereiktų – beveik nėra paplūdimio, vien tik jachtų prieplauka. Kamčia – visiškam nuošalumo mylėtojui ir žvejui gal ir tinka - platus paplūdimys, upė įteka į jūrą, nemažai miško. Bet viso labo du viešbučiai, daugiau kempingas ir vien užimti bungalo, taigi nakvynės atvykę tikrai negausite, reik rezervuotis. Be to labai jau nuošalu, kur apsipirkt...ką daugiau be gamtos veikti...iki Varnos 30 km. Man rodos teisingai pasirinkau Kranevą – kur kas pigiau už savo prabangiuosius kaimynus Albeną ir Zlatni Pjasci, gera geografinė padėtis - iš vienos pusės už 15 km Balčikas, iš kitos už 20 km - VARNA. O, kad Varna netolies tai labai gerai – dėl apsipirkimo. Čia kas dėl šiaurinės pakrantės. Sako verta apsistot pietuose – Sozopol, Carevo ir pan. Bet dar daugiau kaip 200 km vingiuotais ir negreitais keliais minti iki ten.
KAINOS
Bulgarija – pigesnė šalis poilsiauti nei Lietuva. Apie nakvynės kainas kalbėjau. Maistas...nėra tokio komunizmo kaip kažkur buvau prisiskaitęs, kad už 1 levą galima pavalgyt, bet ir nesikandžioja kainos. Kavinukėse tvarka kaip ir Rumunijoj – pagr. patiekalą, salotas, garnyrą reikia užsisakinėt ir mokėt atskirai ir po to kainelė jau susidaro, bet anyway ne brangiau kaip mūsų kabakuose. Greitas maistas – picos, diuneriai ir pan. yra pigesni ir gerokai skanesni nei pas mus. Pvz. mūsų kurortiniame Kraneve padorus labai skanios picos (lietuviškos Čili picos surogatams net nesilygint) gabalas kainuoja apie 3,5 Lt. Varnoje centrinės cerkvės rajone mačiau tokią baltą greito maisto virtuvėlę su dideliu apetitiškai atrodančių greitų patiekalų pasirinkimu ir mažom kainom. Prekybcentriuose Varnoje maisto kainos panašios kaip pas mus, sūriai ir varškė gero ir įdomaus skonio. Kurortinių miestukų parduotuvėse kainos biškį didesnės nei Varnoje, ir pasirinkimas nedidelis, todėl ten perkami tik būtinesni dalykai, didesnį apsišopinimą reikia vykdyt mano minėtoje Varnoje. Visų rūšių alkoholis, vaisiai ir daržovės – čia jau atskira šneka – tais dalykais galima lepintis per daug neskaičiuojant ir savęs nevaržant. Čia jau kainų skirtumas nuo mūsiškių – ryškus. Šituos dalykus apsipirkinėti geriausia netoli centrinės Varnos cerkvės esančiame turguje. To turgaus prieigose stovi keletas penkiaaukščių, vieno iš jų pirmame aukšte įsikūrę keletas nedidukių alkoholio parduotuvių, su pigiausiomis visame šiauriniame pajūryje alk. gėrimų kainomis. Pagal vietinių rekomendacijas viena geriausių kainos ir kokybės atžvilgiu rakija – Peščerska Grozdova. Ten jos 0,7 ltr. butelis – 13,50 Lt, 7 m. išlaikymo VSOP kategorijos jų vienas geriausių brendžių "Pliska" 0,7 but- 18,5 Lt, pigesnis brendis "Tarnovat" 12-14 Lt – 0,7 but., vyno nesu didelis gurmanas, tad gėriau kur butelis kainuoja iki 4 Lt, bet vieno restorano savininkė man sakė, kad jei nori gero vyno reiktų rinktis tą, kuris kainuoja nuo 5 levų (9 Lt) ir gamintojas - bulgariška "Targovišče" darykla. Alus jų irgi nieko, taip pat pigesnis nei pas mus, man asmeniškai patiko "Boliarka". Mano minėtame turguje persikus pirkom už 2,2 Lt/kg, arbūzai – 75 ct, pomidorai, melionai, slyvos – 1,85 Lt, paprika gal iki 2,5 Lt. Reiktų pridurti kad viskas be abejo žymiai skaniau nei pas mus, nes ką tik nuskinta, o ne laikyta ir vežta velniai žino kur ir kiek. Iš valgomų dalykų dar patartina atkreipti dėmesį į jų prieskonių mišinius, bent jau mums jie patiko, be to ir nebrangūs. Na ir atskira šneka apie sidabrą - dvigubai pigesni gaminiai ir penkiagubai didesnis pasirinkimas. Kas brangiau – kuras gerokai, bet jo patartina atsivežyi iš Baltarusijos ar Ukrainos. Pliažas – geriausi gabalai mokami, Zlatni Pjasci 7 levai už gultą, Kraneve – 5 levai, pakraščiuose – plebėjų zonos nemokamai, išbandžiau ir tą ir aną.
