Etiopija - 13 mėnesių saulės

Apie skurda Afrikoje kasdien girdziu is savo vyro, bet vis tiek sukrecia...

Labai idomus pasakojimas! Ypac siuo metu laiku, kai uz lango sniegas, malonu pasvajoti apie siltuosius krastus
Tikslumo delei noriu pridurti, kad sie gandriniai pauksciai - tikrai marabu. O "Freedom" dalyvis - tai grazuolis juodasis peslys.

Labai labai idomu, drasu, ispudinga. Pasakojimas labai uzveda, ir norisi dar( taip, kad laukiam tesinio ), ir labai faina, kad viskas taip idomiai iliustruota nuotraukomis...Saunuole, Grange

Ačiū už patikslinimą dėl paukščių

Ir iš vis, smagu, kad patinka paskaojimas...



Taigi, toks duobėtas kelias tęsiasi ganėtinai ilgai, bet po dešine puse atsiveria gražus vaizdas į ežerą. privažiuojam tašką, kur toliau važiuot nėra kur - skardis. bet vaizdas iš ties puikus....ežeras, aplink kalnai, ne žolė, o toks rusvai oranžinis smėliukas atrodo...




bet kas man buvo keista, kad čia žemai, kur galbūt daugiau žolės ar medžių asiliukams ir ožkoms, namelių aplink nesimatė. gal kad per arti vandens





taigi pasipaveikslavę prie šios vietos judame atgal, ir į kitą pusę, kur yra tie natūralūs karšti vandenys. vietinis gidas užtikrina, kad nebetoli..

va mūsų gidukas


Judam toliau, vėl duobės duobelės baigia išvaryt iš proto, kratos visas skrandžio turinys pradedu jaustis nelabai gerai, geriu likusį (šiltą... ) vandenį, vėl pasitinka bėgantys vaikai, kiti tik mojuoja ir šaukia hello hello..jie nukreipia mano dėmesį nuo pykinimo. greičiausiai nuo viso streso, ir to labai jau gero kelio kai viską purto.. vis pagalvoju,kaip tai mūsų nėštukei turi būt.. (na jai buvo 12 sav tuo metu). galvoju jei dar nesustosim greit, jei prašysiu stot ir eisiu už mašinos, nes jaučiuos tikrai silpnai plius, gamtos reikalai šaukia mb sako sakuk jei reikia, bet kada stosim, sakau tai kur aš eisiu, kad medžiai visi tik kamienas krūmo,kuris užstotų nėra.. žinoma pro akis prabėga gražūs vaizdai, bet tokioj būsenoj ne paveiksluot norėjos, dabar aišku gaila.
ir yessss žiūriu mašina sustoja, galvojau jau pasiekėm tikslą. pasirodo ne, dydelė duobė, nežino ar pravažiuos, sako žmonės geriau išlipkit, bus mašinai lengviau na man tas į naudą. bet įkvėpus gryno oro nuo ežero kaip mat pasijuntu geriau. dar pavaikštom, ežero pakrantėj pamatau flamingus
mes su mb dukterėčia norim eit arčiau nupaveiksluot, bet ale kiti visai paukščiais nesidomi, tai mūsų negirdi. einam vienos.. Nu jo.. žiūrim kad taip tiesiai nueit neišeis, nes didelė duobė ir dar vandens pilna, peršokt neišeis o aplink eiti reikia kaži kiek. liekam nusivylusios, zoominam kiek galima, na kažką užfiksuojam.



likusieji šaukia, mašina pravažiavo, lipam, nebedaug liko. tą nebedaug liko jau girdėjom nežinau kiek kartų, bet šiuo atveju buvo tiesa, kelios min. ir sustojam,sako dabar reikia paeit ir pamatysit.

vaizdai man patiko lipam į kalniuką... po dešine pasilieka mūsų autobusiukas



tiesa dar reikėjo peršokt ar perlipt tokį upeliuką, sako paliesk vandenį - šiltas šiltas, jau į karštumo pusę. natūralus.
Tolėliau vietiniai plauna rūbus jame.

