QUOTE(ifauru @ 2010 01 08, 22:27)
Atsiprašau, jei kam nepatiko
*******************************
Jūs, adis, .GABIJA., esat gyvi pavyzdžiai, kad dideli skaičiukai (stadijų, diferenciacijų) nereiškia nieko. Tai tik juodu ant balto užrašyti simboliai. Bet jie skirtingai galioja kiekvienam atvejui.
*******************************
Jūs, adis, .GABIJA., esat gyvi pavyzdžiai, kad dideli skaičiukai (stadijų, diferenciacijų) nereiškia nieko. Tai tik juodu ant balto užrašyti simboliai. Bet jie skirtingai galioja kiekvienam atvejui.
Kad nereiškai nieko , tai nepasakyčiau.G3 irgi.Trys charakiri ant pilvo , viena pjūvis kitur.Mano trijų paskutinių metų eiga tokia: operacija, chemo-6 mėnesiai, po to 3-4 mėn remisija, po to vėl pasiruošimas naujai operacijai.Aš nežinau, kas padeda , ar chirurgų profesionalumas, ar savalaikis židinių nustatymas, o gal man reikia visa tai išgyventi dėl kažko ko aš nesuprantu?Gal tai pamoka, gal išbandymas?Tik tai man sunku ištverti , pavargstu ir psichiškai ir fiziškai.Tik viltis palaiko , kad gal tai paskutinis kartas.
Nepykit ant Elenos.Užvakar išgėriau dvi chlonazepamo , perskaičius visus postus.Skaudu, kad negali padėti .Užmigau 3 val nakties.Jau kiek metų dalinamės savo skausmu ir mintimis , jau atrodo pažįsti žmones kaip artimas drauges.Ir niekaip nesutinku, kad kenčia geriausi žmonės.
Suprantu , kurios pasveikę negrįžta.Jos tiesiog negali vėl draskyti senas žaizdas.Mes visos gerai žinom, kad mūsų ligos žaizdos negijančios.
Žmonės tiesiog nori pamiršti buvusį košmarą.
Šiandien išgyvenai pirmą kruopinę dieną.Išsiviriau beveik pakelį herkuleso, bet valgyti noriu šuniškai.
Linkiu ramios nakties.