KĄ PAMATYT
Šiaurinėje pakrantėje – Balčiko botanikos sodas, Nos kaliakra iškišulys su pilies liekanom, Aladža vienuolynas iškirstas kalno akmenyje. Kažkokių super vaizdinių gal ir nėra tam pajūry. Pietinėje pakrantėje – Nesebaras...Gal čia tokio gamtos grožio ir vegzotiškų pajūrio vaizdų, kaip pvz Kroatijoj ir nėra, bet vis tiek nieko. Ne lygumų kraštas tikrai...
KAS DAR
Ogi merginos pliažuose be liemenukų, visados geras oras, vanduo tokio šiltumo, kad gali turkštis kol įsisūrėsi, prostės pakelėse, isteriški ir pypinantys vairuotojai, galimybė su dauguma susišnekėt rusiškai, daugiau nei pas mus netvarkos ir apšiurimo, mokami keliai 10 levų, ne visados aiškios kelio nuorodos, kartais per daug įkyrūs kurortinių vietovių bulgarai...
KELIONĖS SĄMATA:
Skrupulingai neskaičiavome – per dvi savaites nuvažiuota apie 5000 km, išleista apie 3500 Lt, iš jų apie 1000 kurui (dyzeliukas).

Lietuva-Lenkija-Čekija-Austrija - Slovėnija- Kroatija ir atgal per ten pat...

I diena. Gegužės 21 d.
Keliautojai – 2 suaugę, neskaitant GPS Broniaus.
Automobilis – Saab, dyzeliniu varikliu, kuro sąnaudos vidutiniškai 6 l.
Tikslas – pailsėti Kroatijoje 10 dienų.
Kelionei ruošėmės maždaug 6 mėnesius – skaitėme forumuose, knygose, klausinėjomės jau ten buvusių.
Iš anksto nieko neužsakinėjome.

Iš Vilniaus pajudame 5:oo val.
Apie Lenkiją manau nėra ko daug pasakoti, nes ją esame pravažiavę visi. Tik paminėsiu, kad vietomis keliai tragiški dėl remonto darbų, vietomis puikūs... Dar labai erzino lenkų vairavimo stilius.
Sieną kertame ties Lazdijais.
Vadovaujamės GPS Broniaus pamokymais, kartais pažvelgiant į Europos kelių atlasą.
Varšuvoje sugaišome kokį 30 min. ilgiau, nes pralėkėme posūkį, iš karto tai pastebėjome, todėl apsisukus ir grįžus mes vėl teisingame kelyje nr. 7 ir nr. 8 link Krokuvos, po to GPS nuvedė link Wroclaw. Šiaip, daug padėjo ir mieste esantys ženklai. Nes vieno naujo kelio Varšuvoje GPS (atnaujinimas 2011 m.) nerado.
