Raudonojo Kryžiaus ligoninė(RK)

Man placenta sunkiai isejo, bet paskui gyd. ir akusere atidziai apziurejo ar visa.

o kas ten tokio baisaus atsitiko labai idomu ar cia del tos placentos tokia nuomone?

"O šiaip tai baisi ligoninė, kasdien pasąmonėj meldžiuos, kad ją uždarytų - nes tai, kas ten yra - tai smurtas prieš moteris, gimdyves ir naujagimius "

Nu tai kas ten tokio būna, kad tu viena protinga matai tas blogybes, o kitos gimdančios laiko norma? Beje, apie kokią RK rašai - Kauno, Vilniaus?

Apie Vilniaus.

Įžeidinėti nereikia manęs

Pasakysiu vieną palyginimą - patyčios tarp vaikų yra labai paplitę ir todėl daugelio tiek vaikų, tiek suaugusių laikomos norma. Jei jūsų paklaustų apie tai, ar patyrėte tai vaikystėje, žinoma priklausomai nuo jūsų patirties, pasakysite, kad taip, na ..... bet juk taip visi vaikai daro, taip visiems būna, tai normalu, tad ko norėti Mažesnė dalis žmonių visgi pasakys, kad nelaiko to norma.

Daugybė moterų, kurios gyvena su smurtaujančiais šeimyniškiais niekaip nesugeba nuo jų pabėgti, nes negali pripažinti tiesos - neva ''visi juk panašiai gyvena, tad tai kaip ir normalu''. Be to, psichika yra tokis įdomus dalykas - saugodama mus nuo nepakeliamos tiesos, gėdos ir kaltės jausmo ji sukuria ir pasiūlo daugybę iliuzijų apie tai, kad tai meilė, tai toks gyvenimas, tai reikia pakelti ir nešti savo kryžių, nes nes ..... o kokios alternatyvos? Ne kiekviena drįsta jomis tikėti ir naudotis.

Taip ir su gimdymais - tai tokia juoda ir šventa akimirka moters gyvenime, tai toks hormonų šėlsmas, tokia bejėgiška būklė, tai taip ......... Su tavimi gali daryti ką nori - apgauti, duoti ar neduoti epidūrą, suleisti ne tų vaistų, išvadinti kaip tik patinka, palikti, nieko neaiškinti, nors puikiai visi aplink supranta, kaip tu jauties, bet ''jiems reikia dirbti savo darbą''. Deja, ir čia žmonių agresija randa būdų pasireikšti, kaip ir visame kitame gyvenime - mokykloje, darbe ar šeimoje. Įdomiausia, kad agresija reiškiasi tiek sąmoningu, tiek nesąmoningu keliu. Čia į pagalbą ateina mūsų psichika, kiti dar sakytų siela, o aš dar pagalvoju kartais, kad pats Dievas, kuris gina pačią kiekvienos asmenybės esmę nuo tos baisios tiesos ir neleidžia viskuo patikėti, nes jei patikėtum - susinaikintum. Todėl beveik kiekvienos moters gimdymas - nuostabiausias, gydytojas ir akušerė - puikūs specialistai, ligoninė - geriausia. Paskaitykite visus atsiliepimus ir pamatysite daugybę šito reiškinio apraiškų. Kiek daug nutylėjimų čia šitame forume slypi nė neįsivaizduojate. O visi psichiatrai, psichologai ir visi, kas dirba su žmogaus siela žino, kad svarbiausi dalykai slypi tame, kas nutylėta. Ir koks nuostabus ir sudėtingas mechanizmas slypi tame, kad tai, apie ką nori patylėti, virsta ''šauniausiu, nuostabiausiu ir geriausiu''. O jei bandai kažką kalbėti apie tai, kas taip pat buvo realiau - tave visi atmeta, atstumia, nes kiti saugosi nuo to lygiai taip pat, kaip ir tu, todėl atsiranda ''taip negali būti, tu perdedi, ar dar geriau - gal kažkur tavo kaltė čia?'' Tai tokia žmogaus prigimtis, tokia jo siela, tai galbūt Dievas.

Ar galima laikyti moteris, kurios leidžia prigimčiai pasireikšti ir perkeisti viską į gražiau, kvailomis? Jokiu būdu. Aš laikau tai Dievu.

Ar dėl to pateisinamas kitų žmonių į gimdyvę nukreiptas agresyvumas? Ne. Žinoma jokiu būdu. Tai būtų tas pats, kaip pateisinti agresyvų vyrą, kuris tranko savo žmonos galvą į sieną, nes po to ''ji vis tiek jį myli''.
Yra dar vienas labai blogas dalykas - medikai šitą reiškinį gerai pažįsta, juo naudojasi, o kartais ir papiktnaudžiauja. Ką darysi, visi mes žmonės. Tas vyras, kuris tranko žmonos galvą, šitą reiškinį irgi įvaldęs gerai, net nesvarbu kaip - sąmoningai ar nesąmoningai.