čia nelabai matos bet toks mažuliukas momentais, kitur platesnis


prieinam ir garuojančius vandenis. kitur garai eina tiesiog iš po akmenų, nes po jais yra vanduo. ir iš ties karšta lauke toj vietoj, jauties kaip saunoj paėjau toliau, ten susitelkęs vanduo burbuliuoja, verda ir garuoja. man rėkia,neik arti, nes senais laikais, ten buvo vulkanas, ir kartais gali tryšti kas vėl.. uij... einu toliau. toj vietoj daugiau filmavau nei kad paveikslavau, dabar žiūriu, kad be žmonių garuojančios vietos net neturiu et kiek pamatai klaidų, kai grįžti namo. teks važiuot dar kartą



nelabai gal ryškiai matos, bet toks dūmelis yra.

toli mažuliukai keliauja vietiniai plautis rūbų irgi



dar šiek tiek tolėliau toks kaip mažas baseiniukas, irgi šiltas vanduo, ten guli nuogas vietinis ir sau pliuškenas dzin, kad matom jo sėdimąją žino, matyt kad toks neblogai nulietas, tai nesigėdyja paveiksluot nepaveikslavau, bet dabar kai žiūrėjau filmuotą medžiagą, mūsų draugas paėmęs iš maęs kamerą ir filmavo, tai ir jį nufilmavo

na ką, vandenis pažiūrėjom, judam atgal į miestą...

tiesa, dar vieno įdomaus atvejo nepapasakojau.
ęia jau kai važiavom tų vandenų žiūrėt, pakeliui sutikdavom vaikų, kaip sakiau, o vienas, vienoj vietoj žiūrim atlekia mosikuodamas rankomis, na kad įvažiuot negalima, galvojam gal užtverta ar ką, na jie kalba sava kalba, aš laukiu kol išvers. žiūriu,kad tas vaikas pradeda verkti, ir tiek piktai rėkti. pakalba jie ir važiuojam toliau, o jis bėga iš paskos ir su akmeniu jau taikos leisti į mašiną sustojam vėl. tas vietinis gidas išlipa nueina prie jo,taip suima už rankų ir kažką aiškinas... paliekam. stovi vaikas,trypia su koja į žemę ir rėkia..
pasirodo, jis gina savo teritorija rėkia, kad čia važiuoti negalim, kad mes gadinam jų kelią (iš dalies, tiesa, nevažinėtų mašinos nebūtų taip duobėta..), šaukia, kad mums nėra ten ko važiuoti, kad važiouotume atgal į miestą..... visi prašė kažko, o jis gynė savo žemės lopinėlį. tiesa, padavėm jam pinigų, metė ant žemės ir neėmė aišku, vėliau gal paėmė ar rado kiti, jei jam neleido rankos paimt...
užaugs stipri asmenybė. gal būsimas prezidentas

na ką vėl važiuojam duobėtais keliais, kai kur jau karvės blokuoja kelią, bet tai ženklas, kad asfaltas netoli... pasiekėm jį greičiau, nei tikėjaus, pagaliau ramiai važiuojam



mieste vėl pasimato žaluma, gėlės, taksiukai dviračiai..







sustojam pavalgyti kavinėj.
ten vietinė atlieka kavos virimo ceremoniją, kvapas pasklinda po visą kavinę..





žalios kavos pupelės nuplaunamos, pakepinamos, tada malamos, pilamos į tokį asotėlį molinį ir verdamos. tada geriama iš mažiukų puodelių dažniausiai su popkornais. kas daro namie, tokių puodelių tradiciškai geri tris.gali gert mažiau, bet daugiau niekas neduos kava stipri, kvapni ir be galo skani.

virš galvų medyje nusileidžia nepaprasto grožio paukštis, visi puola paveiksluot, padavėjos sako, niekada čia tokio nematę....



ilga gražia uodega


pietaujam

ir dabar pastrigo websaitas iš kurio foto keliu, tai tęsiu vėliau

Kavinės kieme sėdintis vyras (greičiausiai tas, kuris atidaro vartus, ar šiaip reguliuoja eismą ) parodo nueiti už namo, sako turim ten gyventoją.
Po "Kardais" gyvena gražus, 25metų senumo vėžliukas





iš toli mačiau jis vaikščiojo, po tą darželį. kai priėjau paveiksluot,staigiai visas susitraukė, ir neišlindo, dar spėjau pagaut kol galva matos.
nežinau ar ten tik juokavo, ar rimtai,bet jis sako,pirmą kart jis taip susitraukia visas prie žmonių,paprastai nebijo,sako,gal pamatė jog balta nežinau...

