QUOTE(Ute @ 2014 03 03, 12:55)
Kelčiau klausimą, ar tai viso labo psichologinė nuostata, ar ne.
Maždaug ar tėvai bio-vaikus ir įvaikintus myli skirtingai, o bio-vaikai būtent psichologiškai jaučia didesnę nuoskaudą jei problemų kelia įvaikintas vaikas.
Jei tai ne psichologinė nuostata, tai tas pats turėtų galioti ir įmant globai dar vieną vaiką ar įvaikinant dar vieną vaiką (pvz. tokiu atveju kaip mūsų). Naujo globotinio/įvaikio atsiradimas turėtų būti nusikalstamas jau esamo globotinio/įvaikio atžvilgiu.
Ne - abiems vienodai reikia PADIDINTO dėmesio ir įdirbio (poreikis gali būti skirtingas ir kokybe, ir kiekiu) dėl tų pačių (niuansai skirsis) priežasčių.
Papildyta:
Ar trikdo, ar grūdina, priklauso, manyčiau, nuo kokybės ir pajėgimo spręsti daugybę problemų...nemanau, kad neįmanoma...manau, kad tai įmanoma nedaugeliui.
Na va, ruošiatės sumažinti šilumą šiltnamyje, net jei jos per daug, augaliukai pripratę būtent prie to kiekio.
Mane sukrėtė Andro patirtis. Tikiuosi, kad dar žiauresne čia bus pasidalinta truputį vėliau, kaip įvaikinti vaikai gali paveikti biologinių vaikų aplinką. Pasitaiko problemų, kurios neįmanomai sunkios objektyviai ir neįveikiamos. Būna, kad problemas užauginame patys, jų laiku nepastebėję. Pasitaiko taip sužeistų vaikų, kad jie negali augti su JOKIU galimu konkurentu ir reikalauja visaapimančio dėmesio, t.y. vienas iš auginančiųjų turėtų nedirbti.
Yra, kad problemos vaikų aprašuose sutirštintos, bet yra ir atvirkščiai - esminės nuslėptos. Net nenuslėptos, tiesiog psichikos ligos vaikams near diagnozuojamos.
QUOTE(166cm @ 2014 03 03, 14:09)
dėl bio ir globotinių:
viskas priklauso nuo situacijos šeimoje. Bent maniškės auga šiltnamio sąlygomis ne materialine prasme, o laiko, dėmesio, meilės atžvilgiu. trim mano biovaikams tenka tėtis, mama, dvi jaunos močiutės, du jauni seneliai, dvi jaunos prosenelės. ir visi 300m spinduliu, visi mylintys, dovanojantys, bendraujantys, nesimušantys, negeriantys, net nerūkantys, kartais pabarantys. Tetų jau neskaičiuoju
tai esu įsitikinus, kad priėmus į šeimą vaikutį ar du, įvertinus tinkamą amžiaus skirtumą (esu ir skaičius, ir patyrus, kad per mažas amžiaus skirtumas tarp vaikų kelia konkurenciją, o vaikai iš gn dažnai dar labiau kaunasi už būvį), sudarius buities sąlygas, galima namų šiluma visiems pasidalinti.
jeigu ne mes, tai kas kitas?
o šiaip juo mažiau beglobių vaikų, tuo mažiau bus potencialių narkomafijos, prekybos žmonėmis aukų, tad ir savo patiems vaikams kuri gražesnę visuomenę. ir pavyzdį rodai tinkamą. Ir spręsdamas problemas, įveikdamas sunkumus, o ne plaukdamas su minia pasroviui, siunti tam tikrą žinutę apie pilietiškumą, katalikiškumą ar pns. Tai ar tik atimi, ar ir daug duodi - čia klausimas į kurį vienareikšmiško atsakymo nebus.
"dažnai tas išskirtinis dėmesys nepadeda tiek, kad įvaikintas nekeltų diskomforto (savo bendravimu, emociniu fonu) biologiniams vaikams, taip trikdydamas šių emocinę raidą..."
ar trikdo raidą, ar papildo? gal kaip tik grūdina vaikus tam tikri trikdymai? Nieko neteigiu, tiesiog pamąstymui.