Į Čekiją įvažiuojame apie 19 val. Lietuvos laiku. Šiaip Čekijos laikas 1 val. atgal (taip pat ir kitose pravažiuotose šalyse). Skubame per Čekiją, norisi kuo toliau nuvažiuoti. Jau temsta, tai pradedame dairytis vietos miegui. Pavargę tiek, kad netgi galėtume miegoti mašinoje . Bet netikėtai, prieš pat Mikulovą randame pensioną ( www.penzion-vrkoc.cz ), čia stojame, už naktį dviviečiame kambaryje su pusryčiais sumokame 40 eurų. Kambarys tvarkingas, švari patalynė, rankšluosčiai, muilas, dušo žele, šampunas, TV ir Wi Fi. Taigi, apie 20:30 val. (Čekijos laiku) įsikuriame. Susikalbėti pavyksta pagrinde vokiškai, bet dar įpynus rusų, anglų kalbas, visai neblogai sekasi. Apmokėti tenka eurais, nes ima tik grynaisiais.
II diena. Gegužės 22 d.
Ryte gauname sočius pusryčius - kiaušinienė su kumpiu, kava ir sultys. Žadiname Bronių ir į kelią toliau - link Austrijos. Mikulove, pačiame pasienyje stojame i parduotuvę (lygtais duty free), alkoholis pasirodė pigesnis nei Lietuvoje - už 12 skardinių alaus, butelį Martinio ir Chaneto sumokame apie 50 Lt.
Austrijoje, tik įvažiavus, perkame vinjetę, susimokame kreditine kortele. Daugiausia kelionėje ja ir naudojomės, net nereikejo keisti Čekiškų kronų, zlotų…Nepatogumas tik gal toks, kad kai kur už kavą degalinėse neatsiskaitysi kortele.
Per pačią Austriją pervažiuojame per maždaug 2,5 val. Keliai idealūs. Kad ir buvo viena atkarpa, kur vykdomi remontai, bet tai kažkaip neerzino, važiavimo greitis sumažėjo nedaug.
Už važiavimą Slovėnijos keliais už neilgą maršrutą nuplėšia turbūt daugiausiai (susimokame kreditine kortele). Kelio atkarpa trumpiausia, todėl greitai pasiekiame Kroatijos sieną. Čia jau neįprasta, nes tikrina pasienio personalas - pasai, antspaudai, klausia, kur ir ko važiuojame . Pasakius, kad 'turist' ir važiuojame į Split, pamoja važiuoti, lietuviškų dešrų ir Čekiško alaus neatima, nes netikrina. Grįžtančiųjų iš Kroatijos eilėje matome nemažai mašinų... Vos įvažiavus - autostrada, tai išsimušame popierelį, kur įvažiavome ir už maždaug 50 km. Bronius nukreipia mus link nemokamo kelio, ir šaukia, kad krapštytume kapeikas. Vel traukiame kreditinę kortelę.
Apie 17 val. pasiekiame Plitvicos regioninį parką ir likus apie 5 km. iki paties parko randame nakvynę pas žmones. Pasiulymų labai daug, kempingų irgi yra... Pasirinkome privatų namų, nes pasirodė pigiau (kempinge 'Korona' prašė 36 eur už mašiną ir 2 žmones mediniame namelyje, su pusryčiais. Bronius miegotų mašinoje), o pas žmones name paėmė 22 eur dviviečiame kambaryje (Wi Fi, dušas, 3 žvaigždutės). Vakarą leidžiame jau ne automobilyje, o ramiai, kieme su Martinio taure ir alaus skardine. Pas žmones apmokame eurais. Ima aišku ir kunomis.
III diena. Gegužės 23 d.
Ryte, apie 9 val. mes jau geriame kavą prie Plitvicės reg. parko įėjimo. Kava čia nelabai skani, gerai, kad vežamės pakelį iš LT. Įėjimas į parką kainuoja 110 kunų žmogui - perkame bilietėlius ir pirmyn. Čia pravaikščiojame 5 valandas. Viename maršrute traukinukai kažkodėl nevažiuoja, tai teko daugiau pavaikščioti nei planavome. Sakyti turbūt nereikia, kaip čia gražu.
