Ar abejojote prieš įvaikinant?

Mano abu įvaikinti tikri broliukai pasako, kad vežk brolį atgal, manęs vieno užtektų. Kai susipeša dėl ko nors...

Konkurencijos visiškai išvengti nepavyks bet kuriuo atveju, kur keli vaikai kartu.

mano tėtis buvo pareiškęs "vežk tu ją atgal" po eilinio isterijos priepuolio. bet paskui abu labai mielai spalvindavo paveikslėlius.

O man ir kažkaip neramu, kaip sutartu vaikai...Vieną įvaikintą auginu jau du su puse metu, jis jau visas vyras, ka tik 4 metai suejo...Galvojame, kad reiketu broliuko...Kazkaip galvoju, kad pats laikas butu - kad nebutu didelio skirtumo tarp vaiku, kad nebutu vienas, kad ismoktu dalintis, rupintis...Bet kai prisimenu visą adaptacijos laiką, oi kaip bijau, ar jiems abiems meiles uztektu...Su vienu tai kazkaip viskas lengviau, paprasciau...Tikrai pareiks, kad man jau nebereikia, nebenoriu ir galite isvezti...Sunku bus karaliu is sosto isversti

o jeigu biologinį vaiką iš sosto reiktų versti? sūnėnas buvo pareiškęs, kad jam "ačiū, nereikia tokio, kuris naktimis rėkia ir kamuoliu nežaidžia"

Cia yra mano vaikas...As galeciau pripasakoti, kaip ji gimdziau ...Todel, man taip ir neramu - kaip mano vaikui seksis...Neramu, ar as dviem susitvarkysiu...Man atrodo, kad sie vaikai yra zymiai jautresni...Kamuoja kazkokia baime, nerimas...
Visiems is sosto sunku isvirsti
O jus suneno pasakio pasitenkite nepamirsti...Suagus bus daug juoko...Tikrai graziai sudeliojo...

sveikutes. netikiu mamytem , kurios sako,kad neturejo jokiu abejoniu del vaikelio. taip nebuna ,manau, jei turi sirdi ir prota, kurie amzinai tarp saves gincijasi, iskyla ir pamastymu. labai aciu, SUNUTEI, MrsRAT, UTEI ,KARUSEI uz nuosirdzius pokalbius, patarimus. jus merginos, visos nerealios , ir daug sekmes jums gyvenime. as irgi laukiu savo dukrytes, tikrai yra baimiu, kaip sutars mano princas 4m.7 men. siai dienai jis nori seses ne maziau nei as dukrytes, bet juk , tikrai tikiu, kad paskui bus : vezk ja atgal, ar pan.. juk jie vaikai. jis supranta zino, is kur ja parvesiu, kad as jos negimdysiu. bet juk esme yra tame , kaip i tai ziuresiu ir ka padarysiu tada AS. nes juk tik mes mamos zinom, kaip tvarkytis su savo vaikais, kada ,kuriam ir ka pasakyti. tai juodas darbas ir turi but begaline kantrybe. as zinau tik viena , kad del saves neabejoju ir man uzteks kantrybes ir meiles abiem maziam - savo bio ir idukrintai lelytei. o kursai tam ir yra , kad padetu prichologines baimes pastatyt i vieta, o pamastymu turim ir turesim visos. tai labai normalu.
labai aciu Karusiai as, mama, auginanti 3 vaikus, turiu omeny patirties tai turiu daug, radau tokiu perliuku jos pasakymose , apie laikroduka-palauksiu as, paskui tiek pat palauksi tu - cia fainai, geras budas su jais tartis ... mane ,kaip ir Ute, labiausiai tik neramina, del vaiko pasirinkimo.. kas jei pirmas pasiulytas vaikas ,nu man nelips visai, ziuresiu ir nejausiu nieko. zaviuos mamytem, kurios skaiciau ,gal kitoj temoj, rase : nusprendem ka pasiulys, ta ir imam, tai musu... nu as bijau, kad man taip neiseina, esu gal perdaug jausmu zmogus, o kas jei nieko nepajusiu. is kitos puses vaikas ne daiktas, tas nepatinka, to neimu..negerai, tai Dievo dovana, lauki eilej ilgai, pasiulo, o tu neimi...baisu. bet jei nejausiu jai nieko. va to tai bijau. ir kaip pasakyt priezasti: sorry ji man nelimpa. to tai bijau. nepasmerkite uz atviruma.

