QUOTE(.GABIJA. @ 2010 01 08, 11:19)
Jei pavykdavo gerai įsijausti , tai labai gerai.Man tai kažkaip sunku vaizduotę įjungti , vis mintys gyvenimiškos lenda.
Gabija mano matyt panasi galva, man ir vidury maldos gali ateit kokia labai realistiska mintis apie namus, vaikus ir panasiai, na tiesiog nemoka mano smegenine atsijungti, bet as atsikelus per gydyma visa sau sakydavau: as pasveiksiu, as tikrai pasveiksiu, valai dantis ir sakai sau, stovi po dusu ir kartoji, man padedavo Kas man labiausiai padejo - tikejimas savimi, ne kokiom zolem, piramidem ir panasiai, kai mociute pasiule ten nuvaziuoti - as atsakiau, kad piramide yra manyje, va kuo as tikiu, aisku pasitikejimas gydanciu gydytoju, tikslus nurodymu vykdymas kas liecia gydyma, domejimasis liga, nes man to reikia, turiu ir pasveikusia drauge tai ji ypatingai ten nesidomejo, manes paklausdavo jei kas, nes zmogus visiskai kitokio budo ir liuks, ir labai gerai, kiekvienas turi pasirinkti savo kelia, kaip su ta liga susigyventi, nesvarbu, kad as remisijoj, reikia suvokti, kad si diagnoze visam gyvenimui, ji visada su tavimi, ji kaip seimos narys, nes daznai liecia ne tave viena, bet ir tavo seiminykscius