Pasiklydo prekybos centre

Labas visoms.Ir mums taip yra buve. Tai informacijoje sedincia randu, tai atsistoja kurnors ir verkia, arba visai nesijaudina ir zaidzia sau.

Buvom ir mes savo vaiką praganę tik ką atidarytam PC Big. Nesusikalbėjom tarpusavyje - man pasirodė, kad vaikas su tėvu liko, o vyrui - kad su manim nuėjo. O vaikas nėrė paskui mane, tada persigalvojo ir apsisuko pas tėtį, o šis jo nepamatė užsispoksojusio į naują pirkinį ir nukeliavo . Tai gerai, kad aš neradau ieškotos parduotuvės ir po 5 min. paskambinau vyrui. Kausiu, kur esat? O jis man - esat??? Esu tik aš, o jūs kur? . Nu, siaubas buvo, puolėm atgal ieškoti ir radom prie tos kasos, kurioje už pirkinius mokėjo vyras. Ir apsagos darbuotoja jau priėjusi buvo ir ne vardo klausė, o tardė vaiką iš kur naujas žaislas rankose? Maždaug, ar pirktas? Ar apmokėtas??? Na, šokas man buvo nuo tokių jos veiksmų - ne tėvų ieško, ar skelbia apie vaiką rastą/pasimetųsį, o rankose (NUPIRKTĄ!!!!) daiktą nužiūrinėja ir tardo vaiką, ar per kasas neišnėšė - trūksta žodžių . O vaikas tai nedidelis . Gerai, kad mūsų primokintas yra nesiblaškyti, stovėti vietoje, verkti garsiai ar prie apsaugos darbuotojo eit ir pagalbos prašyti, nes jis labai judrus ir dažnai nesugaudom jo - vis kur nors nuklysta, o paskui atsranda kur ar šaukti pradeda . Bet čia mes kalti buvom , kad palikom nesusikalbėję savo mazgį .

Turbut daug kam taip yra buve.Mes savaji tai mokom ,kad stovetu kaip ibestas toj vietoj kur pastebejo,kad pasiklydo ir garsiai sauktu MAMYTE!!!!!!!!!!!!!

maniskui kartais nesinori eiti kartu su manimi,tai jis puola begti gilyn i PC,net neatsisukdamas ir laksto po skyrius.Dieve,o man kartais tenka pemetus vezima begti is paskos ir vytis.Jam tai atrodo atrakcija ir kvatoja,bet kai as ji zinau,tai man baisu,kad jis tarp zmoniu pasiklys,o tada nei jam,nei man gerai nebus. ir ieskok.juk baisu butu,net akimirkai kazkur praganyti vaika

Mūsų mažoji irgi nuolat mums krečia pokštus parduotuvėse, tik mums nebūna juokinga - lakstom kaip išprotėję. Lig šiol dar kažkaip pavykdavo surasti neskelbiant paieškos

Mūsų vyresnysis buvo pasimetęs... Bet kol vyras ieškojo, o aš su mažuoju stovėjau ir laukiau, išgirdom pranešimą, kad vyrukas laukia mūsų informacijos centre. Pasimetęs jis nuėjo prie pardavėjos ir paprašė surasti jo tėvus. Buvom labai nustebę, nes sūnui niekada nesakėm kaip elgtis tokiu atveju... nors labai džiaugėmės, kad jis tokis sumanus. Aišku, save tai barėm, kad nepagalvojom, jog tokia situacija gali nutikti...

Mum irgi taip nutiko, tik radom patys. Bet jausmas tai visai nemalonus. Viena karta tai pamaniau jei pabėgsiu dar čia pažiūrėt ir nebus, tai turbūt nualpsiu. Bet radau. Nors maniškis linkęs taip papokštaut, pvz aš nueinu kokio skarmalo pasižiūrėt, tik žvilgteliu atidžiau atsisuko mano princelio jau nėra šalia ir kiek sakau, kiek kartoju, kad reikia šalia stovėt, visvien tas pats. Tai stengiuos kuo mažiau su juo eit į parduotuves, nes kartu gaunasi ne apsipirkimai, o nervinimasis. maisto prekių parduotuvėse tai į vežima įsodinu, paskui prekem apkraunu, bet užtai niekur nepabėga.

