nuosavų namų rajonas
daugumos namų tvoros aukštos, nieko nepamatysi, tuo labiau, gerai nenupaveiksluosi. bet namai įspūdingo dydžio, min 2 aukštų, yra ir 3, dideli ,erdvūs, su dideliais sodais.
viename lankėmės, pas kitus pažįstamus, tai dirba gal 4-5 papildomai žmonės name, kelios virtuvėj, kelios valo, kitos vėl kažką... būnant viduj, nesijauti kad esi Afrikoj
na žinoma, turint biznį, ir pagal esamas kainas, įsirengti gali puikiai.
čia musulmonai užsigeidė pasistatyti savo mečetę, ir nesvarbu, kad tas priešais laukas jau suprojektuotas stadionui...... tas mūsų draugas architektas, tai pasakojo, kad kariavo ilgai su jais, ir sakė, ką ruošias statyti, nesvarbu, netgi gavo raštą iš valdžios, kad leistų jiems statyti, nepatiks triukšmas, neapsikęs patys ir išlėks.. aišku stadionas dar nepastatyas, bet jau viskas vykdoma...
Na ir palieku paskutinę skanią foto, dėl ko Etiopijoje taip pat verta gyventi - tai kava, ir ne paprasta juoda, kuri aišku irgi skani, bet Machiato
iš pradžių kai eidavom kavinėj, gėriau arbatą, paskiau kapučino, paskiau sako, paragauk Machiato, nesu ragavus aš jos, pas mus Belgijoje nedaro, aišku, tie ,kas buvę Italijoj, jos turėjo ragaut, tai kai paragavau, daugiau nieko nenorėjau
Nu super skonis. atrodo eilinė kava su pienu, nu bet ne. Nežinau kas, bet duoda tokį skanų skonį, iš mažo saldaus puoduko jauties pilna kaip išgėrus didžiulį kavos puodą
Kava pateikiama tik mažuose puodeliuose, dažniausiai stikliniuose, kad pamatyti visą grožį
Skanumėlis, gaila, kad nemoku tokios pasidaryti, ir žimoma, tikroji kava pakeičia visą skonį.
Kai grįžom atgal į Frankfurtą, orouoste pasiėmiau Latte Machiato... tai ką
tas pats kas latte, ir tai dar ne tokia skani ir stipri..
Tuom mūsų turas po šiaurinę Etiopiją ir baigės, ir deja, beveik baigės ir mūsų atostogos, grįžom atgal į Addis kitą rytą (Pirmadienį), dar trys dienos praleistos Adyje, ir pakavomės daiktus keliauti namo..... Nenorėjau išvažiuot..
Žinoma, kai atostogauji ir apie nieką negalvoji, laikas eina gerai. Bet šiltas oras, malonūs žmonės, įspūdžiai.. Viskas patiko, ir nesinorėjo pagalvot apie grįžimą.
O kur dar kava, ir mango sultys
MMMM...
Kad ir pats pusrytinis omletas, atrodė kitoks, vištos tai naminės, kiaušinius deda, didžiuliai, geltoni. Maistas ir patiko, kad ir ta pati vištiena, skonis skirias tikrai, tiek ir jautienos ar avienos.Visgi auginta namie natūraliai yra visai kitas dalykas.
Mūsų skrydis buvo 23 d. naktį, 1.30 jau pakilom iš Adis, kadangi naktis, norėjosi miego, tai visi ir lūžo.... skridom visą naktį, ryte nusileidom apie 7 val man atrodo Vokietijoje Gruodžio 24d.. Nepabodo skrydis,nes paprasčiausiai nebuvo kada nieko neveikt, miegojom. Lėktuvas pilnas.Lėktuve labai daug vaikų, suskaičiavau 12 dar belaukiant Adyje...Visi jie Etiopai, įvaikinti Ispanų... nuo kūdikio gal 2 mėn max iki kokių 10 metų berniuko.. Vienos šeimos turėjo po vieną vaiką, kitos du, kai kurios , matėsi ir girdėjosi, turėjo ir savų, ir po vieną įvaikintą..
Buvo gražu žiūrėt, kaip jie pradeda naują etapą savo gyvenime.... man šiek tiek kaupėsi ašaros, bet apie tai čia nesiplėsiu.........
Dvi val iki nusileidimo, atnešė pusryčius, pavalgėm.. ir nusileidom į šaltą, paniurūsį ir baltą Frnakfurtą
jetus jetus, lipam lauk, aš mb sakau, davai einam atgal... stiuardesė nusšypso, sako
"Iki kito karto!"Frankfurte praleidžiam popietę su mb giminaičiu, nes mūsų lėktuvas atgal į Briuselį po pietų.
15.30 atvykstam į orouostą, check in nereikia, einam tiesiai prie vartų..... ekranas rodo mūsų laiką..
Briuselį mes pamatėm baltą....
Sulaukėm savo lagaminų, ir keliavom namo. Vėjas žvarbus, nors laipsnių gal buvo minus trys, bet iš plius 28 man atrodė, kaip minus 20... gerai, kad turėjom žieminius rūbus kaip priklauso.
NUo orouosto gyvenam netoli, tad kelionė ilgai neužtruko, kelios min. laiko ir mes savuos namuos. Nulėkėm į parduotuvę mandarinų... visgi Kūčios...
aišku, aš nieko negaminau, nusipirkom ir pavalgėm greitai jau pagaminto maisto, beliko išsikepti. Taip sutikom Kūčias.
sėdėjau namie ir negalėjau patikėt, kad tos dvi savaitės taip greit pralėkė. Su baime atsidarinėjau USB, pažiūrėti, ar visos foto išsisaugojo, kitaip būtų buvę nekas
Ačiū die viskas buvo vietoj..
Na, ne visai, vienas mūsų lagaminas buvo atidarytas, daug kas išmėtyta, po maišelius žiūrėta, tie "sausainiukai" kur rodžiau foto prie arbatos, maišai prapjauti ir išpilta
matyt galvojo, gal ką vežam viduj, nes maišelių buvo ne vienas...na, bet niekas, ačiū die nedingę.
Na ir viskas, išsipkavom daiktus, ir ilsėjomės.
Mano mintyse iki šiol karts nuo karto kokie vaizdai pralekia.
Buvo nepakartojamos ir įspūdingos atostogos, ir tikrai žinau, kada nors ten vėl sugrįšim. Jau gerokai seniau prieš sutinkant saviškį svaigau apie Afriką, nesvarbu kokia šalis, norėjau pamatyti, mano svajonė išsipildė su kaupu
Nesigailiu nė kruopelytės kad važiavom. Įspūdžiai paliks visam laikui.
Ir kažkaip jau gaila, kad baigiau savo pasakojimą
o tai, kas vakarą, kaip namų darbai buvo, ką nors parašyt.
O dabar kaip ir viskas.... dar susirasiu čekiukus iš viešbučių ir parašysiu kainas, kaip magistrante prašė, ir bandysiu pažiūrėt kas to kaktuso vaisiaus viduje, jei rasiu dar vieną indelyje.
Ačiū visoms ir visiems kas skaitė, kam patiko, ir kam ne
O jei yra dar klausimų, prašom, mielai atsakysiu
