Etiopija - 13 mėnesių saulės

Dar bus keli paukštukai kitose vietose man atrodo, kur nežinau, galėsi pasakyt
Na, tada belieka labai norėti ir tikėti, ir vieną dieną gal pavyks

Aš šitos kelionės laukiau ir svajojau pamatyt afriką gal 10 metų (nebūutinai Etiopiją), vat ir gavos netikėtai

Lipame atgal į laivelį ir kelsimės atgal į krantą. Prie laiviuko smalsiai žiūrinėjo šis paukštukas. (Duosiu darbo kai kam parašyt, kas čia )



nuveža vairuotojas mus pavalgyti į kavinę prie daug palmių, gatvė graži, vaizdas, tik kavinėj labai nepatiko, nei aplinka, nei maistas... nors aš sakiaus kažką europietiško, bet ryžiai buvo persigėrę aliejum, maniškiui maistas irgi nepatiko, žodžiu pirmą kart būdami nusivylėm vieta. bet kažkam matyt patiko, kad atvežė spec. čia, kaip į "neblogą vietą".. gal turėjo omeny aplinką,t.y. gražų vaizdą į ežerą, nežinau...





tiek to,pavalgom, turim valandžikę atsipūsti ir keliausim toliau.

Popietinėje programoje laukia ekskursija laivu ežeru Tana (o neeee ) kurio kitame gale aplankysim nuostabią peninsula (pusiasalį? ) su įspūdinga išlikusia bažnyčia.

Taigi judam link ežero, man mintyse sukasi tos valtys, kuriomis aš nenoriu plaukt nors aišku pamatyti viską įdomu...
Prieinam prie kranto, mūsų "laiviukas" jau pajuda iš vietos



Jis manęs visai nesužavi, bet bent turi stogą ir gan aukštus kraštus, nieko kito nelieka, kaip lipti į vidų. įspėja, slidu, nepargriūkit..... mastau.. slidu iš kur...? iš kur tas vanduo viduj (iš kur, sužinosiu ežero vidryje).. tuoj pradeda eiti mintys į galvą, kad kiauras, o gal pavirtęs buvo nu kvaila, žinau, bet nu turiu šiokią tokią fobiją vandeniui,ir mažiems laivams, ir ką dabar..
taigi sėdam mes į tą laivą, mes su mb, jo sesuo, gidas ir vyrukas, kuris vairuoja laiviuką. jis sėda ant krašto, prie motoro, kur vos ne vanduo skalauja sėdynę priekis laivo ganėtinai uždaras, stiklas, nors tarp stogo ir to stiklo aišku yra tarpas. buvau per daug įsitempus, kad paveiksluočiau po kėdėm pastebiu gelbėjimosi liemenes, skaičiuoju kiek jų... 3... tai ką, reiškia daugiau trijų plaukt negali, ar tik trys realiai gali būt išgelbėti.. bandau pasilenkus žiūrėt toliau mb klausia, ko ieškau,ką pamečiau, nes tos liemenės po jo sėdyne... nemato.
gidas turbūt supranta mano rūpestį, tyliai pašnibžda - likusios 4 po mūsų sėdyne (mes sėdėjom su gidu, priešais mb su sese..). Nusiraminu, bet neilgam.

padarau keletą nuotraukų kai paliekam prieplauką






kriptim, kuria plaukiam praktiškai nesimato nieko, po kaire puse tik matosi maža sala apaugusi medžiais, bet tai ne ten, kur mes plaukiam..


kitoj pusėj kalnai, ir pasilieka miestas

Plaukiant gidas pasakoja įvairias istorijas, aišku, ne pačias tinkamiausias būnant vidury ežero, kai nesimato krantų
Sako, ežere gyvena hipototamai (ir vėl..), taipogi, tolėliau, kur ne visada plaukia laivai, yra ir krokodilų. Hippo jam teko matyt, sako, if we lucky
galbūt pamatysim ir dabar. bet oro temperatūra turi būt labai karšta, tada jie išnyra į paviršių pasišildyti savo nugarų.
pagooglinau, iš ties, buvo kas ir užfiksavo juos..o ir pats gidas sakė iš toli matė ne kartą.
foto iš vieno psl. keliautojų


gal ir smagu būtų pamatyti, bet kažkaip būtų nejauku, visgi nežinai ką jie gali padaryt..
mums pasiseka pamatyti tik pelikanų krūvą (foto pradingo arba aš tik įsivaizdavau, kad dariau ).
Man jau pradeda atsibosti,žiūriu, kad kažkur toli pasimato sala, galvoju jess, jau visai nebetoli, bet pasirodo ne. Čia irgi yra vienuolynas, bet deja įleidžiami tik vyrai. Vienuoliai čia gyvena visą gyvenimą, pasišventę jam, nekelia kojos iš salos, ir į miestą nevažiuoja. įtariu, jei ir susirgtų, gyd nekviestų