Mano dukrytė neseniai buvo pradingusi PC Gedimino 9. Aš batus matavausi, o ji šalia sukiojosi. Kol grąžinau pardavėjai, ji išlėkė lauk iš tos parduotuvės, aš išeinu - o jos ni duhu ni sluhu visame aukšte Jau buvau pas apsauginį (šalia stovėjo) nulėkus paklausti, ar nematė vaiko Ačiū dievui, tada gana greit radau nuvažiavusią į kitą aukštą ir bebandančią toliau dar keliauti

Bet baisesnis įvykis prieš porą sav. buvo anytai, ji su maže nuėjo pasivaikščiot po senamiestį (beje, anyta iš Latvijos, lietuviškai nemoka ir miesto nepažįsta), užėjo į bažnyčią užsakyti kažkokių atlaidų ar pan. Tai kol kunigui padavė pinigus, mažė ramiai apsisuko ir išnėrė iš bažnyčios Anyta išpuola laukan - jos NIEKUR nėra, žmonių - milijonas (buvo kažkokia šventė), nors vidurdienis, pilna įkaušusių kompanijų, turistų, pankų ir tt -žinot, kaip Vilniaus senamiesty būna

Tai ji kiek palaksčius skambino mums, vyras iš kart išlėkė, aš su temperatūra (pirma d. po operacijos, dar nelabai vaikščiojanti) irgi belen ką ant savęs susimetus iškurnėjau. Einu kaip kokiam košmare - buvo jau praėję gal 15 min. nuo jos dingimo - ir prisimenu baisias istorijas iš vaikystės: mūsų kieme Šėškinėj buvo pora vaikų dingę ir neabeatsiradę Ir dar vyras paskambina (jau virš 20 min. buvo praėję) - nerado. Jau ėmiau telefoną skambinti policijai, bet paskambino anyta ir pranešė, kad aptiko ją pas kažkokią elgetą. Ji pasirodo buvo mačius jas anksčiau ir kai pamatė beblūdinėjančią vieną, sulaikė (aišku, mažei įnirtingai besipriešinant). Ta moteriškė pati vos smūgio negavo laikydama mūsų besispardančią ožką, o anyta kai jas atrado, tai iš kart jai visus pinigus kiek turėjo, ir atidavė.
O mažė, man atrodo, taip ir nesuprato, kad negalima šitaip daryti...

Kai mano mazulei buvo gal 3.5metu, nuejome i zaidimu zona Kauno Maximoje prie bazes. Dukra palikau zaisti, o pati nuejau apsipirkti i apacia. Po kokios valandos pakeliu akis, gi stovi mano apsiverkusi mergyte tarp tualetinio popieriaus ir klozeto valymo lentynos. Net kojos sulinko, supykino ir apsiverkiau. Pasirodo, jai prisireike mamytes. Mazule prase 'priziuretoju' mamyte pakviesti, bet jos nekreipe i ja jokio demesio. Tada, mano drasuole, nusprende pati susirasti mamyte . Niekas jos nesustabde, kai ji pati viena apsiave batelius ir viena pro vartelius isgrybavo is vaiku zonos. Niekas nesustabde, kai ji kazkokiu budu sugebejo atsidurti prekybos centro pirmame aukste (laimei, kad ne gatveje). Niekas nesustabde, kai vienas mazas zvirbliukas apsiverkes klaidziojo po Maxima ir ieskojo mamytes.

Nuejau pas tas vaiku 'priziuretojas' aiskintis. Ne viena manes neatsiprase. Pasake, kad pati esu kalta, kad mano vaikas isejo. (klausimas - ka jos tada ten veikia?) Skambinau firmos savininkui, kuris pamyke kazka, bet tikrai neatrode labai susirupines siuo reikalu.

Siaubas!! Trūksta žodžių.....Pabaisos, ne prižiūrėtojos.

Saviske irgi buvom pamete. Gerai , kad greit radom. Veziojom svecius irgi su vaikuciais po miesta. Tad musiskei teko uzleist savo vezima. Sustojom kazka paziuret tik nusisukau minutelei, o mazosios jau nera. Puolem visi ieskoti.
Vyras surado autobusu stotelei uz kokiu 300m nuo musu, stovint eileje lipti i autobusa. Dar akimirka ir galejo ilipus nuvaziuot. Vakare zmoniu daug vairuotojas galejo net nepastebeti, kad vaikas vienas ilipo. Tad radus pradingele man dar baisiau pasidare, net mintis nebutu kilus, kad 2metu vaikas taip sugalvotu.

Maniškis Kaziuko mugėj pasimetęs buvo, gerai ,kad greit susigaudė kad tėvų nėra, pradėjo verkt, šaukt mamą radom už koių 10metrų nuo mūsų, bet streso užteko