QUOTE(Jorky @ 2010 01 21, 20:30)
Turiu klausima: o nuo spinduliavimo slenka plaukuciai ? aisku, tas mums turetu maziausiai rupeti siuo metu, taciau mamyte galvoja ir tikis , kad bent plaukuciai nenuslink, nes jau atauge buvo.
Neturėtų, gal tik šiek tiek paslinks, bet neturėtų nė taip būti. Man spinduliavimo metu atsinaujino mėnesinės, sugrįžo po chemoterapijos praėjus keliems mėnesiams ir plaukai atauginėjo.
QUOTE(DONRA @ 2010 01 21, 20:31)
Adis
na nepykite taip, istikro net sunku paaiskinti, turbut gal ir pati sau bijau garsiai dziaugtis
jei visai atvirai tai juk kas antra diena man dialyzes, transplantacija nesisviecia, turiu 15 % darbingumo... tai tik jus galit suprasti ta "gera gyvenima", nes as zinau ir jus zinot ka reiskia blogai
todel as dabar skraidau kaip ant sparnu, net vasara mes buvom isvaziave su seimyna po Prancuzija, 3 savaites atostogavom ir dialyzes ten dariausi, tikrai viskas imanoma tik siek tiek prisitaikyti reikia
uz tai bijau puikybes riba perzengti, labai noriu gyventi teisingai, daug literaturos prisiskaiciau, ka galima daryti, o ko ne.....
Niekada stengiaus neuzmirst ka teko pereit, del to ziuriu ka gert, ka valgyt, ka galvoti, dabar i joga einu. Nebuvo lengvas tas 4metu kelias, visko buvo ir baimes ir streso ir nepasitikejimo savo jegomis, bet kabiniesi, kovoji, dziaugiesi kad ir paciais maziausiais dalykais, juk is ju viskas ir susideda. Dabar viskas susigulejo, dialyze tapo gyvenimo dalimi kaip darbelis ant puses etato, atsirado palaima ir tikrasis dziaugsmas
to linkiu visoms
DONRA, aš nepykstu ir nepikta esu, gal parašytas žodis kitaip skaitosi. Tik nustebau labai, kad žmonės bijo džiaugtis, bijo nukalbėti savo laimę. Jūsų džiaugsmai dažnai tampa kitų džiaugsmais. Pasakojimas apie kelionę po Prancūziją priminė ir man mano lankymąsi Paryžiuje. Tai rodo, kad nėra neįmanomo, tik reikia labai norėti.
galima gyventi visavertį gyvenimą, kiek tik įmanoma. Jūs va šita savo nutylėta vsasaros istorija kiek man džiaugsmo suteikėt.
Net nepatikėsit...
Puikybė, tai aukštinti save prieš kitus, nesveikas išdidumas, o paprastas džiaugsmas dideliais dalykais ir smulkmenomis yra tik paprastas džiaugsmas. Puikybė gali užpulti nesidžiaugiant, visą laiką tylint. Mintyse viskas glūdi...
Dializės sunku ir tai ką tenka patirti sunku, apsipranti ir vertini tai ką turi. Brangi kiekvieną dieną, kad gali saviškiam labas rytas pasakyti, arba kaip Jums sekėsi Mielieji. Sveikam toks gyvenimas nesuprantamas, kai atsiduri Paribyje viską kitaip vertini. Todėl to džiaugsmo nevenk ir nebijok - nenukalbėsi...