Išėjus iš parko, susimokame už parkingą. Valanda kainuoja 7 kunos, diena - 70 kn.
Toliau - tikslas pasiekti Splitą ir išvažiavus iš jo judeti link Omiš, gal ten ir apsistoti. Pasirenkame, tiksliau Bronius liepia važiuoti link Zadaro ir ten sukti į nemokamą kelią, kuris vingiuoja palei jūrą. Kažkur prieš kelionę buvome girdėję, kad keliai serpantinai. Na, bet po Norvegijos tikrų serpantinų čia pasirodė paprastas vingiuotas 2 krypčių kelias. Vienintelis tikras serpantinas buvo ties Trogir. Čia nusileidus nuo kalno pasitiko lietus. Visur ženklai, kad būtume atsargūs jei lyja - mat slidi kelio danga. Ir tikrai netikėtai, miestelyje važiuojant į įkalnę auto ratai pradėjo prasisukti, lyg būtų plikledis tikrą žiemą . Pasirodo čia lietus pavojingesnis, nei pas mus .
Toliau kelias tikrai eina daugiausiai prie pat jūros - kokie 5 metrai kranto ir jūra. Vietomis iš karto už kelio užtvaros jūra. Tokiu plačių pliažų, kaip pas mus kaip ir nėra, gal kitose vietovėse.
Nuo Trogir iki Splito, ir toliau iki Omiš vien miestai-miesteliai, gyvenvietės. Namai kitur tiesiog ant jūros kranto.
Omiše sukame į patikusį namą. Tiesą pasakius užkliuvo akys už jo iškabos vien dėl to, kad buvo parašyta, jog 'Free Wi Fi' . Šeimininkė parodo apartamentus (virtuvė, dušas, kambarys, didelis balkonas). Dabar svarbiausia - kaina, nes namai tikrai tvarkingi, gražūs ir jaukūs. Turbūt namas iki 10 metų senumo. Paprašo 300 eur už 10 dienų. Beje, kondicionierius kambaryje, ir už jį atskirai neliepė susimokėti, pultelis buvo, o mes ir neklausinėjome. Taigi, dar pabandėme derėtis - 250 Eur. Šeimininkė pasirodė šauni moteris - pasiūlė imti viduriuką – 275 eur. ir mes sutikome, ką jau čia besipiginsi . Vėlu jau, 20 val., esame pavargę... O vieta patiko. Susišnekėti pasisekė visai puikiai, nors ji kalbėjo kroatiškai, pasikvietė anuką, kad pavertėjautų iš anglų kalbos. Bet pastebėjom, kad mums gerai sekasi vieni kitus suprasti, kai mes kalbame rusiškai, o ji kroatiškai ))
Mūsų kambarys šis http://apartments-an...3/lang,english/.
Tikrai rekomenduojame!!!!
Atvykus oras buvo subjuręs, lynojo ir pūtė stiprus, bet nešaltas vėjas.

IV diena. Gegužės 24 d.
Rytas ramus, paniukęs, gal 20 šilumos. Kava balkone išgerta ir mes pėdiname į centro pusę pasidairyti, nusipirkti kai kurių maisto produktų. Radome turgelį - daržovės, vaisiai, žuvis. Suvenyrų parduotvės, kavinės... Maisto kainos kavinėse pasirodė panašios kaip LT. Prekės parduotuvėse ir turguje irgi panašios kaip LT, taigi džiaugiamės, kad netysėme ir neapsikrovėme svoriu iš LT ar Lenkijos. Tik įsidėjome maisto kelionei. Geriamas vanduo maždaug už 1 litrą - 1 Lt. LIDL tinkle pasirodė pigiausia. Kol kas mėsos ir sūrių nepirkome, todel dar apie tai nekomentuosiu.
Vėliau.
Pora valandų apsižvalgėme miestelyje, maždaug orientacijai pasižiurėjome ekskursijų (raftingas Cetinos upėje, kelionė laivu į Brač salą, žvejyba) kainas. Tiesa, žvejoti jūroje galima kur nori. Upėse reikia leidimų, kurie yra perkami metams, nes taip pigiau, o trumpam laikui labai brangu.
