Taip puikiai suprantu mamas kurioms vaikai buvo dingę, atsitiko taip ir man. Sūnui buvo 5 m. atsibodo jam kartu klaidžioti su manimi po padruotuves, klausia kada namo eism? Eisim sakau. Nusisukau, atsisuku jo nebėr išmuša karštis, širdis daužosi kaip pašėlus. Apibėgau visą parduotuvę, po lentynomis žiūrėjau, šaukiau vardu nu nėra. Pasitelkiau į pagalbą pardavėjas ( didelė parduotuvė) po parduotuvę, jau lakstome tryse, niekur nėra. Nusprendžiu eiti į lauką, bėgu aplink parduotuvę nėra. Aš panikoje, ir mažai turėdama vilties tikiuosi, gal grįžo namo iki namų viena judri gatvė ir kiek toliau reikia pereiti ne tokia judrią gatvę. Lekiu tekina prie namų jau iš tolo matau smelio dežėje žaidžiantį savo vaiką. Fuuu palengvėjo. Na dabar galvoju gaus pylos. Pradėjau kalbėti, kad nieko nesakius negalima išeiti ir, kad aš labai išsigandau. O sūnus sako - O aš neišsigandau, aš namo parėjau.
Nuo to karto į kišenę dedu kortelę su tel. numeriu, adresą išmokinom atmintinai, ir mokinu kreiptis jei ką į pardavėjas.
nors man taip dar nebuvo, bet galiu issivaizduoti kaip visas gyvenimas prabega per ta laika kol dinges vaikas
Musiske taip buvo dingusi kelis kartus. Bet baisiausia buvo, kai dingo nedidelej parduotuvej- ta parduotuvele aplekiau per kelias sekundes, supratau, kad joje vaiko nera Isbegu i lauka(tame pastate pilna visko-vaistine, tyrimu centras, optika ir tt),salia judri gatve. Na tai taip ir lekiau per visur. Tada ibegau i Rimi. Ir ka gi matau: mazoji stumia maza pirkiniu vezimeli ir "apsipirkineja" sokoladais, saldainiais lyg taip ir turetu but Po to turejom rimta pokalbi
Mano mažoji, kai buvo 3m. irgi buvo visiems streso įvarius.Buvau palikus pas atostogaujančius senelius, o pati išėjus i darbelį. Seneliai vieną rytą, kai mažoji dar miegojo, sugalvojo trumpam nuvažiuot į parduotuvę. Mažają paliko su mano broliu. Tai dukra prabudo, atsirakino duris ir išėjo.. Mano brolis nieko nepajuto, didelis namas tėvų, negirdėjo nei atrakinamų durų garso, nieko. O tėvai gyvena nuosavų namų rajone, grynai šalia namo mašinos važinėja, kartais koks šuo prabėga, žodžiu siaubas. Tai ta mano trimetė visiškai nuoga, be batų išėjo pas netoliese gyvenančią tetą (bent jau pati taip pasakojo - ir ištikrųjų ėjo į tą pusę). Aš kai įsivaizduoju tą vaizdą - eina pusę devynių ryte 3 metų vienas, nuogas vaikas gatve, tai... net nežinau, ir dabar skrandį susuka (o ji paskui pasakojo - tai aš gatvės pakraščiuku ėjau, o mašinos pro šalį tik važiuoja, tik važiuoja... ) Tai paskui kažkokia moteris ją pamatė (jau kokį kilometrą buvo nuėjusį), aprengė savo vaikų išaugtais drabužėliais ir parvedė (gerai, kad dukra pasisakė ir vardą, ir pavardę ir parodė, kur namai). Tai mano tėvai kai grįžo ir pamatė, kad jos nėra, tai irgi lakstė kaip galvas pametę... Gerai, kad gan greit ji atsirado....
Musu dukra taip pat buvo dingus poliklinikoj, kol klausiau eiles prie kabineto, apsisuku ir ner, baisiausia kad ji moka naudotis liftu (jai tada buvo 2.5m.) ir zinau kad gali nuvaziuoti i bet kuri auksta, nesulakstysi tiek, oi kiek buvo strioko ir lakstymo, stengiausi nepanikuoti, tada tik dar labiau viska apsunkina. atejo pati taip ir nezinau kur ji buvo, susitikom prie to pacio kabineto.