tai sakau kiek mums dar liko?? Sako, na į vieną pusę gaunas apie valandą kelio, gal daugiau, priklauso nuo greičio.. Kąąą? valanda? plaukiam max pusvalandį... jetus jetus, dar kiek daug..
kuo tolyn į ežerą, vanduo įsisiūbuoja, bangos pasidaro ganėtinai didelės, juos duodas į kraštus ir vanduo trykšta ant mūsų.. štai iš kur tas vanduo viduj...
jau daros nebejuokinga, nes mane užsiūbuoja bežiūrint į vandenį galvoju dar truputį ir reiks ieškot maišiuko... (prieš daug metų sirgau jūros liga, prie Baltijos jūros nualpau,beveik vandenyje, gerai, kad buvo mama šalia, ir gelbėtojai netoli, pakišę amoniako ar ko tais, atgaivino greit.. bet po to į vandenį žiūrėt ilgai nenorėjau, dėl to man čia ta baimė ir yra..)
sako atgal plaukiant tikrai taip nebus, nes dabar plaukiam prieš vėją, dėl to ir sunkiau, ir bangos tokios..
nuleidžiu galvą ant kelių,apsikloju skraiste, sakau pakelkit kai jau būsim vietoj

Gidas nuramina, nebijok, nieko nebus, jei ką, sako, galiu duot liemenę, jei jausies saugiau... nu gal sakau dar nereikia, tikiuos ir neprireiks. Vaikinukas, kuris vairuoja valtį šiek tiek pakeičia kryptį ir sustoja kelioms akimirkoms, kad atgaučiau kvapą, sakau nieko nieko, plaukiam greičiau plauksim, greičiau pasieksim.
šiek tiek pasėdėjus "tamsoj" ir nežiūrint į vandenį pagerėjo, kramtoma guma atgaivino.

dairaus toliau, žiūriu atplaukia maža valtele kažkas priešais..





vietinis, prisikrovęs kažko pilną valtį.
gidas pasakoja, kad jie tas valtis pasidaro patys. tai augalai, kurie auga ežero dugne, juos traukia lauk, džiovina, riša va ir valtis šitą jau padarytą matėm jau atvykę į pusiasalį, lengvutė minkštutė. nelabai įsivaizduoju kaip ji išsilaiko tiek prikrauta ant vandens, ant dugno tik kažkas patiesta, gal žvėries oda , kad nešlaptų...
sako, plaukia ilgai, po kelias valandas, kartais pusdienį, iš kranto į krantą.. o jei pakyla bangos, ar audra, būna ir prasčiau. pakeliui ir žūna..
nu niekas niekas nė už ką manęs ten neįsodintų, net jei ir padėtų milijoną...
aišku, jeigu reiktų gelbėtis nuo krokodilų nebent nu bet čia jau iš fantastikos srities...



Pagaliau, mums parodo kad jau visai nebetoli, gal 10 min kelio jau lengviau atsipūčiu..
Nors pats pusiasalis - džiunglėm jį vadina, irgi nekelia didelių susižavėjimų, kol nepamatau, nes pasakoja, kad gyvena beždžionės, kažkur miške yra ir anaknodų nu įsivaizduoju totaliai "džiungles" tik su galimybe kažkaip prasibrauti ir žmonėms, nes ten gyvena vietiniai irgi. tarsi atskira respublika, totaliai izoliuoti nuo miesto. kiek ten tų gyventojų nelabai prisimenu, bet sakė, jie draugiški, turistus priima noriai..
aha,galvoju ir mintyse "piešiu" paveikslą: pusnuogiai, lapais prisidengę, su iešmais žmonės... garsiai minčių nesakau, kad nepagalvotų, jog man jau visai ...
išlipam ant akmenų
padarau dar vieną foto į pasilikusį ežerą ir einam į tas džiungles...

nesustojau ne, rašiau... nebus tokių džiunglių, kokias įsivaizdavau...

na ką, lipam mes kalniuku, praeinam pro vartus ir patenkam į džiungles.. paukščiai čiulba, oras grynas. visai man ten patinka..

pakraštys ežero akmenuotas


Nuo medžio nušoka beždžionėlė ir bėga akmenukais


iš kart prie mūsų prisistato vietiniai vaikai, jaunuoliai, pradeda klausinėti, iš kur mes, bet angliškai nelabai gerao kalba, tai pasilieka prie mb, ir kalba vietine kalba..
kažkaip galvojau,kad jie gal ten turi savo kalbą irgi, pasirodo nea..
Klausinėja jie apie viską, kai pasakom,kad atvykom iš Belgijos, sako, aa Brussels.. žino, sako per pamokas pasakojo. Pasirodo jie gana protingi jaunuoliai, mandagūs. žinoma, jie kalba ne bereikalo, žino, kad galbūt greičiausiai gaus vieną kitą birr..
Lydi jie mus iki pat galo, kol pasiekiam bažnyčią, paskiau laukia ir kol grįžtam atgal..

ten kažkur aukštai sėdėjo dar viena beždžionė, bet kadre jos nebesimato..