Oras išyla gal iki kokių 30 laipsnių. Grįžtame, papietaujame ir į pliažą. Juros vanduo vėsokas dar, bet ne toks šaltas, kaip būna Baltijos jūroje. Pliaže maudymosi batų net neėmėme, nes jame vadinamas smėliukas (tiksliau žvyriukas). Bet šs kaip tokia bailė, tai nusprendžiau kitą dieną batus apsiauti, nes giliau jūroje daug kriauklių ir nežinai koks gyvis iš kur išlįs.
Po poros valandų pliaže mus i namus parveja griaustinis ir lietus. Bet visviena šilta ir gaivu.
Šio vakaro planai - eiti į senamiestį, ten pasivaikščioti.
V diena. Gegužės 25 d.
Rytas. Oras vėl ryte vėsesnis. Kava, pusryčiai lovoje (juk atostogos ) ir nusprendžiame, kad į pliažą eiti dar nenorime, o kažkokių kitų atrakcijų neužsisakėme iš anksto, tai važiuosime pasidairyti į Splitą. Parkingas čia irgi mokamas, už valandą - 7 kn. Parkingo reikia ieškoti kairiau nuo pagrindinės gatvės, nes šalia prieplaukos vietų jau nebus. Iš karto patenkame į miesto turgų. Čia ir maistas, ir įvairios kitos ne maisto prekės. Dairomės, kad vyšnios, trešnės po 15 kn, braškės - 16 kn už kg.), persikai 25 kn už kg, mums nuleidžia kainą iki 20 kn.
Uz turgaus prasideda prieplauka.
Pamatome Diokleciano rūmus. Iš karto vidun (35 kn žmogui), patenkame į rūsius. Čia vėsoka, drėgna... Jei nepirksite bilieto, o eisite per rūmus tiesiai, tai pateksite į Persitilį. Šiaip, nieko ypatingo pačiuose rūsiuose napamatėme, vieną ar du sarkofagus, tuščius, gaila, taip pat alyvuogių spaudimo mašiną, senus kanalizacijos vamzdžius, pagamintus iš akmens. Daugiau vien tuščios patalpos.
Pereiname visą Starigrad, išėję ties Aukso vartais prisėdame, ragaujame kroatiškas braškes.
Toliau savo knygos planelyje randu, kad grįžtant ir ties Peristiliu sukant į dešinę pateksime į Liaudies aikštę, po to - žuvų turgus. Gatvelės vietomis tokio siaurumo, kad du stori žmonės neprasilenktų. Štai ir žuvų turgus. Buvo apie 13 val., jau visi daugiausia išsipardavę, vos keli prekeiviai. Žuvis 15-20 Lt., krevetės apie 20 Lt. už kg.
Toliau patraukiame link prieplaukos, čia nuostabus balto akmens pėsčiųjų takas, palmės, jūra, suoliukai. Prisėdame, užkandame parduotuvėje pirktų bandelių – vadinasi burek – su mėsa arba su sūria varške - rekomenduoju...
LIDLe apsiprekinę sukame atgal į Omiš.
Kadangi saulutė dar kepina, einame pagulėti pliaže. Tiesa, Omiš centre mačiau, kad maudymosi batai kainuoja 50 kn.
Šiandien vėl mus iš pliažo parveja nedidelis lietus.
Iš karto už tilto, kairėje pusėje randame kelionių agenturą, maloni moteris iš karto pasiūlo raftingą - kaina 200 kn. žmogui. Už tai gausime draudimą, nuveš ir parveš nuo mūsų apartamentų ir aišku, guminę valtį su lydinčiu žmogumi.
VI diena. Gegužės 26 d.
Pagal susitarimą šiandien 9 val. turime laukti netoli apartamentų, mūsų atvažiuos pasiimti agentūros žmogus - nuveš į raftingo vietą.