As eidama su vaikuciu ten kur judriau ar toliau nuo namu, visada jam i kisene idedu ryskia kortele su mano ir vyro telefonais ir visada perspeju, kad jei pasimesim tai jis paduotu ta kortele tetai ar dedei ir butinai liktu stoveti ten kur jis pastebejo, kad musu nera. Nezinau kiek tai veiksminga, taciau manau turetu (mes taip baisiai issiskyre dar nebuvom)
Papildyta:
Va tiesa pamirsau pasakyti, kadf dabar jau nupirkome meskafona, tai jau problemu tikimes ir nebus, nes betkada galim susiskambinti
Papildyta:
Va tiesa pamirsau pasakyti, kadf dabar jau nupirkome meskafona, tai jau problemu tikimes ir nebus, nes betkada galim susiskambinti
Buvo dukra pasimetus Maximos Bazej, jai tada buvo 1,5m., jos tada mada buvo list i drabuziu kabinas, sleptis po drabuziais, jau tokio amziaus tevus gasdino savo poelgiais , ilgai jos ieskojom bet paskui nusprende vyras paziuret prie kasu, ir radom praejusia uz kasu ir stovincia, bet rami neverke, jai kaip zaidimas, teveli pamate ir toliau i kojas dejo. Šiaip nekarta esa ji pasiklydus ir tu jai aiskink neaiskinus bet nesupranta, kad tevam tai baisiausias smugis, kai jie iesko jos ir neranda. Dabar kai truputi paaugo, daugiau proto įgavo, tai jau kai pasimeta, bet mes surandam, tai apsiverkia, bet niekaip negaliu jai isaiskint, kai ateinam į prekybos centrą kad ji nebegtų kaip akis išdegus, kad pasimes, bet kur tau ir toliau bega.
mes irgi buvom vaiką praganę PC rimi, stovėjom prie kasos, dukrytė stovėjop šalia, pradėjom dėlioti prekes ir nė nepastebėjom jog ji nuėjo, Atsisukam vaiko nėra, išsigandau baisiausiai tas keletas min kai ieškojom buvo visa amžinybė.Pardavėėja labai maloni pasirodė, iškart paprašė informacijai, kad garsiai paskelbtų, tai radom dukrytė prie žaisliukų, nes jai prireikė kastuvėlio
Šiandien nuo ryto galva tai skaudėjo, taip skaudėjo.. Tėvas kaip visada, išlėkė dirbti... o aš lyg ligonis, vos pasikeliu. Bet sugalvojau vaikus papramogaut išvežt į "Megą".
Ir jau prieš važiuojant namo, dar užsukom į Rimi. Su didesniu pradėjom ieškot cocacolos, o mažėlis... čia buvo, čia nėr lėkiau lėkiau per eiles, nu kur ten dvimetuką pamatysi nubėgau prie informacijos, rėkiu "dingo vaikas". Panelė sakė skambinanti apsaugai, kad per savo tv apžiūrėtų pardę.
Trypiam trypiam ten su dičkiu. o neramu neramu. Gal jau mašinų aikštelėj, gal ant to išėjimo rato užspaudė, gal kas piktybiškai išsivedė. Ir galva staiga nustojo skaudėt, tik bliuzonas prie kūno prilipo
ką daryt ką daryt... nei stovėt prie informacijos, nei pačiai bėgt ieškot.. nugi per savo tv apsauga ieško...
ai, lekiu.. ir greitu žingsniu pradėjom iš kito galo pardę "šukuot". Nugis girdžiu, girdžiu savo vaiką džiaugsmingai kažką savo kalba "šnekant"... uffff.. eina sau, vaikšto tarp daržovių ir bazarina
Niekam klausimai nekyla, iš kur, kieno tas vienas vaikas.. visi užsiėmę...
nu kažkaip durnai atrodydavo, kai kitos sakydavo - pasiklydo jų vaikas, galvojau, taip jums ir reikia, žiūrėt vaikus reik.. nu tai "sužiūrėjau". pamoka visam gyvenimui..
Ir jau prieš važiuojant namo, dar užsukom į Rimi. Su didesniu pradėjom ieškot cocacolos, o mažėlis... čia buvo, čia nėr lėkiau lėkiau per eiles, nu kur ten dvimetuką pamatysi nubėgau prie informacijos, rėkiu "dingo vaikas". Panelė sakė skambinanti apsaugai, kad per savo tv apžiūrėtų pardę.
Trypiam trypiam ten su dičkiu. o neramu neramu. Gal jau mašinų aikštelėj, gal ant to išėjimo rato užspaudė, gal kas piktybiškai išsivedė. Ir galva staiga nustojo skaudėt, tik bliuzonas prie kūno prilipo
ką daryt ką daryt... nei stovėt prie informacijos, nei pačiai bėgt ieškot.. nugi per savo tv apsauga ieško...
ai, lekiu.. ir greitu žingsniu pradėjom iš kito galo pardę "šukuot". Nugis girdžiu, girdžiu savo vaiką džiaugsmingai kažką savo kalba "šnekant"... uffff.. eina sau, vaikšto tarp daržovių ir bazarina
Niekam klausimai nekyla, iš kur, kieno tas vienas vaikas.. visi užsiėmę...
nu kažkaip durnai atrodydavo, kai kitos sakydavo - pasiklydo jų vaikas, galvojau, taip jums ir reikia, žiūrėt vaikus reik.. nu tai "sužiūrėjau". pamoka visam gyvenimui..
