Pabaigiau
Marita Conlon - McKenna "The Magdalen", nei vakaro nesulaukusi

Skaudi ir liūdna knyga. Veiksmas vyksta Airijoje, šeštojo dešimtmečio pradžioje. Jauna mergina iš Vakarų Airijos pakrantės kaimelio, palikta mylimo vaikino, už kurio svajojo ištekėti, pasijunta nėščia, visa jos šeima labiausiai pergyvena dėl to, "ką žmonės pasakys", ir išsiunčia ją į Dubliną, į "Magdalenos skalbyklą" - "puolusių moterų" prieglaudą, kuriai vadovauja vienuolės. Ten ji gyvena kartu su kitomis "Magdalenomis"ir nuo ryto iki vakaro sunkiai dirba skalbykloje (net ir paskutiniais nėštumo mėnesiais). Magdalenos gali praleisti keletą savaičių kartu su savo naujagimiais, paskui jie atiduodami į vienuolyno našlaičių prieglaudą, vėliau įvaikinami. Moterys tada gali grįžti pas savo šeimas (jei šeimos nori jas priimti) arba likti prieglaudoje ir toliau dirbti skalbykloje. Išeiti iš prieglaudos kartu su savo kūdikiu, kad pradėti savarankišką gyvenimą, praktiškai neįmanoma, o jei kuri moteris pabėga, jos intensyviai ieškoma, netgi pasitelkiant policiją. Užuojautos ir supratimo iš vienuolių geriau nesitikėti - iš "puolusios moters" laukiama tik atgailos už savo nuodėmes ir dėkingumo už suteiktą pastogę, už kurią ji susimoka sunkiu darbu. Žodžiu, knygoje piešiama išvirkščioji katalikiškosios Airijos pusė, ir labai jau negraži ji man pasirodė

Stiliaus prasme knyga labai "nežiba", bet paperka ir įtraukia pasakojimo nuoširdumas ir tikroviškumas. Į pabaigą net apsiašarojau

Ir iki paskutinio puslapio vis tikėjausi kitokios pabaigos...
Forget the Pain, ar ne tu norejai sios knygos?
QUOTE(madrugada @ 2010 01 06, 14:35)
Aciu, paskaitinesiu

QUOTE(langana @ 2010 01 06, 13:33)
Oi, Jurzole, kaip pavydziu (baltai), kad gali laisvai skaityt angliskai
Nepasiduok, skaityk kasdien po truputi, ir ne nepastebesi, kaip ir tu laisvai skaitysi, ir net greiciau, nei tikiesi

As si procesa jau su dviem kalbom perejau, anglu ir olandu. Pradzioj buna tik sunkus darbas, paskui ima darytis vis idomiau, kaip tu ir rasei, supranti kokia nors idioma ar atpazisti zodi, ir taip gera pasidaro

Kol staiga susivoki, kad jau ir zodyno beveik nereikia... Per kancias i zvaigzdes!