Pakeliui mieste prigrebiame jauną kroatą - susipažįstame - Filipas. Kroatai malonūs žmonės. Kol kas stebina tik maloniai.
Važiuojame apie 40 min., rengiames liemenes, dedamės šalmus ir trise, neskaitant valties, leidžiamės prie upės.
Plauksime apie 2-2,5 val. Oras puikus, vanduo vėsus, žuvų jame nemažai.
Beplaukiant sutinkame dvi valtis turistų... Ir ką, girdime, kad kalba, sklindanti iš tų valčių - lietuviška . O prieš kelias minutes klausiau Filipo, ar daug lietuvių atvyksta i Omišą.
Visos trys valtys stojame krante trumpam poilsiui, kas rūko, kas tikrina vandens šaltumą.
Paplepėdami su Filipu pasiekeme tikslą - čia mūsų jau laukia autobusiukas - persirengus ir užsikrovus valtį atgal ant stogo grįžtame i miestelį. Filipas parodo, kurie restoranai, esantys už miesto, ant upės kranto yra geri. Tiesa, jie čia tik du - abu geri).
Vakare dar pasivaikščiojome pliaže.
VII diena. Gegužės 27 d.
Ši diena bus tinginio diena - planuojame praleisti kelias valandas pliaže. Saulutė karšta, jūros vanduo vėsus - vienu žodžiu – tai, ko reikia...
Pavakary išeiname į miestelį. Jaukios ir siauros senamiesčio gatvelės taip ir traukia po jas palandžioti. Vienoje picerijoje suvalgome po picą. Jos čia labai labai skanios, sočios, kainuoja 30 kn už vieną. Picerijos administratorius maloniai nustebina - turi draugą lietuvį, moka pora lietuviškų žodžių. Ir mums baigiant valgyti dar atsiunčia padaveją su tauraus gėrimėlio taurėmis kiekvienam - už picerijos sąskaitą.
VIII diena. Gegužės 28 d.
Šiandien nubudome ir pirmas klausimas: Ką veiksime? Sugalvojame, kad gana tinginiauti, važiuojam į Dubrovniką. Iš namų pajudame apie 9 val. Žadiname Bronių, kuris informuoja, kad važiuoti reikės 3,5 val. nemokamu keliu, palei jūrą.
Kelias vingiuotas, per gyvenvietes. Bet vaizdai pasakiški. Prasideda Makarskos rivjera, tai vaizdai už lango dar grazesni.
Privažiuojame vietovę, kurioje matosi daug sodų, lygumos. Suprantame, kad čia žmonės augina vaisius, daržoves. Pakelėse jomis ir prekiauja. Dar medumi, aliejais... Stojame pasidairyti. Iš karto iš trobelės atbėga senukas su keliais buteliais gėrimų. Liepia ragauti, pila - čia rakija, čia mandarinų likeris, čia vyšnių likeris... Čia rakija su augalais - travarica. Prašo už butelį po 60 Kn, derimės - iš karto nusileidžia iki 50 kn. Perkame pora butelių, bet diedukas dar įsiūlo vieną. Sakome, kad važiuosime per Bosniją ir Hercogoviną. Tai rodo, kad nebus problemų, pirkit. Na ką, perkam.
Tiesa, pasienyje tik stabtelime parodyti pasus, pažiuri, kokie žmonės ir ar atitinka žmonių ir pasų skaičius.
Dubrovnike parkingas valandai 13 kn. Kazkodėl visi autobusai braunasi giliau į miestą. Po to einant atgal iš senamiesčio, randame parkingą gatvelėje, čia valanda kainuoja 5 kn. Bet riekia žinoti tokias vieteles iš anksto.
Įėjimas ant gynybinės sienos kainuoja 70 kn žmogui. Vaizdai nuo jos atsiveria nuostabūs!!!! Karšta, būtinai pasiimkite vandens, nes pirkti jį ant sienos kainuoja tiek, kiek pas mus butelį vyno.