tokie atvejai dazni prekybcentriuos
Oi buvo strioko ir mums pries metus Airijoj prekybcentry vienam kilometrinio dydzio
Pusvalandi blaskiaus viena toj pardej, apsauginiui ne dorai angliskai nesugebejau paaiskint, kokia mano dvimetinuko megztinio spalva Issikvieciau ir vyra, tas mete visus reikalus, atleke uzduses ... ir kaip tik parduotuves menedzere nusivede mane i saldumynu skyriu: ogi mano grazuolis stovi apsuptas gal penkiu angliskai kalbinanciu pardaveju ir sypsosi Oi kaip ciupau glebin .. Tik prisiglaude vaikis, suprato, kad kiek strioko pridare mamai Net bart nebebuvo jegu, kad pabego
Pusvalandi blaskiaus viena toj pardej, apsauginiui ne dorai angliskai nesugebejau paaiskint, kokia mano dvimetinuko megztinio spalva Issikvieciau ir vyra, tas mete visus reikalus, atleke uzduses ... ir kaip tik parduotuves menedzere nusivede mane i saldumynu skyriu: ogi mano grazuolis stovi apsuptas gal penkiu angliskai kalbinanciu pardaveju ir sypsosi Oi kaip ciupau glebin .. Tik prisiglaude vaikis, suprato, kad kiek strioko pridare mamai Net bart nebebuvo jegu, kad pabego
Musu bernuzelis taip pat buvo mus neblogai isgasdines, kai pradingo is akiracio Vilniaus Akropolio Maximoje. Mes jau prie kasu stovejome krovemes prekes, sumokejom, atsisukam o grazuolio ne kvapo. Nulekem pridavem tases, per mikrofonus jau pranesinejo kaip atrode dinges berniukas, as visa apsiasarojus laksciau is vienos puses i kita, vyras praleke visa Maxima, zodziu, vel susitinkam... nieko!! Ogi ziuriu musu vyrukas ramus ateina, as stveriau ji, apkabinau, jau tik is laimes asaros byrejo, tas nesuprates kas vyksta, lyg niekur nieko sako buvo isejes pasivaiksciot i lauka, musu palaukt Visa laime, kad viskas gerai baigesi, o dabar nuolat parduotuvese laikau prie saves
O antra istorija su labai netgi laiminga pabaiga, bet isgasdino NEREALIAI. Buvom isvyke pasisveciuoti i Airija pas broli. Zodziu dvieju aukstu namas, popiete, vaikai miega antrame aukste, as pirmame tvarkausi. Mazoji pabudo anksciau uz sunu, pasiemiau ja i apacia, pridejau zaislu ir nutariau iseit parukyt... Tai uztruko maximum 5 minutes. Ieinu i kambari mazoji "prikrovus" i pampersa, na ka gi as ja ant ranku ir einu i virsu "sutvarkyt". Ateinu, kambaryje nera sunaus Galvoju.. apacioj jo irgi nemaciau..Zodziu perlekiau turbut per sekunde visus kambarius, net i spintas lindau ieskot.. nera vaiko As atlekiu i apacia jau net rekiu brolienei kad vaiko nera, dingo.. Ji dar karta per visa nama apleke, namie saukiu, nu niekas neatsiliepia, as likau su mazaja, broliene kaip stovejo taip isleke is namu ieskot.. As jau telefona paemus skambint i policija, ir nerviskai kol sujungs, saukiu sunu vardu. O sis.... islenda is po lovos svetaineje ir sako, as norejau pasislepti.. Zinokit ta minute norejosi ir "prilupt", ir aprekt, ir apsiverkt is laimes. O jau kokia geda kai broliene gryzo su tapkem visa perbalus ir niekur jo neradus Zodziu vyrukas turejo atsiprasyt, na ir aisku be berzines koses si karta neapsiejom
O antra istorija su labai netgi laiminga pabaiga, bet isgasdino NEREALIAI. Buvom isvyke pasisveciuoti i Airija pas broli. Zodziu dvieju aukstu namas, popiete, vaikai miega antrame aukste, as pirmame tvarkausi. Mazoji pabudo anksciau uz sunu, pasiemiau ja i apacia, pridejau zaislu ir nutariau iseit parukyt... Tai uztruko maximum 5 minutes. Ieinu i kambari mazoji "prikrovus" i pampersa, na ka gi as ja ant ranku ir einu i virsu "sutvarkyt". Ateinu, kambaryje nera sunaus Galvoju.. apacioj jo irgi nemaciau..Zodziu perlekiau turbut per sekunde visus kambarius, net i spintas lindau ieskot.. nera vaiko As atlekiu i apacia jau net rekiu brolienei kad vaiko nera, dingo.. Ji dar karta per visa nama apleke, namie saukiu, nu niekas neatsiliepia, as likau su mazaja, broliene kaip stovejo taip isleke is namu ieskot.. As jau telefona paemus skambint i policija, ir nerviskai kol sujungs, saukiu sunu vardu. O sis.... islenda is po lovos svetaineje ir sako, as norejau pasislepti.. Zinokit ta minute norejosi ir "prilupt", ir aprekt, ir apsiverkt is laimes. O jau kokia geda kai broliene gryzo su tapkem visa perbalus ir niekur jo neradus Zodziu vyrukas turejo atsiprasyt, na ir aisku be berzines koses si karta neapsiejom