Tęsiu pasakojimą apie paskutinę bažnyčią - Biet Giyorgis.
Tai monolitinė bažnyčia, paskutinė pastatyta iš visų, ankstyvam 13 amžiuj.Bažnyčios dydis 25x25x30 metrų.Na, pasak legendos, ši bažnyčia buvo pastatyta tada, kai karalius Lalibela turėjo viziją kurios metu "gavo" nurodymus, kaip daryti, ir angelų pagalba ji atsirado.
šita bažnyčia taip pat yra įtraukta į unesco paveldą (aš tik nelabai suprantu, kodėl nepaskelbia kaip dar vieno pasaulio stebuklo Jei yra Egipto piramidės, kodėl nėra tų bažnyčių, man tai ten yra "stebuklas" jei tikint legendomis ).
nusileisti žemyn įmanoma, padarytas toks tarpeklis tarp sienų, gerai kad ne laiptais, o tiesiog eini žemyn, atgal - aukštyn
bažnyčia apsupta žalumos
ėjau prie krašto su baime, nes jokios apsaugos nieko, tai arčiau nebedrįsau... o smalsu buvo pažėt žemyn
pamiršau paklaust nuo ko čia geltona, gal nuo lietaus? gal kas žinot dėl ko gali būt ant akmens?
Durys siaurutės, kažkaip pagalvojom, kad labai pilvotam tai nelabai išeitų prasigrūst
aplink bažnyčią gali apeit pilnai ratu, bet toks keistas jausmas, kai aukštyn žiūri ir akmeninė siena, ir tik dangus matos...
vienam lange "įmūryti"griaučiai.... nelabai matos, bet kojos pirštai matomi labiau....
bažnyčios šone duobėj auginama žolė krikštynoms. Ją tiesia ant žemės krikštyjant.
vidus bažnyčios neišpuoštas taip, kai tos, kur matėm pirmiau, tamsu, ir viduj nedaug vietos. Bet vėlgi sėdi kunigai, parodė kryžius, paveikslus...
kažkaip su mb kalbėjau, kad jie absoliučiai pasišventę tam.. sėdi tarp akmenų.. jei gamtos reikalai prispiria, neįsivaizduoju kur eina, viduj gi wc nėra negi keliauja visu tuo keliu kažkur į lauką
iš toli
prie pat bažnyčios patraukė dėmesį šita trobelė ir sėdintys vaikai..
vietinis vyras piešia įvairius paveikslus ant odos, alfabetą (kurį ir nusipirkom, tuoj parodysiu), ir jis moko vaikus, jie - būsimi kunigai.
vietinis gyvenimas..
čia namukai iš akmenų, kitur buvo iš molio ...
miestukas tvarkingas, švarus ganėtinai, vaikai smalsūs daug viešbučių, kavinių, suvenyrų parduotuvių, deja, pamatėm tik kelias, nes susivelavom grįžti į miestą, o visos u-sidarė 7 val..
Alfabetas ant odos, kurį nusipirkom iš to vyriškio.
kada nors mokinsiuos
vidus bažnyčios neišpuoštas taip, kai tos, kur matėm pirmiau, tamsu, ir viduj nedaug vietos. Bet vėlgi sėdi kunigai, parodė kryžius, paveikslus...
kažkaip su mb kalbėjau, kad jie absoliučiai pasišventę tam.. sėdi tarp akmenų.. jei gamtos reikalai prispiria, neįsivaizduoju kur eina, viduj gi wc nėra negi keliauja visu tuo keliu kažkur į lauką
iš toli
prie pat bažnyčios patraukė dėmesį šita trobelė ir sėdintys vaikai..
vietinis vyras piešia įvairius paveikslus ant odos, alfabetą (kurį ir nusipirkom, tuoj parodysiu), ir jis moko vaikus, jie - būsimi kunigai.
vietinis gyvenimas..
čia namukai iš akmenų, kitur buvo iš molio ...
miestukas tvarkingas, švarus ganėtinai, vaikai smalsūs daug viešbučių, kavinių, suvenyrų parduotuvių, deja, pamatėm tik kelias, nes susivelavom grįžti į miestą, o visos u-sidarė 7 val..
