QUOTE(Violettta @ 2012 04 13, 00:27)
Violettta, 13 Bal 2012 - 00:27, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
Violettta, 13 Bal 2012 - 00:27, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
Noreciau isgirsti jusu nesaliska nuomone tokioje situacijoje. nuomojames 1kambari 3k bute, kartu gyvena seimininkes dukra studente. Kambarys buvo nerakinamas, kazkaip pati kai jos nebudavo namie niekad nesu uzejus i kitus kambarius, tai net i galva nesove, kad ji irgi gali landzioti i ta kambari, kai manes nera namie. Po kiek laiko pastebejau, kad daiktai, kuriuos palikdavau vienoj vietoj, stebuklingai atsidurdavo kitoj, vyro slepetes is kambario "nutipendavo" i koridoriu ir pan. Vis kazkaip nenoredavau jai ka sakyti, nes lyg ir susibendrave buvom, nesinorejo jokiu piktumu. Dar po kiek laiko pas ja gyventi atsikrauste jos draugas, pradejom jaustis nesaugiai nerakinamam kambary palikdami savo daiktus, todel isidejom rakinama spyna. Po tokio poelgio ji labai supyko, mazdaug kokios cia spynos mano bute.. Viskas baigesi tuo, kad ji issireikalavo to rakciuko nuo kambario tokiu atveju "jei truktu radiatoriai kai musu nebus namie", bet vis pastebim, kad kambary tikrai buta, nors radiatoriams viskas ok... Kita sav jau turetumem iseiti i kita buta, bet vis galvoju, ar nepasikarsciavom su tuo spynos idejimu... Tikrai negaliu sakyti, kad kas dingo, bet labai nemalonu, kai i tavo erdve be taves dar kazkas uzsuka tau nesant namuose...
Noreciau isgirsti jusu nesaliska nuomone tokioje situacijoje. nuomojames 1kambari 3k bute, kartu gyvena seimininkes dukra studente. Kambarys buvo nerakinamas, kazkaip pati kai jos nebudavo namie niekad nesu uzejus i kitus kambarius, tai net i galva nesove, kad ji irgi gali landzioti i ta kambari, kai manes nera namie. Po kiek laiko pastebejau, kad daiktai, kuriuos palikdavau vienoj vietoj, stebuklingai atsidurdavo kitoj, vyro slepetes is kambario "nutipendavo" i koridoriu ir pan. Vis kazkaip nenoredavau jai ka sakyti, nes lyg ir susibendrave buvom, nesinorejo jokiu piktumu. Dar po kiek laiko pas ja gyventi atsikrauste jos draugas, pradejom jaustis nesaugiai nerakinamam kambary palikdami savo daiktus, todel isidejom rakinama spyna. Po tokio poelgio ji labai supyko, mazdaug kokios cia spynos mano bute.. Viskas baigesi tuo, kad ji issireikalavo to rakciuko nuo kambario tokiu atveju "jei truktu radiatoriai kai musu nebus namie", bet vis pastebim, kad kambary tikrai buta, nors radiatoriams viskas ok... Kita sav jau turetumem iseiti i kita buta, bet vis galvoju, ar nepasikarsciavom su tuo spynos idejimu... Tikrai negaliu sakyti, kad kas dingo, bet labai nemalonu, kai i tavo erdve be taves dar kazkas uzsuka tau nesant namuose...
Su panašia situacija susidūrusioms noriu papasakoti ir savo istoriją. Visai neseniai nuomojomės nedidelį, neišvaizdų ir niekaip kitaip neįspūdingą butą. Tikroji savininkė mirus, kiek supratom, visa giminė dėl jo pešasi, bet kol teisiškai išsispręs už mokesčius mokėti niekas nenorėjo, todėl įleido mus, nuomininkus. Vis dar prisimenu tą butelį kaip didžiausią košmarą būtent dėl šeimininkės dukros, pagyvenusios moterėlės. Mums įsikrausčius, bute paliko aibę daiktų ("jums nereikia, nepatinka, meskit"), kurių vėliau bent keliskart per mėnesį užsukdavo visa giminė (geriausia buvo pasakius, jog mes išvykę atsakas iš kažkokio pusbrolio ar kokio velnio - mes turim raktą, pasiimsim...), nuompinigių nepasidrovėdavo ateiti 6ą ryto, mat dirbo prie buto... galiausiai išsiaiškinę, kada mes dirbam (o dėl darbo specifikos mes namie beveik nebūdavom), kad turim namuose įvairių daiktų, grynųjų pinigų, ėmė lankytis bute kada nori (niekas taip nesitarė, jie raktus turėjo tik tam kad "jei kuris iš jūsų mirtų ar panašiai")... galiausiai taip išėjo kad butą sumanėm pakeisti ir pakeitėm miestus (atsirado darbo ten, kur norėjosi, geresnės sąlygos etc.). Dabartinis butas palyginti su anuo - svajonė. Šeimininkė maloni ir neperspėjus nosies nekiša, nesam maži vaikai, dirbam, tvarkingi, padorūs ir tikrai labai ramūs, tad vargo su mumis jokio. Sumokėjom užstatą, turim sutartį ir ramiai gyvenam. Radom per pažįstamus, tai gal todėl taip pasitiki...