Aš niekaip nepateisinu medikų, kurie naudojosi tuo, kai aš gimdžiau

Bet aš jiems dėkinga vis tiek

Ar aš protinga, nes norėjau suprasti viską, todėl viską išsiaiškinau apie tuos dalykus? Taip taip, tikriausiai

Skelbti ar neskelbti šituos naktinius pamąstymus?

Skelbiu, nes tiesa - gėris. Nes man liūdna, kai nieks nesupranta apie ką aš rašau, gal dabar nors kiek aiškiau bus?

Ir iš visos širdies visoms linkiu - gimdykite kaip išeis, o pagimdžiusios sakykite ''tai nuostabiausia diena mano gyvenime, tai geriausias gimdymas, koks tik galėjo būti, tai patys puikiausi specialistai buvo šalia manęs, aš visus myliu, na buvo šiokių tokių nesklandumų (čia bandys prasiveržti realybė, tiesa, bet jūsų sąmonė greitai su tuo susitvarkys: bet ko norėti - toks gyvenimas, nereikia perdaug norėti)'' Žinokite, tai - išgyvenimo sąlyga tuoj po visko
O praėjus tam tikram laikui, kai jau jausitės saugios, galėsite ir iš kitos pusės į viską pažvelgti Tada žinokite - jūs ne vienos

sveikutės, siunčia mane į Vilniu gimdyti, gal patarsit kur geriau kreiptis? Kad jai ką galėčiau su vyru dar pernakvoti likti, kad nereikėtu važinėt

nebent imsit VIP mokamą palatą tada galės ir vyras nakvoti,o su paprasta palata sunku ir pasakyti ar leistų,jei vieta būtų gal ir leistų tik reiktų susimokėti už lovadienius,bet čia jau pats ligoninės personalas pasakytų

Filosofijos filosofijom, bet visgi norėtųsi konkrečių faktų

Dabar kai galiu viską vertinti "blaiviai" tai galiu pasakyti, kad iš manęs atvirai tyčiojosi gydytoja Puzienė Ir dabar prisiminus net pati stebiuosi kodėl tada nieko nedariau. Bet kalbant apie kitą personalą, tai tikrai negaliu pasakyti nieko blogo. Dirbo profesionaliai, buvo mandagūs ir molonūs

Taip, RK yra grieztos lankymo valandos, bet mano atveju buvo kitaip. Palatoje gulejome is pradziu dviese, po to tryse. Visi lankytojai (mano ir kitos mamytes)pasibaigus lankymo valandoms isiedavo, o vat trecios mamytes vyras budavo iki 22 val. Ir sito as niekaip negalejau suprast, kodel vieniem galima but per visa diena, o kitiem negalima. Pabandziau aiskintis... Paiaskejo, kad ta mama gimdant atseit turejo trauma ir del to leisdavo jos vyreliui buti kiek sirdis geidzia (kaip supratau, ta trauma ivyko del gydytoju kaltes, tai RK tikriausiai nenorejo, kad tas faktas iseitu i viesuma). Nors is isores visai neatrode, kad tai moterelei silpna, negera ar pan. Vakarais jau ji vydavo savo vyra, o tas uzsispyres guledavo ant lovos ir viskas...
Apskritai, gimdymas nera gelyciu skynimas ir tikrai ne vienai mamytei buna ivairiu komplikaciju. Bet, pasirodo, vieniem galima, o kitiem ne Siaip to vyro buvimas mane ziauriai erzino, bet aciu dievui, kad tik kelias dieneles teko kentet.

as pritariu
manau per daug cia visos giria ta ligonine, o kai parasai, kad vaiko neziurejo kasdiena, nes kitoms gi ziurejo, tai ir prasideda, oi netikiu, oi taip negalejo but. Bet esme ne ar jus tikit, o parasyt, kad taip buvo ir kad zinotu kitos. Ar manot cia siaip sukuria mamos paraso?
Papildyta:


kazkaip anksciau, kas ateina i sia tema, pasiskaito musu rasliavas, o dabar tie patys klausimai per ta pati... mes cia sau rasome turbut ne kitoms, kad padetu. Na netingekit gi paskaityt, jei jums svarbu, nes cia jau jokios naujos info, o tie patys atsakymai tai vienai, tai kitai...

siulau tau lankytis
Kertelė sielai
Čia galite pasidalinti savo išgyvenimais, jausmais, psichologiniais nagrinėjimais ir t.t

Labai i tema ir cia tinka, nes yra kam idomus ir psichologiniai gimdymo isgyvenimai

Vistiek nesupratau, kas tokio blogo atsitiko ... matyt nemoku skaityt tarp eiluciu ...