Alfabetas ant odos, kurį nusipirkom iš to vyriškio.
kada nors mokinsiuos
na ir ką, mūsų kelionė Lalibeloj eina į pabaigą, vakare grįžę į viešbutį pailsėjom ir ėjom pavakarieniaut.
lubos
originalios baro kėdės P
veidas ant stogo kėlė kitokias asociacijas, bet maniškis sakė, ne iš tos pusės žiūri
na ir viskas, tiek istorijos iš Lalibelos
Ai dar tiesa, prisiminiau, buvo viena vieta, ir kažkur tarp tų bažnyčių, tiesiog irgi iš akmens tokia kaip vonia, kokie 3 metrai ant trijų. ten yra vandens, ir vyksta tokia ceremonija - mergina, kuri turi problemų su pastojimu, perrišama virve, ir kunigas meta ją į tą vandenį tris kartus per metus laiko ji susilaukia kūdikio. tik vat nežinau, ar dar vyksta taip iki šiol su maniškiu susižiūrėjom,ale nežavi mintis būt įmestai į vandenį su virve
jei dar ką prisiminsiu, pridursiu.
dar laukia du miestai
lubos
originalios baro kėdės P
veidas ant stogo kėlė kitokias asociacijas, bet maniškis sakė, ne iš tos pusės žiūri
na ir viskas, tiek istorijos iš Lalibelos
Ai dar tiesa, prisiminiau, buvo viena vieta, ir kažkur tarp tų bažnyčių, tiesiog irgi iš akmens tokia kaip vonia, kokie 3 metrai ant trijų. ten yra vandens, ir vyksta tokia ceremonija - mergina, kuri turi problemų su pastojimu, perrišama virve, ir kunigas meta ją į tą vandenį tris kartus per metus laiko ji susilaukia kūdikio. tik vat nežinau, ar dar vyksta taip iki šiol su maniškiu susižiūrėjom,ale nežavi mintis būt įmestai į vandenį su virve
jei dar ką prisiminsiu, pridursiu.
dar laukia du miestai
QUOTE(grange @ 2010 01 10, 22:28)
pamiršau paklaust nuo ko čia geltona, gal nuo lietaus? gal kas žinot dėl ko gali būt ant akmens?
Jeigu ten ne samanos geltonos, tai greiciausiai aplinkos poveikyje issiskyre kokios mineralines chromo ar gelezies druskos is akmens (panasiai kaip broziniai paminklai su laiku pazaliuoja nes susioksiduoja bronzoje esantis varis). Juk visai neaisku kokia to akmens chemine sudetis - visko ten gali buti.
Pažadėjau įdėti foto su prieskoniais arbatai
Šiandien tik prisiruošiau nupaveiksluot.
Iki šiol, mes taip ir gėrėme arbatą, mb mane išmokino taip virti. turiu pasakyti - skonis totaliai skirias, kad ir paprasčiausia juoda arbata, ar liptonas, skonis pasikeičia. dabar geriam dar skaniau - visgi su natūraliom priemonėm skonis vėlgi kitoks, na bet, kai nebus, bus gerai ir tai, ką gaunam čia.
Taigi, čia parodau, ką mes pirkom Etiopijoj. O tai - cinamono žievelės, gvazdikėliai ir kardamonas. Anksčiau darydavom tik su cinamono lazdelėmis ir gvazdikėliais, nes kardamono ne visur rasdavau pirkt.
tiesa, gvazdikėliai šiek tiek skirias irgi - ilgesni, plonesni, ir aštresnis kvapas.
Arbatą verdame atskirame arbatinuke, mažame, na dydis nesvarbu, priklauso kiek reikia.Tiesiog į šaltą vandenį įdėdavau dalį cinamono lazdelės, jei dėdavau visą, tai užpilti galima du tris kartus, nes gana stipri gaunas, tada dedu kelis gvazdikėlius (5-6 ar mažiau, nuo kiekio vandens) na ir dabar dedu 3-4 kardamono pumpurėlius ar kaip juos pavadint. verdu iki užvirimo, ir tada įdedu arbatos pakelį, dažniausiai naudojam lipton, nes stipresnė, bet čia ne esmė, svarbu,kad juoda, be papildomų skonių.
na ir viskas, dar minutę kitą paverdu su arbatos pakeliu, ir ištraukiu, ir arbata paruošta
Kvepia skaniai
čia toj pačioj foto nupaveikslavau ir dar kai ką, ką parsivežėm - tai indelyje po kaire - taip vadinami kolo ir dabokolo
kolo - tai tie kepinti kviečiai, kartu pakelyje ir būna avinžirniai - tie apvalūs, jie irgi kepinti. valgoma tiesiog kaip snack , kaip valgom saulėgrąžas ar pan.
dabokolo - tai tie "sausainiukai" - skoniu man jie tą ir primena, tai tiesiog tešla, aišku su kažkokiais prieskoniais, kurie duoda malonų skonį. čia dar skaitosi dideli, mačiau dar mažesnių iškeptų. maniškiui mūsų šližikai, jei būtų be aguonų, primena juos.
tuos simpatiškus arbatos puodelius taip pat nusipirkau ten.
man labai patinka gerti arbatą iš tokių. paprastai, taip ir pateikiama arbata, labai retai kur kada pamatysi arbatą iš didelių puodų.
o čia įdėjau foto cinamono lazdelių, kurias pirkdavom čia, belgijoj. Skonis irgi geras, tik ne tokios kvapnios.
labai man parūpo, kaip čia taip, vienur tokios plonos, medžio žievė, kitur lazdelės, taigi "pagooglinus" gavau atsakymą:
Vertingiausi yra ceiloniniai cinamonai (C. Zeylanicum). Jų tėvynė Šri Lanka ir Pietų Indija. Vėliau jie pradėti auginti Indonezijoje, Afrikoje, Antilų salose, Brazilijoje ir kt. Tai krūmai arba 8 m aukščio medeliai su tvirta ir grublėta žieve.
