
Smalsu pasidarė, kas gi dažniausiai neramina, kai pradedate galvoti apie įvaikinimą. Prisiminkite save, kai tik pirmą kartą pagalvojote apie tai jog reikėtų įsivaikinti ar pasiimti globoti vaikutį, dėl ko širdelė virpėjo ir kaip su tuo susidorojote, kas nuramino?
Mes su vyru pamąstėm apie įvaikinimą. Tikriausiai labiausiai neramu dėl didžiulės atsakomybės, kažkaip baisu, nes įsipareigojimas visam gyvenimui ir norisi, kad to vaikelio gyvenimas būtų kuo geresnis, bet gyvenime visko pasitaiko ir negali už save kartais atsakyti, ta prasme nežinai kas gyvenime nutiks, o čia pasiimi auginti vaikutį ir .... Žodžiu, tikiuosi supratot

Taigi, o kas jus labiausiai neramina/neramino?