QUOTE(Daile @ 2010 01 22, 21:14)
oj, kai jautriai sureagavau Samta0204...palaikau tave labai...
Pačios mamą jau išrašė iš chrurginio, visą savaitę statė sifonus (liaudiškai klyzmavo), vakar padarė kolonokoskopija, žarnų nepraeinamumo nėra.
Žinia kaip ir gera, bet tuomet, kodėl mama negali nieko valgyti???
klausimas be atsakymo -galbūt dėl vėžio, gal dėl išvaržos gal nerviškai, gal dar dėl kažko...
Pirmadienį vėl pas gydytojus. Vėl klausimai, vėl atsakymų paieškos.
Pati mama, jaučiasi nerviškai išsekus įtarinėja, kad kažko jai nedasakom, klausia gydytojų ar tai jau jos pabaiga...
tenka po kelis kartus aiškiniti ką sako gydytojai, nes kai baimės akys didelės ir su savo lakia fantazija ji tokius vaizdinius nupaišo
kitą kartą ir pasijuokiam...
Ar mamytė negeria kokių raminančių, kad ir žolelių kokių? Tie įtarinėjimai suprantami. Apie ligelės atsinaujinimą juk galvoja labai daug...Ji jaučiasi tarsi įsprausta į kampą. Jai kyla dėl savo būklės daugybė klausimų, natūralu, kad pagalvoja, kad ne viskas jai pasakoma. Buvo ir man panašiai vienu momentu. Ypač po mano vienos vizito pas gydytoją. Tada atvirai (šiek tiek
) mamytei apsakiau situaciją (klausimas buvo dėl kepenų darbo sutrikimo ), paklausiau, kaip ji sutiktų daryti, susakiau visus "už" ir "prieš", pasakiau gydytojos nuomonę (šiek tiek sušvelnindama
) , ir mamytė tarsi pradėjo pasitikėti - problemas pradėjome spręsti kartu, aptarti taktiką tolimesnius planus dėl gydymo, gerus ir blogus pasekmių variantus... Tiesa, nežinau kaip elgčiausi kitą kartą, jei taip būtų...
Manau, kad susirūpinimo parodymas kartais irgi nėra taip blogai, nei visada sakyti - viskas gerai, nesijaudink , viskas gerai... Štai tada ir gali pradėti kilti įtarimas. Aš čia, Daile, ne tau taikau...bet taip kartais kai kuriems nutinka...
pvz. man , kol supratau, kad problema yra ir slėpdamasis ar maskuodamas pakiliomis nuotaikomis jos neišspręsi...
Stiprybės mamytei ir sveikatos įveikti ir šį etapą - ir vėl groti, groti, groti - ir gyventi savo mylimais ir muzika...
QUOTE(ifauru @ 2010 01 22, 23:42)
Aš iš Klinikų. Mama paguldyta - anąsyk išeidamos iš klinikų matyt "dovanų" gavom po infekciją - ji pas save, aš pas save, o vienodai susirgom. Skirtumas, kad aš beveik be temperatūros kosčiu, sloguoju užkimus, o mamai šiandie ryte buvo 39,6
Jau pora dienų pakilus, bet tokios dar nebuvo. Vakar neutrofilai 0,5, šiandien tik 0,16, uždegimas, neutropenija, bet plaučių nuotrauka nieko blogo neparodė. Gydymas antibiotikais, atsikosėjimą skainančiais ir t.t. Tikimės geriausio, nor į vakrą jau vėl buvo 38,5
Ifauru ir Jums su mamyte sveikatėlės. Žinau kaip yra , pati prieš pora savaičių tą patyriau. Išgys tavo mamytė. Reikia laiko. Laikykitės ir stiprėkit.