QUOTE(cezi @ 2009 12 21, 21:58)
cezi, 21 Gru 2009 - 21:58, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:
cezi, 21 Gru 2009 - 21:58, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:
o šiemet jau išdryso prisistatyti prieš visus (vaidino jie ten talentų šou), aišku miksėdamas ir labai lakoniškai, bet pasakė - Mano vardas Haris
Rita, ar jau vedi dienoraštį, nes jei ne, tai aš pradėsiu kolekcionuot tavo postus!!!!!
o šiemet jau išdryso prisistatyti prieš visus (vaidino jie ten talentų šou), aišku miksėdamas ir labai lakoniškai, bet pasakė - Mano vardas Haris
Rita, ar jau vedi dienoraštį, nes jei ne, tai aš pradėsiu kolekcionuot tavo postus!!!!!
nea

nevedu dar

Kad čia forume jeigu ką parašau, tai toks tarsi ir bendravimas, o jeigu pati sau bandau - tai tik bliaunu ir apibliaunu visą klaviatūrą

Nenoriu, kad gautųsi taip graudžiai, juk šių vaikų sutrikimas nėra graudus, jeigu kitaip į jį pažiūrėti. Aš jau save dresiravau milijonus kartų ir, rodos, buvau išmokus sakyti "myliu savo vaiko negalę", bet va tokiom akimirkom, kaip kad per šventę, tiesiog pradingsta viskas ir neįmanoma tiesiog susikontroliuoti
Tiesa, jūsų Cezi žinutė apie jūsų sūnelį labai pradžiugino ir vėl emociškai pastatė ant kojų - širdis dainuoja skaityt, ypač tą sakinį, kurį pracitavau aukščiau...
QUOTE(Sviesioji @ 2009 12 21, 23:16)
Sviesioji, 21 Gru 2009 - 23:16, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:
Sviesioji, 21 Gru 2009 - 23:16, paraĆ…ļæ½Ć„ā€”:
Taciau zinau atveju (kitam mazam mieste), kur tevai pareikalavo is mokyklos valdzios, kad ju klaseje nesimokytu vaikas autistas. Jei musu valdzia sviestu zmones, to tikrai neatsitiktu.
Svietejiska misija turi atlikti valstybe. Bet sioje srityje Lietuvoje "laukiniai vakarai".

Taciau zinau atveju (kitam
mazam mieste), kur tevai pareikalavo is mokyklos valdzios, kad ju klaseje nesimokytu vaikas autistas. Jei musu valdzia sviestu zmones, to tikrai neatsitiktu.
Svietejiska misija turi atlikti valstybe. Bet sioje srityje Lietuvoje "laukiniai vakarai".
vien tai, kad tai nutiko mažam mieste, jau daug ką pasako - čia dideli miestai yra kaimai, o ką jau apie mažus... Manęs tai nenustebino kažkodėl šitas jūsų papasakojimas apie vaiko išmetimą iš klasės. Bet...
Šioj vietoj priklauso viskas tik nuo žmogaus, nuo asmens - jeigu mokytoja (ar kas ten atsakingas), o taip pat ir mokyklos valdžia būtų atkišusi rankas į vaiką autistą ir nustačiusi poziciją "mes tau padėsim, mes tave mylėsim", tuomet ir tėvai nereikalautų sunkiai blaiviu protu suvokiamų dalykų. Dalis būtų informuoti apie sutrikimą ir mokymosi su tokiu vaiku kolektyve perspektyvas, o kitiems beliktų susitaikyti, kad kitaip nebus... Išmetė jie tą vaiką, ar ne? Jeigu taip, tai jie padarė ledkalnio dydžio meškos paslaugą savo vaikams ir patys sau - kad ir kaip skaudu to vaiko tėvams, bet jų vaikas ir jie patys čia mažiausiai nukentėjo. Tiesiog ten auginama dar viena grupelė baltų ir pūkuotų šiltnamiukų, kurie iš šiltamio išėję virs paprasčiausiai šaltais, bejausmiais, beveidžiais, užuojautos ir supratimo neturinčiais individais... O štai autistukui ir jo tėvams tai jau negresia
Dėl švietėjiškos misijos. Žinot, Bulgakovas rašė -
kad valstybėj būtų tvarka, pirmiausia kiekvienas turi išsišluoti savo kiemą. Tai čia galima šimtą proc. pritaikyti. Kiekviena šeima, kiekvienas tėvas ir mama šią misiją turi pradėti pirmiausia nuo savęs. Džiaugtis, kad gyvenu sveikai ir laimingai yra mažai, tai tuščias reikalas. Kiek iš mūsų (visuomenės mastu) kartu su vaikais lankome beglobius vaikus, gyvūnus, vienišus senelius? Kiek iš mūsų matydami neįgalų ar seną žmogų šalia, pasisiūlome jam padėti ar paprašome savo vaikų, kad pasisiūlytų? Kiek esame išgelbėję benamių gyvūnų? Kiek kartų padėjome asocialioms šeimoms, nepasipiktindami, prageria jie tą pagalbą ar ne? Ir kaip įtraukiame į šią veiklą savo vaikus? Niekaip! Jeigu ir susigraudiname kasmet prieš kalėdas, matydami kokios nors "gerumo akcijos" reklamą per teliką ir tylomis nelabai patenkinti, bet kadangi artėja kalėdos, tai kaip ir reikėtų "gerą darbą" nudirbti, pervedame kelis litus sms'u... Tuštybių mugė. Nes beglobiai laukia gerumo kasdien, ne tik prieš kalėdas. O neįgalieji laukia širdžių šilumos ir pagalbos kasdien ir visur, ne tik tada, kai tai atsitinka artimojo šeimoje... Vartotojai vartotojai vartotojai. Ir kol tokie būsime, apie jokius valstybinio masto švietimo projektus negali būti nė kalbos. Gal verčiau, užuot piktinęsi, kodėl nevyksta tie projektai, pradėkim jau šiandien pat auginti kartą (kurios jau greičiausiai nebesulauksime užaugusios, bet gal sulauks mūsų vaikai ar anūkai), pasižyminčią supratimu, užuojauta, noru padėti ir priimti žmones tokius, kokie jie yra, su visomis jų ligomis, keistumais ir ydom...