Taigi judam toliau, dar link vienos vietos ir jau lauks kelionė atgal į sostinę.
visai netoli yra dar vienas ežeras ir graži vieta, viešbučiai.
prie vartų sustabdo ir reikalauja susimokėt, nes galvojo kad mes atvažiuojam ten ppoilsiaut. šiaip ne taip susitariam, kad važiuojam tik pažiūrėt viešbučių, jei patiks, pasiliekam. nes mes ir neketinom, tik norėjom pažiūrėt ežerą. o lupa nnemažai

aplink viešbutį ir kavinę pasitinka gražūs gėlynai, palmės





kavinukė

kai kurie pavalgo priešpiečius, kai kurie nealkani kyla įtarimas, gal kur valgė pasislėpus, nežinau, bet nuo sočių pusryčių neisinori visai.
patraukiam link ežero, kuris visai už kelių žingsnių apsuptas kalnų.






iš toli vanduo atrodo rudas kaip kakava




bet ne tik iš toli, iš arti jis dar rudesnis kol aš ieškaus rankšluoščio, kai kurie jau lipa į vandenį pabraidyt, girdžiu "šalta"...



bandau aš. sakau, čia jum šaltas vanduo? iš kai kurių pasigirsta ats. taip... nešiltas. man tai buvo kaip šilta arbata dar pagalvoju, jei čia šaltas, į baltiją neįkeltų kojos...
iš ties vanduo buvo labai malonus, ir kai paimi į rankas rudumo nebesimato. skaidrus skaidrus.
tik dugnas nelygus, akmenukų daug, papludymys taip pat ne smėlis, o toks žvyras.
tačiau yra gultai jei nori, gali nuomuotis







jei yra noras, galima išsinuomuoti ir dviračius ant vandens. mums nebėra laiko. laukia ilgas kelias namo...



taigi važiuojam atgal, pasakom, kad viešbučiai nepatiko, tai suma nukrenta iš kart, susimokam ir važiuojam.
dar pakeliui pristoja vaikai su suvenyrais, kai kurie patinka, tai iš vienos simpatiškos mergaitės paimam viską.


du tokie indeliai, ir 6 barškaliukai tie apvalūs, viduj kažkokios sėklos. čia viskas iš natūralu, tokie auga ant medžio, tik kaip suprantu išdžiovina, išraižo ir parduoda už kelias birr

Patraukiam atgal į Addis. Pakeliui sustodami dar pavakarieniaut ir atsigert skanios "makiato" (machiatto) kavos. tokios nesu ragavus niekur, iš vis buvo mano pirmas kartas, bet skonis ir vaizdas buvo nerealus. Sako, tokios gali gaut Italijoj, kitur kaži ar rasi.
visą skonį duoda tikros geros natūralios kavos pupelės.

Tai tiek istorijos iš pietiniės Etiopijos pusės. Grįžę į Adis planuojam likusių atostogų dalį praleisti šiaurinėje dalyje.

grange, ispudinga kelione

didziausia ispudi padare gamta, gyvunija ir augalija, o miestai, kaimai ir zmones atrodo tarsi ilinde tam i "kadra", kad viska sugadintu. truputi baugina tenyksciu gyvenimas, reiktu ilgai nusiteikinet moraliskai , kelionei i toki krasta. taciau kaip ten bebutu, as uz tai, kad reik pamatyt viska

Prasom Jei idomu, galiu ir toliau tikslinti


Isties nepaprastas grozis. Cia yra African Paradise-flycatcher (verciant pazodziui - afrikine rojaus musinuke ), patinelis balta uodega. Daznai jie turi rudas uodegas, cia kitokia spalvine varijacija, gal todel ir vietiniai stebejosi nes siaip tai rusis ganetinai visur isplitusi.

O as tai varvinu seile po tavo kavos aprasymu. Turiu svajone sudalyvauti autentiskoje etiopietiskoje kavos virimo ceremonijoje

taip taip, įdomu.
O jei ne paslaptis, iš kur tiek daug žinai, ar čia jau daugiau nei hobby?

Nežinau kaip ten yra iš ties, bet ir ta panelė, kuri kavą virė sakė to paukštuko čia nemačius, ir padavėjos, tai gal kaip ir sakai, kitokios spalvos.

Jo, išties ceremonijoje smagu sudalyvaut, kvapai užburia.. šiaip, jei yra galimybė keliauti, europoj bet kuriam etiopiškam restorane dažniausiai jei turi tokią galimybę. Sumoki papildomai ir paruošia viską.
Papildyta:






-------------
Sekmadienio vakarą (12.13) grįžom mes į Adis Abebą. Vakare jau nieko nebesinorėjo po varginančios kelionės, tai tik į dušą ir miegot.
Turėjom vieną dieną susiorganizuoti ekskursiją toliau. Žinoma, maniškis jau prieš tai pasiklausinėjo kas ir kaip, taigi pirmadienį aplankom kelias kelionių agentūras ir pagaliau išsirenkam vieną, kurios pasiūlymas mums tiko labiausiai.
TDS travel agentūrą.
Taigi mūsų pasirinktas turas 4 naktų ir 5 dienų "Historical route" lėktuvu.
Praleisime 4 dienas Bahir Dar, Gondar, Lalibela ir Axum mieste (ir dar pasikoreguos mūsų planai ir pratęsim dar dvi dienas kitam mieste)..