Fotografuojame, dairomės, mėgaujamės... Užtrunkame ant sienos daugiau nei valandą. Pasivaiščiojame po senamiesčio gatveles - visur labai labai gražu. Kaip ne sezono laikui turistų nemažai. Gal dėl to, kad šeštadienis. Suvenyrų kainos užkeltos.
Suvalgau ledų - 1 kaušelis 10 kn. Po to vienoje vietoje mačiau ir už 7 kn. Labai skanūs ledai.
Grįžtant atgal į Omiš, vienoje gyvenvietėje pastebime iškabą 'VINO'. Stojame. Mus pasitinka mielas senukas, vedasi į savo vyninę. Papasakoja, kad tai šeimos verslas, kad vynai gaminami be cukraus ir vandens. Duoda ragauti. Daugiausia vynai sausi. Tik vienos rūšies saldusis prošekas. Kainos 30 - 40 Kn. Mes užsiprašome saldaus vyno, derimės. Nuleidžia kainą ir dar įsiūlo pigiau butelį sauso vyno. Po to diedukas ištraukia rakijos. Tyliai šnibžda, kad tai nelegalu, bet geras daiktas, pirkite, virškinimui gerai. Susilaikome nepirkę, mat skonis kaip mūsų lietuviškos samanės.
IX diena. Gegužės 29 d.
Iš ryto traukiame į pliažą - šiandien vėl tinginio diena .
Vakare išeiname pasivaikščioti pliažu į kitą pusę, link Duce gyvenvietės. Mat mes gyvename ties Omiš ir Duce sankirta. Čia pliažai iš viso smėlėti, jaukūs, su mažomis prieplaukomis.
X diena. Gegužės 30 d.
Šiandien irgi tinginiausime, vakare būtina nueiti iki miestelio, į prieplauką. Nes tarėmės su vieno laivo savininku, kad jeigu susirinks grupė, mes irgi plauksime į Brač salą, laukia žuvies piknikas. Bet tai bus tik rytoj. Taigi, laukia rami diena prie jūros.
XI diena. Gegužės 31 d.
9:00 val. mes jau laive. Sėdame į laivo priekį – kapitonas įtikino, kad čia geriausios vietos.
Plaukiame. Įdomu į miestelį, į krantą pažvelgti iš jūros. Iki Brač salos 7 km. Laive skamba linksma muzika, kapitono padėjėjas ateina nešinas padėklu - visiems siūloma paragauti po 50 gr. rakijos. Negi atsisakysi - kaip kroatai sako - geram skrandžio darbui.
Vėjas, saulė, artėjantis salos krantas - geeera...
Pirma vieta, kur 'parkuojame' laivą - Pušicsa. Tai mažas žvejų miestelis. Turime dvi valandas po jį pasivaikščioti.
Apeiname krantinę - veinoje pusėje bažnyčia, turgaus aikštė, įlendame ir į siauras gatveles. Iš namų sklinda rūkomos žuvies kvapas. Norisi tuos kvapus perteikti ir nuotraukose. Deja...
Kitoje krantinės pusėje mokykla. Bet ne šiaip, o mokanti merginas ir vaikinus akmenskaldystės amato. Tai vienintelė tokia mokykla Kroatijoje. Joje 20 proc. jaunuolių atvykę iš visos šalies, kita dalis - iš Brač salos. Iš baltojo kalkakmenio čia viskas - šaligatviai, suolai, gatvės žibintai, palangės, pastatai. Šis akmuo buvo naudotas ir Splite esančiuose Diokleciano rūmuose, Venecijoje, Vokietijoje Reichstago pastate, Baltuosiuose rūmuose JAV. Miestelyje gausu suvenyrų, papuošalų iš šio akmens.
Patraukiame į nedidelį pliažą - norisi atsigaivinti. Išsimaudome. Vanduo toks pats, kaip ir Omiše.
Grįžus į laivą mūsų laukia padengti stalai - vynas, sultys, vanduo ir kepama žuvis. Skumbrė. Labai skaniai papietaujame. Gal dėl to, kad laive, gal dėl to, kad alkani, o gal dėl to, kad akimis matai tokius nuostabius vaizdus!