šiaip jų miške labai daug, ir įvairių paukščių, tik jie aukštai, medžių viršūnėse, galima matyti tik praskrendančius ir be galo gražiai čiulbančius..

pilna įvairiausių senų medžių, įdomiai susirangiusių ir .. net nežinau kaip čia pavadint, išaugusių visaip..


tarp krūmų matosi vietiniai namukai, ir patys vietiniai, šaukdami hello hello, ir man rėkdami "white girl". dauguma turi pasidarę "prekyvietes" staliukus su įvairiais suvenyrais, sidabro papuošalais, dėžutėmis ir pan. pasižiūrim, bet kad niekas per daug nesužavi ir man nereikia, neperkam.. beveik visi ir visos iš paskos rėkia man "Madam you buy this" , "Madam you need this" tik vienas vienintelis vaikas gražiai paklausė "would you like to buy this".. tai iš jo nusipirkau kavos. brangiai nulupo, na bet nesvarbu, vien dėl to,kad vienintelis gražiai pasiūlė, be įkyrumo..
mažiukai vaikai prašė vėl tušinukų.....

Pakeliui matau daug medžių su "vaisiais", klausiu kas čia, sako gi kavamedžiai.


Pupelės dar žalios ir nesunokę ir nekvepia visai. Bus galima imti derlių vasario mėn. tada jas plėš ant tam tikrų "paklodžių", dar paliks, kad išdžiūtų, tada trindami rankomis išvalys nuo lukštų ir bus paruoštos kepinimui ir eksportui į miestą. tai vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių jiems, esantiems saloje.
taip pat auga apelsinai, citrinos, bananai.
čia apelsinmedis, apelsinai dar mažiukai, ne visi dar prinokę pilnai.



bananų medis su mažais bananiukais




čia ir kažkokio vaisiaus medis man atrodo, nepamenu kokio, gal kas žinot?


gaila, kad nemačiau niekur geltonų, o gal jie pageltonuoja tik nuskinti, o tai būčiau paprašius paragaut tiesiai iš medžio...

kažką redagavau, ir sako, kad per daug paveiksliukų
tai čia galas..


gėlės, kurias mes auginame vazonuose, ten auga džiunglėse kaip eiliniai medžiai..


vietiniai gyvena taikiai ir ramiai, daug žalumos aplink


jau visai nebetoli mūsų tikslas - bažnyčia.

Tik įėjus pro vartus prie bažnyčios, po banaų medžiu kaba štai kas:



Gidas paima akmenį ir muša į tuos didesnius akmenis.
Šitai reiškia, kad kažkas ateina į bažnyčia. senais laikais, taip buvo skelbiama, kad atvyksta svarbus asmuo, arba prasideda mišios...

dar prieš įeinant pro vartus



Pačios bažnyčios užfiksuota turiu tik šią dalį ji apvali, moliniais laiptukais į viršų. kartais savęs nelabai suprantu, kur svarbios vietos, ten nepadarau daugiau nuotraukų (nors, tuo metu ir pačioj bažnyčioj jaučiaus vis dar nekaip, tai pusę pasakojimo taip pat negirdėjau..)



Visose ortodoksų bažnyčiose negalima eiti su batais, kojinės nieko tokio, negalima kramtyti gumos ar gerti vandens. čia galioja tos pačios taisyklės.
Plius, gidas priduria, viduje autentiški amžius išstovėję piešiniai ant sienų, paveiksluoti su blicu griežtai draudžiama, nes tai gadina piešinius...
Iš ties vieta nuostabi, kažkuo žavi, viduj jauti keistą jausmą, nežinau kodėl man taip buvo, bet sutapimas ar kaip, keturiose bažnyčiose ,kuriose buvome,man būdavo silpna, tarsi trūkdavo oro, norėjos tik sėsti ant žemės. Na, nėra langų ir durys uždarytos kai kur, gal nuo oro trūkumo.. Mb surado kitą "priežastį" - per daug nuodėmių turiu

keletas vaizdų tiesiog iš pačios bažnyčios visaus dekoro, kuris mane labai žavėjo, kaip ir kitose kai kuriose bažnyčiose, kurias matėm, biblijiniai piešiniai ant sienų ir lubų.
pavyko padaryti ne visur, nes tik keliose vietose atidaryti langai, kur tamsu ir be blico, nelabai kas gavos....
Tie,kas žino biblijinę istoriją, paveikslai kalba už save. pripažinsiu, aš visko nežinau, tad daug ko nesupratau, bet čia dar viena užduotis man 2010 gal 11 metams...
Maniškis ir gidas pasakojo papildomai nemažai plaukiant atgal, bet į lietuvių kalbą ne viskas man išsivers gražiai, todėl palieku tik paveikslus, dauguma be komentarų.

