Onkologinės ligos 22

Su Naujais metais visoms kovotojoms ir linkiu tik sveikatos, nes visa kita galima tureti darbu, pastangomis... Nepraraskite vilties, kovokite, gi Jus reikalingos savo seimoms, vien del ju verta kovoti. Uzdekit vilties zvakele ir lai jos liepsna nenustoja liepsnojus.

Vyna gerti sveika

Gabija uzsimine apie Balvociute.. As jai skambinau rugseji ar spali, prasiau arbatos nuo kepenu vezio. Viska uzsirase, adresa kas ir kaip.. O arbatos taip ir negavome.. Dar galvojau pasiskambinsiu po svenciu, a la viskas susikloste ne taip kaip riekejo..

Stiprybes visoms, Jus laimingos.. As vis galvoju, kad man truko laiko pabuti su mama.. Norisi dar laiko kartu, nors paskutines savaites ir buvo sunkios..
Mes su teciu vis dar negalim atsigauti, atrodo, kad jinai kazkur isvykus ir vis grys.. Realiai, liga suvalge mus per 5 men...
Papildyta:
Milra,

Gal ir teisinga.. Mano mama isoperavo rugpjuty, ir dar bande chemija daryti, bet viskas neeiskminga buvo.. Ir dabar pagalvojam, kad jeigu ne operacija ir chemija, galbut butu ilgiau pagyvenusi.. Is kitos puses, kepenu vezys negydomas, jam priesnuodziu dar nera.. Kaip ir storosios zarnos veziui.. Tad manau visi alternatyvus gydymai tik i nauda.. O mano mamyte pries chemija dra vaiksciojo ir dirbo, o po chemijos jau is lovos nesikele..

Praeis laikas ir sumazes po truputi skausmas.O del to kas galejo buti,jeigu butu...galima tik spelioti...Kai mane operavo,su manim palatoje gulejo moteriske,55 metu,is kaimo,tai ji susidraugavo ligonineje su viena panasaus amziaus moteriske ir jie kartu ir rukydavo,ir silke su rukytais lasiniais valgydavo,apetitas buvo ogo go.Dar uz kampo ir stikliuka isgerdavo Ir isvis is paziuros atrode tikrai sveikos abi.Ir abiem turejo operuoti stemple,sake "aj,kazkoki guziuka liktai pamate per echoskopija".Mane israse anksciau,ju dar neoperavo,o kai po 2 savaiciu as atejau i paimti israsa-paklausiau,kaip mano kaimyne vyr.seseles? Atsake-nebera jau jos Neatsigavo po operacijos,pasirodo buvo stemples vezys,nepamenu jau 2 ar 3 stadija,o jos "drauge" dar reanimacijoje jau 10 dienu su tokia pat diagnoze ir neaisku,ar atsigaus Man buvo sokas.Va,toks likimas...

Kaip smagu, kad taip turiningai praleidai šventes. Ir kur čia nepavargsi, juk vaikučiai taip reikalauja dėmesio . Iš kitos pusės, kaip smagu, kai jie pažeria savo veiksmais ir kalbelėmis mums tokių "perliukų", kai matai, kaip jie nuo praeito karto paaugo, kaip pasikeitė jų mąstymas....
Tikiuosi, "Gabija", kad šiandien jau esi pailsėjusi ir mintimis "suvirškinusi" praleistą su anūkėliais laiką... Ir įdomu, nuo kokių kruopų šiandien pradėjai savo nemariąją dietą? Ir gerų tau dietos rezultatų...


bbg , laiko trūks visada... kada žmogus beišeitų, gyviesiems taip atrodys. Dabar etapas, kai atrodo, kad mama laikinai išvykus. Po mėnesio kito pasijunta tokia skaudi tuštuma, laukimas kažkur ištirpsta - ir tai jau yra suvokimas, kad negrįš niekada (begaliniai sunkus etapas, vieniems jis tęsiasi pusmetį, kitiems keletą metų) ... Belieka šildyti širdis šviesiuose prisiminimuose , gražiose akimirkose, kartu praleistose.... nublunka visos skaudžios akimirkos, buvę nesutarimai ir palieka gėris ir MEILĖ , visai kitokia nei buvo - didžiulė, tauri, begalinė ir šviesi... Laikykitės su tėveliu...kartu išgyvensite savo skausmą, tik būkite draugėje - ne po vieną...

Už Naujus, už speigą,
Kai jisai už lango,
Už namų jaukumą,
Kai visi jį saugo.
Kad sveikatos būtų
Sklidini ąsočiai
Ir, kad viso gero
Būtų ligi sočiai!