Ceiloninių cinamonų žievelės labiausiai vertinamos pasaulyje. Jos lupamos nuo 1-3 metų ūglių 2-3 kartus per metus. Išdžiovinta žievė cinamonas būna ne storesnė kaip 1 mm. Šio cinamono aromatas labai švelnus, šildant aštrėjantis. Iš šio medžio vaisių gaminamas vanilinas.
"Kininiai cinamonai (C. Cassia Blume) 12 m aukščio medžiai su lygia matine žieve. Jų tėvynė Pietų Korėja. Dabar auginami Rytų ir Pietryčių Azijoje, Amerikos tropikuose. Kininių cinamonų žievė lupama 10 15 cm ilgio juostelėmis, nuvaloma ir džiovinama. Cinamonas išdžiovinti 2 mm ir storesni žievės gabaliukai, panašūs į tamsiai rusvus vamzdelius (cinamono lazdelės). Aštrų, pikantišką skonį ir kvapą suteikia eteriniai aliejai cinamono aldehidas ir eugenolis."
yra ir kitų rūčių, bet man rūpėjo šios..
o čia ir pats cinamono medis (foto ne mano)
Pradėjus gert tokią arbatą, be prieskonių net nebesinori, kažkada teko gert paprastą, tai toks jausmas, kad geriu išplautą puodelį ar ką..
visgi ką reiškia pripatimas
Taigi, tiek apie arbatą, tęsiu pasakojimą neužilgo.
Šiandien tik prisiruošiau nupaveiksluot.
Iki šiol, mes taip ir gėrėme arbatą, mb mane išmokino taip virti. turiu pasakyti - skonis totaliai skirias, kad ir paprasčiausia juoda arbata, ar liptonas, skonis pasikeičia. dabar geriam dar skaniau - visgi su natūraliom priemonėm skonis vėlgi kitoks, na bet, kai nebus, bus gerai ir tai, ką gaunam čia.
Taigi, čia parodau, ką mes pirkom Etiopijoj. O tai - cinamono žievelės, gvazdikėliai ir kardamonas. Anksčiau darydavom tik su cinamono lazdelėmis ir gvazdikėliais, nes kardamono ne visur rasdavau pirkt.
tiesa, gvazdikėliai šiek tiek skirias irgi - ilgesni, plonesni, ir aštresnis kvapas.
Arbatą verdame atskirame arbatinuke, mažame, na dydis nesvarbu, priklauso kiek reikia.Tiesiog į šaltą vandenį įdėdavau dalį cinamono lazdelės, jei dėdavau visą, tai užpilti galima du tris kartus, nes gana stipri gaunas, tada dedu kelis gvazdikėlius (5-6 ar mažiau, nuo kiekio vandens) na ir dabar dedu 3-4 kardamono pumpurėlius ar kaip juos pavadint. verdu iki užvirimo, ir tada įdedu arbatos pakelį, dažniausiai naudojam lipton, nes stipresnė, bet čia ne esmė, svarbu,kad juoda, be papildomų skonių.
na ir viskas, dar minutę kitą paverdu su arbatos pakeliu, ir ištraukiu, ir arbata paruošta
Kvepia skaniai
čia toj pačioj foto nupaveikslavau ir dar kai ką, ką parsivežėm - tai indelyje po kaire - taip vadinami kolo ir dabokolo
kolo - tai tie kepinti kviečiai, kartu pakelyje ir būna avinžirniai - tie apvalūs, jie irgi kepinti. valgoma tiesiog kaip snack , kaip valgom saulėgrąžas ar pan.
dabokolo - tai tie "sausainiukai" - skoniu man jie tą ir primena, tai tiesiog tešla, aišku su kažkokiais prieskoniais, kurie duoda malonų skonį. čia dar skaitosi dideli, mačiau dar mažesnių iškeptų. maniškiui mūsų šližikai, jei būtų be aguonų, primena juos.
tuos simpatiškus arbatos puodelius taip pat nusipirkau ten.
man labai patinka gerti arbatą iš tokių. paprastai, taip ir pateikiama arbata, labai retai kur kada pamatysi arbatą iš didelių puodų.
