Liutukeee paaiskink mamai, kad ji persiraso tik tam laikui kol yra pas tave, grizus i Panevezi vel uzpildo poliklinikoj lapuka ir automatiskai vel prisiraso pas savo gydytoja, man tik karta teko kelis lt sumoket uz ta perrasyma, as taip del dukros darydavau, kol ja priziuredavo mano mama per gydyma, ji ja prisirasydavo pas save Ukmergej, ten eidavo pas pediatra, kai reikejo ir pas akiu, ir pas kitus specialistus ( mociute buvo nusprendus vaikui atlikt visus reikalingus tyrimus), kai pargrizdavo pas mane i Kauna vel perrasydavau pas savo pediatre
bicki zaidimas, bet bet kuriuo atveju yra kur kreiptis
del pakistuku, esu davus minimaliai pora kart po 1oo lt, atsidekojant ir viskas, na jei turiu apsilankyt pas gydytoja, per kaledas ar velykas tam laike, tai esu nesus saldainiu, bet labai kuklaiia ir minimaliai, nes mano nuomone, nuo to ji protingesne netaps, o maniskiai dar reiia primint, ka ir kada darem, ka cia daba padarysim, na as kai gydzioausi bnuvau labai pasikauscius, tai mes gerai sutarem, as ieinu i kabineta, o ji man: na tai ka raso ten pvz po KT radiologas, as atpyskinu, na bet istiesu man sekesi su gydymu, tiesiog organizmas teisingai regavo ir jokiu dideliu nesklandumu nebuvo, karta tik po 7 chemijos atsiduriau ligoninej su neutropenija, iskart buvau paguldyta ir gydyta, na man sekasi, ir gydytojus teisingus sutinku, ir kiek operavo visad kazkaip sekmingai papjausto, bet as zinokit dar pamokysiu: reikia nusiteikt pozityviai, su gydytoju bendraut graziia, svelniai, as pati nelabai moku, bet stengiuosi, pvz., nepamirstu paklaust ir gydytojos kaip jai sekasi, na ji tokia atvira pas mane, tai visada pasiteirauju, kaip anuke auga, ji ir nepamirsta, kad turiu antra vaikeli ir visada paklausia, reikia prisiminti, kad gydytojas ir zmogus, ir jam buna sunkiu dienu, o dar kiek burnojanciu pacientu uz duru. Na apie atskirus aprasytus atvejus, net nera ka sakyt, kol gulejau karta hematologinima su moteriskem, atvaziuojanciom ten jau kokiam ketvirtam gydymui, ojoj kiek istoriju isgirdau apie tai, kaip paima, o ant rytdienot zmogus numirsta, kai ima is vyro ir sako, bet zinokit mes jau mazai kuom galim padet jusu zmonai, kaip gydo mergina, kuri is kaimo, nera pinigu, nera kas uzstoja ir kiekvienakart gydantis gydytojas keiciasi, net nesugebejo jai pasakyt, kad nupliks, ibruka pas beleka i palata, nei vienas neima nes nieko negaus, na vienu zodziu tie metai praleisti Kliniku koridoriuose mane padare tokia cinike, kaip mano vyras sako, tau jei liga nemirtina - tai neliga.
Gabijai linkiu sekmes ir ramybes, kartais ir pati noriu jau nebeskaityt cia, jau net sapnuoju kartais, kad griztu i skyriu, ale va smalsumas nugali, gerai dar, kad neprazudo