Čia Mamytės sveikinimas visoms - palatos kaimynėms 31 dieną išvažiuodama padeklamavo

Aš prisidedu su linkėjimais...Nemoku taip gražiai ir poetiškai kaip rasų lanka ar arune. Tiesiog - būkit laimingi


Tiek per pora dienų prirašyta

Mes Naujų sulaukėm Varėnos miškuose, su nemaža kompanija. Smagu buvo. Mažoji ėjo miegiuko apie 5 ryto, aš - apie 7, vyras sako, kad apie 8

Prie pat ežero, tai ir vakar, ir šiandien pasislidinėjom, pačiuožinėjom ant ežero ledo. Ekstremalai tai po pirties ir į eketę lindo... O jau gamtos grožis Naujametę naktį buvo šviesu - sniegas ir mėnulis Tikiuosi, kad ir širdyse bus šviesu ir smagu visus metus...




Kategoriškai nesutinku. Net SM yra kitokių pavyzdžių. Viskas priklauso nuo stadijos, organizmo atsako į gydymą, paties organizmo ir dar daug daug kitų dalykų...Mamytei Dievulis su ta pačia 4 stadija jau atseikėjo 21 mėnesį po operacijos. Nesakau, kad jai lengva ar mums nesudėtinga. Bet...Džiaugiamės tuo, ką turime O bus kaip bus...Tik Auščiausias žino.

Gerų metų visoms

Sveikutės, man tai dabar tokia nuotaika, kad daktarai iš vis nesąmones sako, kaip, kad ir man, juk Vilniaus onkologijos institute gyd. Cicenienė jau kaip ir nurašiusi mane buvo, juk jau net operuoti negalima manęs, o aš gaji kaip katė , dabar jaučiuos visa sveika, visa riebi, visa minkšta, apetitas kaip žvėries, viskas skanu, viskas gerai, namuose šilta, didžiąjame kambaryje, kai užsidarau duris net +27 laipsniai... Oje, oje, kaip džiaugiuos, kad Dievulis man taip leidžia džiaugtis gyvenimu, o daktarai kartais nesąmones kalba. Kiek kam skirta tiek ir gyvensime. Man dabar geraiiiii. Linkiu visoms taip jaustis, tiesa, labai silpnai atauginėja plaukučiai. Dar vis paausiai-smilkiniai pliki, reikia nešioti peruką. Vis mezgiau, lėtai eina į priekį, bet jau nugarą ir priekį turiu, rankoves jau trečią dalį numezgiau. Kažin kaip adis, TIKĖSIU, Ugn*inė? ifauru mamytė šaunuolė su tokiomis eilėmis. Gabija įsivaizduoju koks džiaugsmas maži vaikučiai namuose. bbg23, neliūdėk laikykis. Tik žinok, kad kuo toliau tuo labiau pasigesi mamytės. Mane mano mamytė, kai buvau Tenerifėje šaukėsi per sapną, kad jai skauda ir sakė(tiksliai prisimenus žodžius, nes sakė taip suvalkietiškai, kaip kalbėdavo) "Darykit ką nors ba jau nedalaikysiu". Užsakiau Šv.Mišias gruodžio 28 dieną buvo, ėjau pati išpažinties ir sūnus ėjo. Tiek iš mano parapijos. Skaitau ir suprantu JŪSŲ visų išgyvenimus. Visos Jūs mielos ir artimos, kai sieja bendra problema. Tik sakau vis, gerai mums dabar, džaiukimės ir dėkokim Dievuliui, kad galime rašyti, galime gyventi.
P.S. Pergalvojau, kad man įspūdingesnių metų tikriausiai nebus, nei buvo 2009 metai. Maljorka, Tenerifė, chemija, dvi operacijos, teismo keturi posėdžiai ir sprendimas. Visko buvo, tikras gyvenimas, kiek emocijų, kiek visko. Dėkoju Dievuliui, meldžiuos vakarais vis...

bbq, mamyte praradau preis gerus 1 metus, irgi kepenis znypliuotasis suvalge. Zinau, kaip sunku.. man dar ir dabar atrodo, kad va va, tuoj paskambins mama, pasnekesim... Kazkoks nerealus jausmas. Tas "ishvykus" liks ilgiau nei pora menesiu.. Man, jauciu niekada nesibaigs. As net dabar koki ruba bepirkdama galvoju, kaip jis mamai patiktu (mamyte buvo mano labai stilinga)... tariuosi su ja mintyse.. ir daznai sapnuoju.