Dar šiek tiek piešinių

nukryžiuotas..




Autentiškos durys, iš vieno gabalo medžio...aukštos, virš 2 metrų..








Piešiniuose žmonės piešti iš profilio - viena akimi - blogiečiai (evil)..

bažnyčios grindys išklotos bambukais (viskas pasilikę amžius), kai kur yra kilimai



Tiesa, apie paveikslus.
Atrodo jie iš ties įspūdingai ir ryškiai.visi savito stiliaus, žmonės didelėmis akimis.. Kyla klausimas, kaip tiek šimtų metų atgal išsilaikę ir iš ko padaryta?>
Ats. paprastas - viskas natūralu.
Dažnai iš augalų, vaisių, sėklų...vėliau įdėsiu vieną nuotrauką iš muziejaus, kur radau ats kokius augalus naudojo išgauti tokias ryškias spalvas.
Dažyta ant medžiagos, medvilnės, ir klijuota ant sienų su kviečių miltų košele. vat ir paslaptis.
kai kuriose bažnyčiose buvo dažyta tiesiai ant molinių sienų.

taigi, pabaigėm apeit bažnyčią, įmetam pinigėlių į ten esančias dėžes, maniškiai pasimeldžia.. ir išeinam lauk. pasėdim ant laiptų ir keliaujam atgal.
pakeliui dar sustojam prie vieno namuko, ten saugomi kryžiai, kunigų rūbai, kitos įdomybės, kurias mums parodo, dar nusiperkam knygutes apie tai.

lauke kaba įspūdingas kryžius



už stiklo lentynėlese puikuojasi įvairios karūnos. į muziejų patekti mes negalim, žiūrim tik pro langą..


virš durų kaba toks reikalas

dabar kad nenusišneku, bet čia juo "atlikdavo" bausmę nuleisdami ant galvos.... , tik nežinau už ką, reiks dar pasiklausinėt

nelabai gerai matos, bet rūbai ir kryžiai kunigų...viskas blizga auksu...






vietinių užeigėlė, galbūt rengiamos mišios, o gal mokomąsi, nežinau.

Mūsų kelionė Bahir Dar eina į pabaigą...
Keliaujam per džiungles atgal link m(sų laiviuko, dar prisėdam ant suolų tiesiog pasigrožėti vaizdais...

mūsų gidas ir vietinė prekyvietė





ramuma, pakraštyje bangų nesimato visai, aš tikiuos, kad jų bus mažiau ir plaukiant atgal...


sala pasilieka už nugaros...





Plaukiant palydim saulę, iš ties, bangos buvos mažesnės, vos jautės, ir dušo laive sėdėdami negavom, tad ramiau galėjau atsipūst, pakalbėjom, kas pasnaudė ir už valandos, apie 18 val išlipam į krantą...







už valandos, 7 val vakaro, Etiopijoje prasidės naktis - 1 val...


Sėkmingai parvykom atgal į viešbutį. Pavakarieniavom, pakuojamės daiktus, ryt ryte lauks skrydis ir kelionė į kitą miestą - Gondar.

dar įdedu viešbučio kambaryje rasto meniu pvz.




Pirmoji diena Šiaurinėj pusėj praėjo greit, šiek tiek su stresu, bet įspūdžių paliko nemažai. toliau kai kur buvo dar įdomiau

Gero vakaro dabar, pratęsiu pagal galimybes

Idomi kelione,idomus pasakojimas,fainos foto...bet Etiopija yra viena is saliu kuria noreciau aplankyti tik "neakivaizdiniu" budu. Tai viena skurdziausiu Afrikos saliu,todel apie sanitarija ir pan. dalykus nera ko net sneket. Kazkada dirbau su zmogumi,kuris yra dirbes pora metu Etiopijoj. Cia dar sovietu laikais, kai rusai "sefavo jiems draugiskas salis". Tai jis tokiu baisybiu pripasakojo....O baisiausia kas jam istrigo-tai smarve. Sake iki grabo lentos ji mane persekios. Ir nuo etiopieciu sklinda tokie kvapeliai,kad salia stovet neimanoma... Tai nuo to laiko, man Etiopija lankytina tik TV ekranuose ir kompe.
Bet pasakojimas labai idomus. Jus drasi