Čia sužymėjau viską, kur lankėmės



Keliausime tryse - aš, mb ir jo sesuo.Turintiems etiopijos pasą` kainos skiriasi,nei atvykusiems,žodžiu bendrai už mus tris sumokam 928 eurus. Į kainą įeina kelionės lėktuvu, gidas ir transportas, kuriuo vežios ten. už viešbučius turėjom mokėt atskirai. (kiti pasiūlymai, iš kitų agentūrų buvo apie 600dol žmogui, bet jau viešbutis įeina ir pan,) bet ten buvo 4-5 žvaigždučių viešbučiai, tai pagalvojom, kad dėl nakties viešbutyje mums tiek žvaigždučių nereikia, ir šiuo atveju galim sutaupyt. taigi, paprašėm,toj agentūroj, iš kurios ėmėm turą, kad surastų viešbučius vietoj, svarbu, kad būtų švarūs, su dušu ir wc. daugiau nieko nereikia.taigi gaunam sąrašiuką su viešbučiais, kainos labiau nei tenkina, žinoma, visų pirma norėsim pažiūrėti kas ir kaip vietoj.
taigi,pirmadienio vakarą praleidžiam pakuojantis daiktus, antradienį ryte 7 val jau lauks skrydis į pirmąjį mūsų miestą - Bahir Dar.
Papildyta:

vat kaip visiems skirtingai aš labai seniai apie tai svajojau, netgi, įsivaizdavau viską prasčiau, žinoma, per tiek metų ir pasikeitė nuo tada kai galvojau.
o ir šiaip, viskas labai labai priklauso nuo finansinės situacijos, jei turi nemažai, gali susikurt tokį gyvenimą, kurio europoj nelabai turėsi. žinoma, aplinka liks ta pati, ir toliau bus skurdas aplink, bet jei nenori, to gali nematyt.
Šiaip būtų idealu, turint kokį biznį, praleisti kelis mėn ten, kelis Europoj, pabėgant iš liečių sezono, o iš europos - iš žiemos

Aciu, aciu , laukiam tesinio
Visa diena laukiau kol galesiu prie kompo prisest, praryjau visa pasakojima vienu ypu

2009 gruodžio 15

Bahir Dar

Tai miestas šiaurės vakarų Etiopijoj. taip pat tai Amharos regiono sostinė.Žmonių čia apie 200 tūkst.

Taigi, keliaujam į orouostą, ryte skrydis apie 7 val. priduodam lagaminus, vėl eilinė saugumo procedūra - batai,rankinės...
laukiam laipinimo. lėktuvas vėluoja, mažuliukas, nes skrydis tik 40 min.


lėktuve sėdynės gerokai paklerusios, kai kurios sulūžusios, na bet diržai yra, atsipučiam barškėjo, judėjo kol pakilom, galvoju, kad tik nusileistume,na nedaug skirism, bet vistiek...
lėktuve duoda užkandžių - sausainių ir vandens/limonado ar kavos atsigert. ir po 40 min nusileidžiam Bahir Dar orouoste.


uostas mažuliukas, kaip vienas didelis kambarys, jame kelios kėdės, staliukai, prie kurių sėdi žmonės su plakatais viešbučių, ar taxi, lagaminus priveža lauke, einam patys pasiimt dzin, svarbu jie atkeliavo kartu su mumis ir nepasiliko lėktuve.nes tas lėktuvas skrenda toliau į kitą miestą, į kurį mes skrisim ryt ryte, taigi beveik dalis pakeleivių keliauja 4 dienas tuo pačiu maršrutu. girdim vokiečių šeimą, keli britai, airė. Etiopai, gyvenantys amerikoj, su kuriais susibendravom, vis vieni kitus sekiodavom eksursijų metu, vienam mieste gyvenom net tam pačiam viešbutyje.
mūsų gidas jau laukia, paima lagaminus, keliaujam į autobusiuką ir važiuojam į viešbutį.
nuo oruosto ne tiek jau toli, kelias geras, greitai pasiekiam.gamtovaizdis kaip ir vienodas, kalnai,palmės, gėlės, žaluma. bet miestas daug tvarkingesnis nei Addis, žinoma. juk ir žmonių mažiau.








apžiūrim kambarius, patenkinama. tvarkinga, švaru ir ok.
viešbutis iš išorės, kodėl viduj nedariau, nežinau



sako atisgaivinkit, pasidėkit daiktus ir pradėsim mūsų eksursiją.Pirmiausia aplankysime Nilo upę ir krioklį.
Gidas patiko, gerai kalba angliškai, jaunas vaikinukas, jau 6 ar 7 metus dirbantis šį darbą.