o čia įdėjau foto cinamono lazdelių, kurias pirkdavom čia, belgijoj. Skonis irgi geras, tik ne tokios kvapnios.
labai man parūpo, kaip čia taip, vienur tokios plonos, medžio žievė, kitur lazdelės, taigi "pagooglinus" gavau atsakymą:
Vertingiausi yra ceiloniniai cinamonai (C. Zeylanicum). Jų tėvynė Šri Lanka ir Pietų Indija. Vėliau jie pradėti auginti Indonezijoje, Afrikoje, Antilų salose, Brazilijoje ir kt. Tai krūmai arba 8 m aukščio medeliai su tvirta ir grublėta žieve.
Ceiloninių cinamonų žievelės labiausiai vertinamos pasaulyje. Jos lupamos nuo 1-3 metų ūglių 2-3 kartus per metus. Išdžiovinta žievė cinamonas būna ne storesnė kaip 1 mm. Šio cinamono aromatas labai švelnus, šildant aštrėjantis. Iš šio medžio vaisių gaminamas vanilinas.
"Kininiai cinamonai (C. Cassia Blume) 12 m aukščio medžiai su lygia matine žieve. Jų tėvynė Pietų Korėja. Dabar auginami Rytų ir Pietryčių Azijoje, Amerikos tropikuose. Kininių cinamonų žievė lupama 10 15 cm ilgio juostelėmis, nuvaloma ir džiovinama. Cinamonas išdžiovinti 2 mm ir storesni žievės gabaliukai, panašūs į tamsiai rusvus vamzdelius (cinamono lazdelės). Aštrų, pikantišką skonį ir kvapą suteikia eteriniai aliejai cinamono aldehidas ir eugenolis."
yra ir kitų rūčių, bet man rūpėjo šios..
o čia ir pats cinamono medis (foto ne mano)
Pradėjus gert tokią arbatą, be prieskonių net nebesinori, kažkada teko gert paprastą, tai toks jausmas, kad geriu išplautą puodelį ar ką..
visgi ką reiškia pripatimas
Taigi, tiek apie arbatą, tęsiu pasakojimą neužilgo.
beskaitant net ir užuodžiau tos kvapnios arbatos kvapą
O tai geras! Cinamono lazdeliu dar nuo Egipto keliones turiu, o gvazdikeliai pas mane, nepatikesite - dar nuo tarybiniu laiku like. Vis i karsta vyna imesdavau. Dabar galesiu ir arbatos issivirti
QUOTE(Aghedo @ 2010 01 12, 22:03)
O tai geras! Cinamono lazdeliu dar nuo Egipto keliones turiu, o gvazdikeliai pas mane, nepatikesite - dar nuo tarybiniu laiku like. Vis i karsta vyna imesdavau. Dabar galesiu ir arbatos issivirti
taip
tik būtinai pavirink, neužtenka tik įmesti į puodelį.
grange, tu jei kardamono sakei nelabai gauni, tai pabandyk indu parduotuvej kokioj paziureti, jei tokiu pas jus yra, ten tikrai bus (elaichi vadinasi dar), nes jie ji ir i arbatas deda ir maisto gaminime naudoja. Ir cinamono paprastai gero buna, nors velgi priklauso is kur importuojasi.
I tokia arbata dar galima ir imbiero gabaliuka imesti, ir juodojo pipiro kelis grudelius Ir su pienu galima gerti jeigu patinka.
I tokia arbata dar galima ir imbiero gabaliuka imesti, ir juodojo pipiro kelis grudelius Ir su pienu galima gerti jeigu patinka.
QUOTE(MichGirl @ 2010 01 12, 23:48)
grange, tu jei kardamono sakei nelabai gauni, tai pabandyk indu parduotuvej kokioj paziureti, jei tokiu pas jus yra, ten tikrai bus (elaichi vadinasi dar), nes jie ji ir i arbatas deda ir maisto gaminime naudoja. Ir cinamono paprastai gero buna, nors velgi priklauso is kur importuojasi.
I tokia arbata dar galima ir imbiero gabaliuka imesti, ir juodojo pipiro kelis grudelius Ir su pienu galima gerti jeigu patinka.
I tokia arbata dar galima ir imbiero gabaliuka imesti, ir juodojo pipiro kelis grudelius Ir su pienu galima gerti jeigu patinka.
aha,dabar jau radau vietą, kur galėsiu kardamono rasti.kol kas užtenka, ką turiu.
O šiaip jo, variacijų yra visokių, bet šitie trys komponentai etiopų arbatose privalomi ir nepakeičiami
grange, pasidariau ir as etiopu arbatytes pagal tavo aprashyma. Tokia arbatyte pats tas susalusiai gryzus