Jau kažkada rašiau, kad mano dičkis visai "nelipo" kol lankėme. Jūsų abejonėse daug racionalaus grūdo. Biovaikuose atpažįstame savo ar mums brangių žmonių neverbaliką: specifinius judesius, mimikas, rakcijas. Priglobto vaiko natūralu , kad taip pat viso to norime bent jau priimtino. Gi vaikams norisi taip pat atpažinti kažką artimo globojančiame veide, judesiuose, bet jau neatstumiannčio. Iš dalies pagal tai renkames savo gyvenimo partnerius, draugus. Vat VTAT skiriant vaiką, į tai visiškai nėra galimybių atsižvelgti, nebent tiesiog atsisakymą pagrįsti tuo "nelimpa".
Su dičkiuku bendravimui iki šiol reikia didesnių pastangų. Tai, kas vaikui natūralus elgesys, mums sunku priimti kitaip, kaip maivymąsį. Tiesiog reikia daugiau pastangų, apsunkinamas santykis visiems. Nepaisant to, dabar mes susiderinom - daugiau mažiau: vaikas vengia kai kurių savo mimikų, aš kai kurių savo elgesio detalių. Mylim vienas kitą be galo, tik gal truputį viskas sunkiau negu su mažėliu. Nors vyresnėlio raida, intelektas daug sėkmingesni, negu mažio, o vat emocinį artumą reikia išdirbti sunkiai. Su mažėliu emocinis artumas lengvai kuriamas. Bet, sako, taip ir su bio būna (atsigimsta į nekenčiamą uošvę ). Dabar net mintis nekyla, kad galėjau rinktis... jie tiesiog mano, mano mano...visi mano tiek kiek mano

As pirma pasitaiukse mergaite neimiau gavusi anketa perskaiciau apie sveikata ir net navaziavau, antra paemiau man ji nebuvo atstumianti bet meles irgi nebuvo.

zaika2, pasakykit kaip neemet,paskaiciusi apie sveikata. kokia situacija. jus sedit pries VTAT darbuotojas, paskaitot anketa, ir sakot neimu ???
Nu nesuprantu, man baisoka. kaip jus pasaket ?

Ne nu jeigu pries mane pateikia du lapus diagnoziu kuriu viena uz kita baisesnes (Vtat purto galva sako nei jus vaziukite nei ka ne diagnozes o siaubas) ir pasekmes vienos is diagnoziu gali buti visikai neigalus vaikas ateityje t.y darzove.
As manau kad visu pirma reikia skaityti popieriu ir netraumuoti vaiko savo berikalingais apislankymais.
Beje ta pati karta kai atvaziavau paimti anketos man pasiulytos mergaites Vtat pasiule man kita mergaie ,mano pupa uoga, jos teismo sprendimas buvo neisiteisejas ir kaip tik viena pora jos atsisake taigi vienai mergaitei parasiau atsisakyma kitai gavau siuntima.

SUPRASKIT MANE TEISINGAI, AS KLAUSIU TIK DEL SAVES, NES LABAI BIJAU TOKIOS SITUACIJOS, PATIRTIM PRASAU PASIDALYT. NIEKO NEDYVIJU. TIK LABAI SUNKU. ACIU.

Na VTAT moteriske man paduodama lapa iskarto paske kad ivaikinimo tarnyba atsiunte pasiulyma bet jus kogero jos neismite, o tada padave tuos du lapus.