SVETA K,

nu yo, idomi cia situacija. Pamenu, kai mamyte gulejo ligoninej, irgi i palata atveze moteri su stemples veziu ir jinai nieko nevalge, maistas visiskai nepraejo, Tai daktarai sake, kad jau tuoj mirs.. mama dar atsisuko ir sako "Vat, isivaizuoji kaip jai vargsiukei, ir operavo ir bande gydyti, o po operacijos dar blogiau.."
O juk mama operacijos dar vaiksciojo, i lauka tempem ja.. Kaip staigiai jinai geso.. dienom, o ne savaitem..

ifauru,

reiskia jusu mamyte yra stebuklas:) As tikejau stebuklu, bet tas stebuklas pabego Kuciu vakara... Mano dedes tecui irgi sake "fsio"... o zmogus pagyveno n metu.. jau net chemijos nedare.. As tikiuosi, kad jusu mmaytei ivyks didelis stebuklas ir viskas bus gerai.. JUk kazkuriai is musu turi pasisekti..

rasu lanka,

yo, laikas viska sudelios i savo vietas.. laikas viska sustyguos.. ir nors skausmo jis nepanaikins, bet prislopns ir tiesiog ismoksime gyventi kitaip..

Patr,

O tai ir Jums ir Jusu mamytei buvo vezys? Ar as kazko cia nesuprantu, o gal kazka praleidau.. Atsiprasau, jeigu kazka nekorektiskai paklausiau.

Pinacea,

Mano mama buvo irgi stilinga.. Jos pirminis issilavinimas-drauziu modeliavimas.. Jau tokia stileiva buvo pas mane.. Dar pies 2 savaites jinai man sake "nea, mirti nesiruosiu, turiu per daug drabuziu, kuriu ne syki neuzsidejau"...
Sian kai atidarau spinta, pradeda asaros byreti(cia normalu).. i kiekviena drabuzi, suknele, batus ar bet ka, mama idejo sirdi.. Tarkim visus drabuzius mama siuvosi ar mezge, nieko parduotuvej nepirk(tik to ko neimanoma pasiuti ir numegzti).. Tai kai pasiziuri i jos kostiumeli, kuri pati modeliavo, pati detales kazkokias pride, pati medziaga pirko.. Zodziu, daug visko..
Ir siandien su tevu is depresuxos nuvarem i parduotuve ir nusipirkom naujas vyno taures ir tetis sako "nu yo, mamytei butu patikusios, reikia pirkti"..

O siaip, sian buvau baznycioj, poto kapinese.. Kai nuvaziuoji i baznycia, pastatai zvakute, pabuni, kazkaip pasidaro ramiau.. Gryzti ir ramu..

Visas apsikabinu..

Man diagnozuota nuo 2002metų.
Mama a.a. neturėjo nei vienos operacijos ir neaišku nuo širdelės ar nuo plaučių nepakankamumo ar ko mirė, niekas nesigilino, nes Mamytė išgyveno iki 87metų ir 3 mėnesių šioje žemėje. Aš ją slaugiau. Labai mylėjau mamą, ji gyveno po tėčio mirties nuo 2003 metų iki 2008 03 20 pas mane. Į ligoninę nenorėjo iki paskutinės minutės. Tą vakarą kai mirė, aš pati ją laikiau už rankų, ji negalėjo gulėti, dusino, sėdėjo ji ant lovos krašto. Šiaip jau maždaug metus laiko keldavaus prie jos kaip prie mažo vaiko, sunku buvo, nes pačiai man 2007 metais chemijos Doxorubicinas ir Taxoteras buvo, toji raudonoji baisioji chemija....Ją reikėdavo paversti, pasodyti ant kėdės-puodo spec, nes 2007m. susilaužė krisdama kambaryje naktį rankelę dešinę ir šiaip galvelė svaigdavo... Beje, mama mus pagimdė būdama 41 metų, mus dvynes, broliui tada jau 18 metų buvo. Buvo stipri mamytė mano.
Laikomės kartu, pasipasakojam, pasiguodžiam taip geriau. Laikykis ir TU, bbg23, laikas užgydo visas žaizdas. Gyvenk ir džiaukis, kol esi sveikutė ir jauna.

yo, mums ir ta duxorubicina leido.. bet net ir ta bjaurioji raudonoji chemija nesuveike..

As kazkaip vis noriu padeti kazkam su sita liga kovoti.. As taip noriu, kad butu israsti galingi priesnuodziai.. Noriu, kad zodis vezys nebutu toks baisus..

Taip, bbg23, būtų gerai, kad išrastų vaistukus, bet kol kas to nėra. Bet juk taip greitai Tavo mamytę surijo ši liga, tikrai labai sunku, kai tokia dar ji optimistė buvo. Kažin ar labai jai skaudėjo? Ar ji galėjo dar valgyti paskutinėmis dienomis? Ar reikėjo nuskausminamųjų?