Plaukiame vėl. Dabar aplankysime kitą nedidelį miestelį - Postira.
Keista vieta. Jauku, gražu, prieplauka, laiveliai. Bet niekas nedirba, langinės užvertos. Jei ne keli vietiniai žmogeliai, pagalvotum, kad tai vaiduoklių miestas.
Sukame į siaurą gatvelę. Labai įspudingas, iš mažų akmenukų ornamentais suklotas grindinys, pažymėta, kad jis 1908 m. Pasiekiame bažnyčią, šalia kažkokio pastato likę pamatai, panašu irgi į bažnyčią.
Deja, turime palikti šią stebuklingą vietą.
Laive kapitonas vėl vaišina vynu, gaiviaisiais gėrimais. Plaukiame atgal į Omišą.
Pavakary pasiekiame žemyną. Pasitinka nuostabųs vaizdai - miesteliai, įlankėlės, žydros spalvos jūros vanduo.
Grįžę gaminame jūros gėrybes - midijas ir krevetes.
Šiandien jūros diena, nusprendžiame...
XII diena. Birželio 1 d.
Rytas. Lyja. Apsiniaukę.
Na gerai, tuoj lietus praeis, eisime į pliažą ir po to krausimės lagaminą, nes šiandien mūsų paskutinė diena čia.
Deja... Lietus vis lyja, dar ir žaibai pasirodo.
Nuotaikos 0. Oda dega nuo per daug saulės. Pradedu po truputi krauti lagaminą ir sprendžiame, kad gal šiandien ir lėksime link namų, nes nebėra tikslo trintis kambaryje. Vis viena jau širdyje esame su namiškiais, apkabiname vaikus.
Iš Omišo pajudame 14:30 val.
Iš karto sukame į mokamą greitkelį. Kroatijos pasienyje tik pažiūri pasus, paprašo nuleisti galinį tamsintą stiklą - smalsu, kiek žmonųu dar vežame.
Bagažinės net netikrina - ir gerai, nes ten gerokai viršyti lauktuvių kiekiai .
Gal per valandą pralekiame Sloveniją, tada Austrija…
Jau maždaug 20:00 val. dar važiuojame, norisi šiandien pasiekti bent Čekiją. Nakvoti stojame Kažkur Čekijoje, poilsio aikštelėje. Vėlu, tai krentam tiesiai mašinoje, miegmaišiuose. Aišku, tas miegas ne koks, bet nors toks – pamiegosime namuose.
XIII diena. Birželio 2 d.
Liko įveikti Lenkiją. Kelias nr. 8 išvedė iš kantrybės, nes darbo dieną čia eismas visai lėtas – per 1,5 valandos nuvažiavome tik apie 100 km. Ir matosi, kad remonto darbai dar čia truks n metų. Todėl tie, kas važiuos šiuo keliu darbo dieną, reikia arba apsišarvuoti kantrybe, arba ieškoti kito kelio. Pykome ant Broniaus, kad mus atvede į jį….
Vakare, apie 23 val. Įvažiuojame į Vilnių.
Kelionės išlaidos:
Maistas apie 900 Lt
Kuras apie 800 Lt
Kelių mokesčiai apie 280 Lt (bet kažkokio čekio neradau, tai gali siekti ir daugiau 300 LT.)
Lankytinos vietos, raftingas, laivas – 634 Lt. (suma kartu su parkingu).
Gyvenamas plotas Čekijoje, Kroatijoje - 1170 Lt.
Kitos išlaidos (draudimas, auto panaudos sutarties apiforminimas) - 250 Lt
Lauktuvės – apie 240 Lt.
Viso: apie 4300 Lt.

Jaunos poros povestuvinė kelionė po Mongoliją. Su nuotykiais, tranzavimais, potvyniais, dykumom ir sovietiniais miestais:
http://www.flyout.lt...kystes_markuciu